Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kelionė, turėjusi atnešti laimę, netikėtai virto šiurpia tragedija. Taip ir nepasiekusi sostinės, nesusitikusi su pamėgtu televizijos žaidimo "Sekmadienio loto" vedėju Gintaru, autoavarijoje žuvo 63 metų Gargždų gyventoja Barbora Lečienė. Anapilin iškeliavo ir linksmai nusiteikusią kompaniją savo automobiliu "Ford Escort" į Vilnių vežęs klaipėdietis Bronius Romualdas Mickevičius (45 m.). Sunkią galvos traumą bei kūno sužalojimus patyrė žuvusios moters anūkas penktokas Valdas Skuodas. Iš visų ekipažo dalyvių beveik nenukentėjo (neskaitant didžiulio išgąsčio ir nedidelių sužalojimų) tiktai B. Lečienės marti Daiva Astrauskienė (38 m.) bei du jos moksleiviai vaikai - devynmetė dukrelė Inga ir metais vyresnis sūnus Antanas. Ši avarija įvyko Užliedžių seniūnijoje, automagistralės Klaipėda - Vilnius 112-ajame kilometre. Dėl kol kas neaiškių priežasčių vairuotojas nesuvaldė savo automobilio, išvažiavo į priešingas eismo juostas skiriančią žaliąją veją ir kelis kartus vertėsi.
Azartiška žaidėja
Barbora Lečienė buvo labai azartiška moteris. Anksčiau ji gyveno kaime, tačiau prieš kelerius metus savo sodybą pardavė ir nusipirko vieno kambario butą Gargžduose. Beveik nuo pirmųjų "Teleloto" pasirodymo dienų ji įsitraukė į šį žaidimą. Moteris negailėdavo pinigų bilietams - juos pirkdavo kas savaitę, kartais net po tris keturis. Ponia Barbora, kaip ir kiekvienas iš mūsų, labai troško ką nors išlošti. Kartais pasisekdavo "užbraukti" kampus ar įstrižaines, tačiau didesnių sumų išlošti neteko. Kartu su anyta į azartiškas laimės paieškas įsitraukusi marti Daiva Astrauskienė pasakojo, jog neretai nesėkmės atšaldydavo entuziazmą, juodvi nuspręsdavo viską mesti, daugiau bilietų nepirkti, tačiau prabėgus savaitei kitai vėl kildavo noras išbandyti savo laimę... Laikui bėgant moterys ėmė pirkti "Sekmadienio loto" bilietėlius, vis tikėdamos ir su didele viltimi laukdamos pasisekimo...
Ištraukė laimingą bilietą
Vieną šeštadienio vakarą grįždama iš bažnyčios B. Lečienė, kaip įprastai, stabtelėjo prie kiosko ir nusipirko vieną "Sekmadienio loto" bilietą. Grįžusi namo ir nutrynusi apsauginį sluoksnį, "Sekmadienio loto" bilietėlyje B. Lečienė rado kvietimą į televiziją. Tą patį vakarą moteris atskubėjo pasidalinti savo laime su tame pačiame name gyvenančia Daiva Astrauskiene bei savo dukra Dalia.
Ruošėsi būsimai šventei
Daiva iki šiol puikiai prisimena iš laimės švytintį anytos veidą. Kartu su marčia ji puolė skambinti žaidimo organizatoriams ir sužinojo, jog į televiziją turi atvykti sausio 12-ąją, penktą valandą popiet. Nors iki žaidimo buvo likę bent pora savaičių, laimingoji moteris ėmė kruopščiai jam ruoštis... Ji nusipirko naujus batelius, palaidinę, pasiruošė savo geriausią kostiumėlį, kirpykloje "užsisakė" šukuoseną... Kartu važiuoti į Vilnių ji kvietė ir savo dukrą Dalią, tačiau ši atsisakė. Tuomet įkalbėjo marčią. Kartu su močiute į Vilnių panoro važiuoti ir trys anūkai - Valdas, Inga bei Antanas. Į sostinę juos visus sutiko nuvežti geras B. Lečienės dukros Dalios draugas klaipėdietis Bronius Romualdas Mickevičius.
Dabar kiekvieną vakarą ponia Barbora ateidavo pas marčią ir kalbėdavo tiktai apie būsimą žaidimą. Ji nuolat kartojo vieną frazę: "Kad tiktai Gintarėlis mane ištrauktų"... Moteris įsisvajodavo, kaip ją bėgs pasveikinti anūkai, kaip visi apkabins, o visa tai per televiziją pamatys visa Lietuva...
Pranašiškas sapnas
Tuo tarpu Daivos ši kelionė visiškai netraukė - kuo tolyn, tuo blogesnė nuojauta smelkėsi jos širdin. Ji ne kartą bandė atsisakyti, tačiau anyta buvo neperkalbama. Naktį prieš kelionę moterys beveik nemiegojo. Jas abi slėgė nerimas ir didžiulė įtampa. B. Lečienė labiausiai jaudinosi dėl to, kad tiktai pasisektų ką nors laimėti. Mat prieš kelias dienas buvo susapnavusi, kad Gintaras jos numerio neištraukė, ir dėl to buvo labai liūdna. O tą naktį kaip tik švietė pilnatis, o tai reiškė, jog sapnai pildosi...
Sekmadienį prieš vidurdienį į nediduką B. R. Mickevičiaus eskortuką susėdo visa kompanija - Daiva įsitaisė šalia vairuotojo, anyta, kuri bijojo sėdėti priekyje, jai už nugaros. Ant pastarosios kelių užsiropštė anūkė Inga, už vairuotojo - Valdas, o viduryje atsisėdo Antanas. Ekipažas pajudėjo Vilniaus link. Linksma vaikų nuotaika užkrėtė ir Daivą. Liūdesys ir nerimas pamažu sklaidėsi. Bevažiuojant vairuotojas prasitarė, jog šiandien jo gimtadienis, todėl D. Astrauskienė pažadėjo sugrįžus namo jį pasveikinti. Artėjant prie Kauno Inga nulipo nuo močiutės kelių ir įsitaisė tarp pusbrolių. Matyt, šis mergaitės pasirinkimas buvo lemtingas ir išgelbėjo jai gyvybę...
Vairuotojas žuvo per savo gimtadienį
Pačios nelaimės akimirkos D. Astrauskienė gerai nesuvokia. Pajutusi, jog automobilį stipriai sumėtė, dar spėjo pagalvoti, kad tik jis neatsitrenktų į pakelės stulpelį, tačiau vairuotojui jo suvaldyti nepavyko. Stulpelio jis nelietė, tačiau išvažiavo į žaliąją veją ir vertėsi... Daiva nieko nejautė, nesuvokė, kas vyksta, o tuo metu vaikai klykė iš siaubo. Deja, ji nieko negirdėjo. D. Astrauskienė atsipeikėjo tik tada, kai bent tris keturis kartus persivertęs (tai vėliau pasakė avariją matę žmonės) eskortas nukrito ant ratų priešingos eismo juostos kelkraštyje. Vos sugebėjusi atsisegti saugos diržą moteris išsiropštė laukan... Vaizdas buvo klaikus. Ant asfalto šalia automobilio gulėjo sunkiai alsuojantis Valdas (smūgio banga jį išmetė pro šoninį durelių stiklą), kiek tolėliau, šalikelėje ant sniego - pro galinį langą iškritusi anyta... Tiek ji, tiek sukniubęs vairuotojas nerodė jokių gyvybės ženklų. Inga klykdama šaukė mamą, o Antanukas sėdėjo išbalęs kaip popierius...
Svajonė neišsipildė
Į nelaimės vietą greitai atvyko greitosios pagalbos automobilis, kelių tarnybos darbuotojai. Medikai konstatavo B. Lečienės ir vairuotojo mirtį, o sunkiai sužaloto Valdo gyvybė kabojo ant plauko... Jis tuoj pat buvo išvežtas Kauno medicinos universiteto klinikas ir paguldytas į Vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Su didžiulį šoką patyrusiais vaikais D. Astrauskienė grįžo į Gargždus... Visi jie buvo taip įsibaiminę, jog bijojo sėsti į pakeleivingą automobilį, parvežusi juos iki pat namų. Beje, vairuotojas puikiai suprato nelaimę patyrusių žmonių savijautą, todėl važiavo neskubėdamas, užėjus blogumui sustodavo. B. Lečienės svajonė neišsipildė - Gintaras tą vakarą taip ir neištraukė jos numerio...
Nežino, jog močiutės jau nėra
Valdas Skuodas sąmonę atgavo tiktai po penkių parų, o dar po keturių buvo perkeltas į Vaikų neurochirurgijos skyrių. Medikai jam konstatavo itin sunkią galvos smegenų traumą, nustatė klubo, raktikaulio bei kitus lūžius, vidaus organų sužalojimus. Tačiau, didelei gydytojų ir motinos Dalios Skuodienės nuostabai, berniukas ėmė sparčiai sveikti. Beje, vos atsibudęs iš gilaus, ilgai užsitęsusio miego, Valdas iškart paklausė, ką išlošė močiutė. Tramdydama susijaudinimą ir ašaras, mama pasakė, jog močiutė laimėjo 500 litų. Valdukas baisiai apsidžiaugė ir kelis kartus pakartojo, jog "baba" be reikalo jaudinosi... Jis dar iki šiol nežino, kad mylimos močiutės nebėra. Dalia Skuodienė tikino po truputį bandanti sūnui atskleisti tą baisiąją tiesą. Žinia apie močiutės mirtį Valdui bus dar vienas skaudus smūgis, nes jis savo "babą" labai mylėjo...
Valdas bus kunigas
Per vieną akimirką Dalia Skuodienė neteko savo motinos ir gero draugo, tačiau, nurijusi skaudų kartėlį, labai džiaugiasi, jog likimas iš jos neatėmė sūnaus. Prieš kurį laiką savo vyro, tėvo ir brolio (avarijos liudininkės D. Astrauskienės vyro) netekusi moteris sakė pasiryžusi padaryti viską, kad berniukas greičiau pasveiktų. Šiomis dienomis Valdas greičiausiai savo sveikatą stiprina Palangos reabilitacijos centre ir galvoja, kaip pasivyti klasės draugus. Jis mokosi gerai... Beje, iki šios nelaimės po kelias dienas per savaitę Valdas kartu su pusbroliu Antanu niekieno neverčiamas patarnaudavo klebonui. "Klapčiuko" pareigos jiems abiem buvo labai malonios. Valdas tikino jau nusprendęs būti kunigu...
