Vilniaus apygardos teismas paskelbė nutartį, pagal kurią vilnietis Vitalijus (53 m.) bus išsiųstas priverstinai gydyti į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Taip nutarta paaiškėjus, kad sunkiu nusikaltimu - trylikametės anūkėlės daugkartiniu išžaginimu - apkaltintas senelis, ekspertų psichiatrų komisijos nuomone, nesuvokė, ką darė.
Pernykštę gegužę į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą atvyko mažamete mergaite vedina moteris. Viktorijos (vardas pakeistas) motina prisistačiusi jauna moteris pranešė, kad jos dukrelę maždaug per pusmetį keliolika kartų išžaginęs... jos pačios senelis, pareiškėjos tėvas!
Jau per pirmąjį pokalbį su nukentėjusia mažamete ir jos motina prokurorai suprato, kad ši byla - neeilinė. Mat trylikametė buvo nešneki, be galo susikrimtusi, tarsi būtų prigrasinta, kažko labai bijanti. Mergaitė daug painiojosi, galiausiai ėmė keisti parodymus - tvirtinti, kad senelis čia niekuo dėtas. Per vėlesnes apklausas Viktorija vėl sugrįžo prie ankstesnių parodymų - verkdama ir rausdama iš gėdos smulkmeniškai nupasakojo, ką su ja niekam nematant veikdavęs psichiškai nesveikas senelis. Aiškiai jautėsi, kad vaiką kažkas valdo, nurodinėja, ką ir kaip sakyti... Padedant Viktorijos motinai ir giminaičiams, pareigūnams vis dėlto pavyko šią painią bylą išnarplioti iki galo ir visą ilgai ir kruopščiai rinktą medžiagą perduoti į teismą.
Buvo prigrasinęs tylėti
Viename Lietuvos vakaruose esančiame mieste gyvenanti Viktorijos motina, staiga pasunkėjus šeimos materialinei padėčiai, trylikametę dukrelę Viktoriją išvežė laikinai pagyventi pas Vilniuje įsikūrusius senelius, savo tėvus. Seneliai mielai sutiko anūkę pagloboti, sostinėje mergaitė ėmė lankyti mokyklą, tad kurį laiką viskas sekėsi lyg ir neblogai.
Bėdos prasidėjo po to, kai psichikos sutrikimų turįs senelis Vitalijus buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę ir po geros savaitės, sveikatai pagerėjus (bent taip ligos istorijoje užrašė jį gydę psichiatrai), buvo išleistas į namus. Sugrįžęs iš gydymo įstaigos šis pilietis, kaip vėliau paaiškės, kelias dienas be perstojo gėrė...
Nutaikęs progą, kai bute liko vienudu su Viktorija, išsiblaivyti nepajėgiantis senelis mergaitę jėga nusitempė į savo miegamąjį ir, prigrasinęs nešaukti bei nesipriešinti (nes atseit užmušiąs ir Viktoriją, ir jos motiną), išžagino. Šoko ištikta trylikametė, žinoma, viską nutylėjo, nes labai bijojo netekti motinos (nuolat agresyviai nusiteikęs, šiurkštus, piktas, keiksmažodžiais besisvaidantis vyriškis, kaip buvo spėjusi įsitikinti mažametė, jei ką pasakydavo, visada padarydavo).
Kadangi pirmas kartas praėjo tyliai ramiai, po kelių dienų senelis vėl Viktoriją per prievartą pasiguldė šalia savęs... Aišku, ir vėl nebuvo apsieita be baisių grasinimų - jei, neduok Dieve, apie tai kas nors sužinotų, senelis grasino susidorosiąs jau ne tik su Viktorija ar jos motina (savo tikra dukterimi), bet į kapus nusiųsiąs ir savo žmoną, Viktorijos močiutę, padegsiąs namus. Viktoriją tokie žodžiai įbaugino dar labiau - ji pradėjo naktimis kliedėti, baimindavosi užmigti, tapo be galo jautri, nerami, bijodavo sugrįžti į senelių namus. Vaikas ne kartą ilgai svarstė, kaip iš šio pragaro išsivaduoti, tačiau bet kokius planus negailestingai griovė senelio grasinimai... O niekingasis "diedas", džiaugdamasis, kad anūkę pavyko įbauginti, ir toliau žagindavo maždaug kartą per savaitę...
Motinai - atsisveikinimo raštelis
Negalėdama pakęsti nesibaigiančios senelio prievartos ir baimindamasi žiaurių grasinimų, Viktorija galų gale sugalvojo, kaip jai pasirodė, įtikinamą istoriją, kaip to išvengti. Trylikametė nusprendė pabėgti iš senelių namų. Tiesa, prieš tai mergaitė parašė motinai atsisveikinimo raštelį, kuriame smulkiai išdėstė savo artimiausius planus. Ši sunerimo ir tuojau pat atlėkė į Vilnių aiškintis. Viktorija sumelavo, neva ją neseniai, netoli senelių buto, išžagino vienas pažįstamas ir keli nepažįstami vaikinai, tai, girdi, ir bijanti čia toliau gyventi. Apstulbusi nuo tokių naujienų motina pasikvietė Viktorijos krikštamotę. Abi mergaitę smulkiai išklausinėjo ir... suabejojo, ar tai gali būti tiesa. Mat Viktorija smarkiai painiojosi, neprisiminė, ką tvirtinusi anksčiau, kai kurias detales buvo linkusi išvis nutylėti. Viktorijos motiną ėmė kamuoti negera nuojauta - ar tik jos dukrelės neskriaudžiąs senelis... Bet kaip tai iškvosti? Po ilgo ir atviro pokalbio Viktorija galų gale patvirtino anksčiau viską melavusi, nes bijojusi keršto, ir prasitarė jau kuris laikas kenčianti senelio prievartą...
Naudodavosi ir mažamete dukterimi
Nieko nelaukusi motina su mažamete dukrele kreipėsi į miesto apylinkės prokuratūrą. Čia paaiškėjo dar baisesnių dalykėlių - pasirodo, kai Viktorijos mama Jūratė buvo maža, gal septynerių metų, lygiai taip pat tėvas (Viktorijos senelis) elgdavosi ir su ja, savo dukterimi! Jūratė pareigūnams prisipažino tėvo seksualinę prievartą kentusi apie šešerius metus! Na o kai sulaukusi trylikos metų nuo tėvo pastojo, jos tikra motina pasirūpino, kad dukrai būtų padarytas abortas! Po šių bėdų tėvas prie Jūratės, girdi, daugiau nebelindo.
Kaip bebūtų keista, tąsyk apie nusikalstamus Vitalijaus darbelius niekas nesužinojo. Neišnešti šiukšlių iš namų, pasirodo, labiausiai buvo suinteresuota nedorėlio žmona, Jūratės motina - mažametei savo dukrai ji įsakė nė nebandyti kam nors apie tai pasakoti.
Tai kodėl, prisimindama patirtas skriaudas, Jūratė taip lengvabūdiškai pasielgė su savo dukryte - ramia širdimi ją perleido globoti seneliams, iš kurių buvo galima tikėtis visko, tik ne atjautos ir užtarimo? Toli nuo tėvų gyvenanti Jūratė pareigūnams prisipažino "labai atidžiai" stebėjusi, ar tėvas anūkėlės neskriaudžia, ir, girdi, nieko bloga neįtarusi. Kai pagaliau paaiškėjo, ką prisiėjo iškentėti Viktorijai, Jūratė tvirtai pasiryžo tėvui nedovanoti.
Anūkę klaidino ir senelė
Per bylos tyrimą, kaip minėta, Viktorija ne kartą kaitė parodymus. Pasirodo, pakeisti parodymus senelio naudai ją buvo įkalbėjusi senelė! Pastaroji, beje, bandė suklaidinti ir bylą tyrusius pareigūnus, melagingai tvirtindama, neva tokiu būdu josios dukra Jūratė siekianti su tėvu susidoroti, bandanti nuslėpti savo nuodėmes - kad Viktoriją nuolat mušanti! Patikli trylikametė apsukrios senolės buvo įtikinta, kad tėvai jos nemyli, kad ją ruošiasi užmušti! Štai taip sutrikdytas vaikas ilgai nesuvokė, kuo tikėti, prie kurios pusės šlietis...
Daug kas paaiškėjo atlikus kompleksinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Patyrę specialistai ilgai seksualinę prievartą kentusią mergaitę įkalbėjo viską atvirai pasipasakoti ir nustatė, kad galybę skaudžių išgyvenimų jau spėjusi patirti trylikametė nelinkusi fantazuoti, o tai, ką papasakojo, nėra išgalvota. Iš pokalbių ir atitinkamų testų pasitvirtino įtarimai, kad mergaitę daugiau nei dešimt kartų yra nuskriaudęs ne kas kitas, o jos pačios senelis - tas, kuris privalėjo vaiką apsaugoti ir apginti nuo kitų!
Skriaudikas - nepakaltinamas
Ekspertai psichiatrai daug dirbo ir su įtariamuoju. Buvo konstatuota, kad psichikos liga sergantis penkiasdešimtmetis turi polinkį priekabiauti prie moterų, o ypač - prie mažų mergaičių. Kita vertus, specialistai priėjo prie išvados, kad, vartodamas seksualinę prievartą bei psichologinį smurtą anūkės atžvilgiu, Vitalijus nesuvokė, kad daro nusikaltimą, nesuprato savo veiksmų, todėl negalėjo jų valdyti.
Gavus tokią psichiatrų išvadą teismui nieko kita neliko, kaip išsiųsti nepakaltinamąjį priverstinai gydyti. Tik ar neatsitiks taip, jog aplinkiniams labai pavojingą psichikos ligonį prižiūrintys psichiatrai po pusmečio ar metų stebėjimo kaip pagydytą išleis į namus...
