Laisvės alėjos pastatų fasadų ir paskirties kaita (iki 2004 m.):
Kavinė „Laumė“ – “Desertinis baras“ – kavinė „Jums“ (Laisvės al. 61)
• Sovietmečiu – populiari rusų turistų pamėgta saldaininė, vėliau kulinarija, kurios „vizitinė kortelė“ – gera kava. „Laumėje“ būriuodavosi ilgaplaukiai hipių ainiai, sudarę lyg ir savotišką jaunimo gentį, vadinamą „lauminiais“.
• 1998 m., po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, „Laumė“ tapo kavine, vėliau – „Desertiniu baru“, dar vėliau čia įsikūrė kavinė "Jums".
2004 m.
Namai su A. Perkausko cukraine – „Orbitos“ kavinė – Vilniaus bankas (Laisvės al. 82 / Maironio g. 17)
• 1897 m. pirklienė Lidija Vitkind, pagal antrą santuoką – Rabinovič, paveldėjo sklypą ir pastatus, kuriuose veikė fotografijos atelje, bajoro Aleksandro Perkausko cukrainė ir šokolado bei pyragaičių dirbtuvė (įkurta 1896).
• 1900 m. pagal Nikolajaus Adrejevo projektą savininkė L. Vitkind-Rabinovič pastatė dviejų aukštų namus bei fligelį.
• 1910 m. namus nupirko Izraelis Kocinas. Pirmame aukšte patalpas ir toliau nuomojo A. Perkauskas.
• 1925 m. antrame aukšte atidarytas kinas „Palas“.
• 1928 m. namams užstatytas trečias aukštas, pertvarkyti fasadai, įvestas vandentiekis, centrinis šildymas, įrengta 20 butų, uždaryta 30 metų veikusi A. Perkausko cukrainė.
• 1931 m., turtą perėmus Terezai Kocienei, kavinė vadinosi „Lituanica“, nuo 1936 m. – „Monika“.
• 1940 m. tarybų valdžios turtas nacionalizuotas, čia apgyvendinti karininkai. • Septintame dešimtmetyje čia veikė „Orbitos“ kavinė ir naktinis baras. Projekto autorius Vytautas Dičius, interjero – Algimantas Mikėnas.
• 1986 m. Audrys Karalius bei jo vadovaujama architektų grupė patobulino „Orbitos“ interjerą.
• 1999 m. pastatą pagal architektų Vlado ir Dainoros Lučinskų projektą savo reikmėms rekonstravo Vilniaus bankas. Visiškai pakeista vidaus sandara, įranga, stogas; fasadų dekoras restauruotas.
2004 m.
„Versalio“ viešbutis su restoranu – kelionių agentūra „Delta interservis“, parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“ (Laisvės al. 88)
• XIX a. viduryje Nieviažskiams priklausiusiame sklype buvo pastatytas dviaukštis namas.
• 1897 m. pagal Nikolajaus Andrejevo projektą namas perstatytas. Valda tuomet priklausė Isakui Pikeriui, kuris čia įsteigė „Versalio“ viešbutį ir išnuomavo Aronui Ožinskiui.
• 1900 m. I. Pikerio turtą iš varžytinių nupirko Vilniaus žemės bankas.
• 1904 m. „Versalį“ įsigijo Dominykas Venckauskas, 1908-1915 m. išrinktas Miesto dūmos nariu. Pirmame aukšte buvo restoranas, parduotuvės.
• 1920 m. čia įrengtas užsienio svečių klubas. Pasakojama, kad vieną viešbučio kambarį pastoviai nuomojo grafas Tiškevičius (Benediktas Jonas). • 1925 m. pastatas šiek tiek modernizuotas.
• 1928 m. miesto valdybos reikalavimu pastato kampe pritvirtintas žibintas, kurio vietoje vėliau kabojo “Vakaro” restorano reklaminis rutulys.
• 1930 m. „Versalis“ kapitaliai suremontuotas.
• 1942 m. Kauną okupavę vokiečiai restoraną buvo pavadinę „Viktorija“.
• 1953 m. „Versalis“ nacionalizuotas. Sovietmečiu čia veikė Užsienio šalių knygynas.
• 2004 m. – kelionių agentūra „Delta interservis“, šalia – parduotuvė „Kietas stilius“, „Optikos pasaulis“.
Miesto teatras – Kauno valstybinis muzikinis teatras (Laisvės al. 91)
• Pastatytas 1891 m. pagal gubernijos architekto Justino Golinevičiaus projektą. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 dieną.
• 1916 m., vokiečių okupacijos metu, teatras pertvarkytas: padidinta dėžė, perplanuoti aktorių kambariai.
• 1922–1925 m. pagal architektų Mykolo Songailos ir Vladimiro Dubeneckio projektą teatras atnaujintas.
• 1930–1933 m. pastatas dar kartą atnaujintas pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą.
• 1980-1984 m. teatro pastatas atnaujintas pagal architektų-restauratorių Kęstučio Žalnieriaus, Arvydo Staskevičiaus projektus.
• 2003 m. pradėtas teatro (dab. Kauno valstybinio muzikinio teatro) fasado remontas.
Pastabos:
1. Straipsniui iliustruoti atrinktos savo išvaizda ar paskirtimi labiau pasikeitusių pastatų nuotraukos ir atvirukai iš kelių istorinių laikotarpių: gubernijos, tarpukario, sovietmečio ir atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.
2. Pateikiama dabartinė numeracija ir trumpa pastato istorija.
3. Straipsnį parengė Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Kaunistikos grupė.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
