Nepilnamečiai banditai siautėja vis smarkiau, o teismai, remdamiesi jaunus nusikaltėlius ginančiais įstatymais, negali neatsižvelgti į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes - plėšikų, chuliganų, žmogžudžių, prievartautojų ir kitokio plauko sadistų nepilnametystę ar... jau pilnamečių nusikaltėlių "socialinį nebrandumą" (ir vienu, ir kitu atveju net ir už patį baisiausią nusikaltimą tokiems asmenims gali būti skiriama ne didesnė kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė).
Vilniečiai, specialiosios internatinės mokyklos auklėtiniai Artūras D. (15 m., neteistas) bei Romualdas D. (17 m., jau du kartus teistas už vagystes) naktį kažkodėl ne saldžiai miegojo internate, o šlaistėsi po Žirmūnų mikrorajoną. Tiksliau sakant, dairėsi aukų.
Pastebėję ant mokyklos laiptų rymantį išgėrusį vyrą, nepilnamečiai banditėliai iškart atsidūrė šalia. Pareikalavo pinigų. Kadangi girtuoklis pralemeno kišenėje neturįs nė cento, chuliganai jį ėmė mušti: daužė kumščiais, spardė, šokinėjo ant krūtinės. Tada iškraustė kelnių kišenes ir, radę apie dešimt litų smulkiais pinigėliais, pabėgo. Tačiau greitai persigalvojo (o jei tas "senis" pasiskųs policijai, jei atpažins?) ir sugrįžo atgal. Vienas chuliganas saugojo, kad kas neužeitų, o kitas septyniasdešimtmetį senolį žiauriai daužė toliau, visaip tyčiojosi. Leonidas F. dėl ūmaus nukraujavimo greitai pasimirė.
Pagauti policijos nepilnamečiai žudikai prisipažino tą naktį slapčia pradingę iš internato turėdami vienintelį tikslą - "pasidaryti pinigų". O tai reiškia, kad chuliganai dairėsi vienišų, geriau neblaivių aukų.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nepilnamečiai žudikai, nors ir charakterizuojami neigiamai, turi būti teisiami švelnesnėmis, nei numatyta už tokį nusikaltimą, bausmėmis. Mat abu, kaip minėta, nusikaltimo padarymo metu dar neturėjo po 18 metų, be to, augę asocialiose šeimose (ir tai, pasirodo, atsakomybę lengvinanti aplinkybė!). Taigi Artūrui D. buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią reikės atlikti Kauno nepilnamečių pataisos namuose, o bendrininkui Romualdui D., pridėjus ankstesniais nuosprendžiais skirtas, bet atidėtas bausmes, - pusseptintų.
Nors jau pilnametis...
Vilniečiui Eligijušui Milevskiui pernai birželį suėjo 18 metų, o sunkų nusikaltimą - tyčinę žmogžudystę - jaunuolis įvykdė šiųmečio sausio pabaigoje.
Su pažįstamais Artūru ir Andrejumi Eligijušas nudrožė į sostinėje veikiančią kavinukę "Vis a Vis". Čia trys jaunikaičiai planavo atšvęsti Andrejaus gimtadienį. Buvo vaišinamasi degtine, alumi. Pasėdėję kavinėje vyrukai susipažino su kita smagia kompanija ir nusprendė linksmybes pratęsti vieno iš vaikinų tėvų bute. Pakeliui į šį butą tarp dviejų kompanionų (Eligijušo ir Jevgenijaus N.) kilo konfliktas. Jei tikėsime Eligijušo draugų paliudijimu, Jevgenijus pirmas prikibo prie Andrejaus, o Eligijušas, gindamas draugą, išsitraukė peilį... Sunkiai sužalotas Jevgenijus naktį buvo paliktas gatvėje, ties Ateities ir Fabijoniškių gatvių sankryža.
Po kelių dienų Eligijušas Milevskis per televiziją išgirdo, kad ties minėta sankryža rastas nužudytas jaunuolis, kad ieškomas jo žudikas. Išgirdęs, jog nužudymu įtariamas draugas Andrejus, Eligijušas pats atvyko į policiją ir prisipažino, kad tai būtent jo darbas.
Kaip žinia, E. Milevskis nusikalto būdamas 18 metų ir 6 mėnesių. Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog ir būdamas pilnametis, E. Milevskis pagal socialinę brandą dar prilygstąs nepilnamečiui. Kaip svarbus to argumentas buvo paminėtas faktas, jog Eligijušas "neturi gyvenimiškos patirties, net nesugeba įsisavinti žinių - yra mokomas namuose". Dėl šių priežasčių žudikui buvo nuspręsta taikyti švelnesnę bausmę - už bendraamžio nužudymą jam skirta tik ketverių metų trukmės laisvės atėmimo bausmė.
