Giedrė POTELIŪNAITĖ
Tą rytą skubėdamas pas Vilniuje gyvenančią motiną, Darius V. neįtarė, kad ši jo kelionė pasibaigs areštinėje. Vaikiną sustabdęs policijos pareigūnas patikino, kad šiam teks sumokėti nemažą baudą už viršytą greitį ir nustatė, kad Dariaus kraujyje alkoholis viršija leistiną normą.
Darius V. pinigų nusprendė nemokėti ir pasirinko kitą kelią - praleisti areštinėje 30 parų. Dėl tokio savo pasirinkimo vaikinas visiškai nesigaili ir kitiems pataria nemokėti piniginių baudų, o geriau pabuvoti modernioje Kauno areštinėje. "Kiek man teko kalbėtis su draugais, kurie buvo uždaryti užsienio arešinėse, mūsų Kauno areštinė niekuo joms nenusileidžia. Man ten labai patogu buvo, didžiąją laiko dalį praleidau skaitydamas ir sėdėdamas prie kompiuterio ir laikas visai neprailgo. Beje, maistas irgi labai geras".
Kitas kaunietis Šarūnas K. taip pat sakė, kad neverta mokėti piniginių baudų už pažeidimus, geriau "gauti parų", nes areštinėje pabuvoti "apsimoka" kur kas labiau: "O kas ten taip jau blogai? Dirbti tai nereikia, valgyti duoda, laisvo laiko gauni, aplinką pakeiti ir už nieką mokėti nereikia", - juokėsi Šarūnas. "Nepatikdavo tik tos socialinės reabilitacijos programos, o šiaip ten praleistas laikas nei prailgo, nei kokių blogų prisiminimų paliko", - sakė Šarūnas K.
Per 4 pirmuosius šių metų mėnesius jau 813 asmenų atliko jiems paskirtą arešto bausmę. Ar areštinėse praleistas laikas duoda naudos visuomenei ar valstybei, pagaliau jiems patiems? Nei Kaune, nei Vilniuje areštinėse uždaryti asmenys fizinių darbų nedirba, nors įstatyme yra numatyta, kad asmenys, kurie atlieka administracinį areštą, savivaldybių vykdomųjų institucijų pavedimu gali būti panaudojami fiziniams darbams atlikti.
"Ne mes sprendžiame, ar tikslinga laikyti areštuotuosius be darbo. Mes tik vykdome įstatymus ir atliekame, kas mums pavesta. Manau, viskas priklauso nuo areštuoto asmens. Yra tokių, kurie patys nori kažkokius darbus dirbti, kad laikas greičiau praeitų ir nereikėtų laukti bausmės pabaigos nieko neveikiant. Darbus turintys asmenys, kuriems skirtas areštas, gali teismo paprašyti, kad areštas būtų padalintas dalimis ar skiriamas tik savaitgaliais. Tada jie areštinėse praleidžia tik laisvą nuo darbo laiką", - sakė Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas M. Draudvila.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė, kad Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinės konvencijos, kuri draudžia priverstinį darbą, todėl norint, kad areštuotieji atliktų fizinius darbus, reikalingas jų sutikimas. "Už administracinį nusižengimą skirtas areštas jau savaime yra bausmė. Jeigu asmuo būtų verčiamas dirbti, tai jau būtų dvi bausmės, o už vieną nusižengimą gali būti skiriama tik viena bausmė. Per amerikiečių filmus matome, kaip surakinti kaliniai tiesia kelius ar kerta miškus, bet JAV yra kita sistema ir ta šalis nėra tokių tarptautinių sutarčių dalyvė kaip Lietuva. Aš manau, kad darbas visais atvejais yra naudingas tiek žmogui, tiek visuomenei ir dirbti visada naudingiau negu nieko neveikti. Tačiau areštas skiriamas kaip kardomoji priemonė tam, kad asmuo nepasislėptų ar nepaveiktų liudininkų, o ne tam, kad būtų verčiamas dirbti fizinius darbus", - teigė J. Sabatauskas.
Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila Kaune susitikime su žurnalistais sakė, kad areštinėse didžiausia problema yra ne areštuotųjų "turiningai" leidžiamas laikas, o vietos stygius, nes, anot ministro, areštuotiesiems tenka laukti savo eilės bausmei atlikti ištisus mėnesius. "Dabar administraciniu areštu nubausti asmenys eilėse lauks iki pat rudens vidurio. Taigi žmonės turi susiplanuoti laiką tarsi ruoštųsi atostogoms ir susitvarkyti darbus, kad ramiai galėtų atlikti jies skirtą bausmę, kai ateis tam skirtas laikas", - kalbėjo ministras.
"Akistata" pasidomėjo, kokios eilės šiuo metu susidariusios šalies miestuose ir miesteliuose. Kauno areštinės vadovas Vaidas Bieleckas sakė, kad atnaujintoje Kauno areštinėje, kurioje vienu metu areštą atlikti gali 60 asmenų, problemų dėl bausmės atlikimo nekyla ir eilių nesusidaro.
Kauno policijos atstovė spaudai Ramunė Gražulienė atskleidė, kad viena iš didžiausių problemų yra ne vietos stygius, bet tai, kad asmens, kuriam skirtas areštas, kartais tenka ieškoti ilgiau nei metus, o besislepiantieji švaisto pareigūnų laiką ir vilkina teisingumo įgyvendinimo procesą. R. Gražulienė teigė, jog ateityje planuojama į Kauno areštinę gabenti visos apskrities areštuotuosius.
Vilniaus areštinės viršininkas Gražvydas Grigalionis taip pat teigė, kad nieko nėra girdėjęs apie eiles areštui atlikti ir tikino, kad didesnė problema šiuo metu yra Vilniaus areštinių būklė, kurią sunkiai galima pavadinti patenkinama.
Tauragės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Marius Draudvila pritarė kolegoms iš Kauno ir Vilniaus ir patvirtino, kad visi, kuriems teismo sprendimu skirtas areštas, bausmę atlieka laiku ir laukti jiems nereikia. M. Draudvila teigė, jog bėdų dėl vietos prieš porą mėnesių buvo kilę, tačiau dabar situacija pasikeitė. "Gal žmonės tapo supratingesni ir mažiau pažeidimų daro, nes dar prieš porą mėnesių šiokia tokia eilutė buvo susidariusi, o dabar dėl to problemų nekyla, nors areštinėje yra tik 18 vietų".
Klaipėdoje taip pat areštuotiesiems netenka laukti bausmės atlikimo. Net Anykščiuose, kur areštinėje tėra 10 vietų, anot komisaro Raimundo Razmislavičiaus eilių areštui atlikti nėra.
Taigi taip ir lieka paslaptis, apie kokias eiles kalbėjo ministras ir kodėl jo turima informacija neatitinka tikrovės...
