Minkštasis kalėjimas
Nors vienos valstijos gyventojai po visuotinės apklausos pritarė, kad sunkiems nusikaltėliams būtų skiriama mirties bausmė, valdžia to padaryti negalėjo - reikėjo prisitaikyti prie aplinkinių šalių įstatymų. Pasitarus su psichologais nutarta statyti naują modernų kalėjimą nuteistiesiems iki gyvos galvos. Pastatė.
Pirmąjį į šį kalėjimą atvedė labiausiai nusikaltusįjį. Tai buvo atletiškas vyrukas, pravarde Pinčius. Jis su panieka ir pašaipa žengė pro naujojo kalėjimo duris ir tik kai jam padavė naują modernų mobilųjį telefoną, nusikaltėlis kiek sutriko. Kalėjimo viršininkas paaiškino, kad su juo bus bendraujama tik šiuo "mobiliaku". Visi kalinio prašymai bus patenkinti, išskyrus tris: nebus keičiamos kameros sienos ir grindys, nebus kompiuterio ir alkoholinių gėrimų. Dabar jis turi apsirengti vasarinuke ir trumpikėmis.
Prasivėrus naujojo kalėjimo kameros durims, Pinčių nustebino šviesa. Žvelgdamas į stiklines lubas, žmogžudys nepastebėjo minkštų grindų ir susmuko. Atsistojo, bet kojos smigo tarsi į minkštai pripūstą guminį čiužinį. Dėl pusiausvyros reikėjo išskėsti rankas, kad būtų galima žengti nors porą žingsnių. Dabar kalinys prisiminė savo nuolatinius ankstesnius priekaištus kalėjimo vadovybei dėl grindų. Šios grindys buvo ir minkštos, ir šiltos.
Nugriuvęs kameros viduryje pradėjo žvalgytis. Kamera buvo didelė, aukšta. Jos sienos, kaip ir grindys, beveik iki lubų buvo apkaltos minkšta danga. Kalinys suprato, kad galvos į sieną nepadaužys. Aukštai loveliuose žydėjo dirbtinės gėlės, pro stiklinį stogą sklido dienos šviesa, virš jo lingavo medžio šakos. Aukštai ant dviejų priešpriešinių sienų kabojo du dideli plokšti televizoriai, o ant kitų dviejų, taip pat aukštai, puikavosi balti modernūs lempų gaubtai su stiklinėmis kameros stebėjimo akimis. Jokie garsai netrikdė ramybės. Lovos nebuvo, tik minkšta pagalvė ir lengvas apklotas. Grindys tiko miegui - minkštos, nešalta. Sklido gaivus oras. Dabar Pinčius suprato, kodėl jį apgyvendino tik su tokia lengva apranga.
Neįprasta erdvė trikdė. Supykęs duotąjį telefoną sviedė į kabantį ekraną. Nepataikė. Perpykęs, pagiežingas, piktas žmogžudys pasiuntė žinutę, kad norįs š... Sienoje prasivėrė minkštos durys ir jis beveik ropom įlingavo į šviesų kambarėlį. Sėdėti ant minkšto klozeto buvo malonu, tualetinio popieriaus skiautės beveik susmuko, o vanduo greit nugarmėjo. Pinčius nusprendė pasėdėti ilgiau, bet tvaikas iš klozeto privertė grįžti.
Gulėdamas minkštosios kameros viduryje, nusikaltėlis pradėjo siųsti įvairias žinutes. Beveik visi jo norai buvo išpildomi. Jis negalėjo skųstis erdvės, oro trūkumu, negalėjimu judėti, informacijos stoka.
Valgė valgyklėlėje šalia kameros. Valgė tai, ko paprašė. Ir narkotikų gavo tokių, kokių prašė. Valgyklėlės grindys ir sienos buvo minkštos, iš aukštybių žvalgėsi automatinė stebėjimo akis. Stalas aptrauktas stipriu audiniu, kurio plastmasiniu peiliu neįpjausi. Pinčius iš pykčio išdrabstė maistą ant valgomojo grindų ir sienų ir norėjo išeiti, bet durys neatsidarė tol, kol nepaliko šakutės. Maistą drabstyti ir spjaudyti greitai atsibodo. Nebuvo matyti tuo nepatenkintų žmonių. Jeigu pridergdavo savo miegamąją kamerą, tekdavo ilgai laukti, kol išvalys. Kas ir kaip išvalo, jis nematydavo. Pinčius greitai suprato, kad tokie pasismaginimai jam pačiam nemalonūs.
Bėgo dienos.
Pinčius paprašė priemonių mankštai. Gavo. Visos buvo minkštos ir lengvos. Net kamuolys. Teko apsiriboti ropojimu per pataluotas grindis arba svirduliuoti išskėstomis rankomis nuo sienos iki sienos. Lavėjo pusiausvyra ir stiprėjo šlaunų raumenys.
Bėgo dienos.
Miegojo minkštai ir šiltai iki valiai. Prausdavosi duše du kartus per savaitę. Kartą per mėnesį jo laukdavo kirpėjas. Tada Pinčius save pamatydavo veidrodyje. Sunkiai atpažindavo. Žmogžudžiui kalbėtis su kirpėju nesisekdavo, nes tas visuomet būdavo panašus į kurią nors jo auką.
Bėgo dienos.
Į pasimatymus su artimaisiais nebenorėjo eiti...
Bėgo dienos.
Pinčius aptingo. Mėgavosi šiluma, maistu, narkotikais, rūkalais, televizija. Nebenorėdavo praustis. Atbuko visi norai. Tik miegas ir narkotikai. Užteko kelerių metų. Mirė be mirties bausmės.
Į išdezinfekuotą kamerą buvo įvestas kitas nuteistasis iki gyvos galvos.
Aldona Liepienė
