8 000, 10 000, 15 000 eurų... Kas daugiau?! Šitaip Belgijoje internetu buvo parduota mažoji Valentina-Dona dar prieš jai išvystant pasaulį...
Išvaizdi 38 metų moteris guli gydytojo kabinete ir žiūri į ekraną. Pasirodo maždaug šešių mėnesių gemalas. Ana, būsimoji mama, atidžiai stebi savo kūdikį. Ji jau žino, kad tai mergytė.
Procedūra, kurią tūkstančiai nėščių moterų patiria pas gydytoją kiekvieną dieną. Vis dėlto šis atvejis ypatingas. Šalia Anos stovi kita moteris ir stebi vaizdą ekrane. Ji žiūri labai atidžiai, smarkiai plakančia širdimi, nors pačios pilvukas visiškai plokščias...
- Viskas gerai, - pareiškia gydytojas.
Po kelių minučių abi moterys atsiduria gatvėje.
- Imk, - Ana paduoda voką su tyrimų duomenimis Gertrūdai Filtjan. - Juk tai tavo dukrelė... Esu tikra, kad Bartas apsidžiaugs tai pamatęs.
Gertrūda grįžta į Limburgo provinciją Belgijos šiaurėje. Ji su vyru ramiai varto parsivežtus kūdikio tyrimus. "Savo" kūdikio, nes Ana tėra jo išnešiotoja. Nors šaltas 2004-ųjų gruodžio lietus liūdnai ir monotoniškai barbena į namelio stogą, Gertrūda ir Bartas Filtjanai tiki, kad Kalėdos jiems taps tikra švente.
Ši šeima patyrė sunkų išbandymą. Kai jie 2002 metais tuokėsi, Bartas žinojo, kad 38 metų Gertrūda negali turėti vaikų. Iš pradžių jie planavo kūdikį įsivaikinti, tačiau vėliau į galvą šovė kita mintis... Tai atsitiko 2004-ųjų pavasarį, kai viešėdami pas draugus pirmą kartą išgirdo apie interneto tinklalapį "9maanden.be".
Taip jie prie kompiuterio pradėjo leisti ištisus vakarus. Balandžio mėnesį jie aptiko nedidelį skelbimėlį, kuris jiems pasirodė pakankamai rimtas: " Trijų vaikų motina gali paskolinti savo pilvą. Slaptumas garantuotas". Taigi dialogas užsimezgė.
Jauna moteris Ana Blom patvirtino, kad gali išnešioti kūdikį negalinčiai turėti vaikų šeimai. Ji pasisakė esanti 32 metų, ištekėjusi, trijų dukrelių motina. Be to, pasakė savo mobiliojo telefono numerį ir namų adresą. Pasirodo, gyveno netoliese, todėl Gertrūda ir Bartas nutarė susitikti.
Pirmasis susitikimas buvo nepriekaištingas. Ana, jauna, sveikata trykštanti moteris, atrodė esanti gera motina. Namai buvo švarūs, vaikai gerai išauklėti. Vyras, atrodo, visiškai nuoširdžiai pareiškė, kad žmona seniai svajoja padėti šeimai, negalinčiai susilaukti vaikų.
- Pinigų man nereikia. Teks tik medicinos išlaidas atlyginti... - pridūrė moteris.
Taigi abi poros apsistojo ties 8 000 eurų suma. 3 000 turėjo būti įteikti trečiąjį nėštumo mėnesį, o likusieji - dar po trijų mėnesių. Suprantama, Gertrūda ir Bartas turėjo pasitikėti Ana, nes įstatymas nepripažįsta motinos-išnešiotojos statuso, tad negalėjo būti pasirašyta jokia sutartis.
Pirmasis Anos apvaisinimas Barto sperma buvo nesėkmingas, tačiau antrą kartą pasisekė. Po penkių savaičių ji pasidžiaugė Filtjanams esanti nėščia. Nors Gertrūda nė per centimetrą nepastorėjo, išgyveno visus motinystės etapus. Ji lydėjo Aną pas ginekologą, stebėjo atliekamus tyrimus, sekė gemalo vystymąsi. 2004-ųjų rugsėjį ji pervedė 3 000 eurų į Anos Blom sąskaitą. Ir... išrinko Valentinos vardą būsimai mergytei. Gertrūda tiesiog švytėjo iš džiaugsmo. O kaip Ana? Na, ji puikiai atliko motinos-išnešiotojos rolę. Net dalyvavo flamandų televizijos laidoje šia tema! Išlaikydama anonimiškumą ji viešai pareiškė, kad didžiausias motinos-išnešiotojos džiaugsmas - suteikti laimę jaunai šeimai.
Kai Ana buvo šeštą nėštumo mėnesį, vėl nuėjo pas gydytoją pasitikrinti. Kaip visada, ją lydėjo Gertrūda. Kai abi moterys atsidūrė gatvėje, Ana ištiesė popierius Gertrūdai: "Juk tai tavo dukra..." Suprantama, Gertrūdai tai buvo kaip balzamas.
Kas atsitiko po to? Kodėl Ana visiškai pasikeitė? Ji pareikalavo, kad likusieji 5 000 eurų būtų atiduoti tiesiog į rankas be jokio parašo. Gertrūda ir Bartas atsisakė. Jei kas, jie norėjo turėti sandėrio įrodymą... Kaip ten bebūtų, Filtjanai tai palaikė paprastu nesusipratimu. Jie net neįsivaizdavo, kas rezgama.
2005 metų sausio 12-ąją jie elektroniniu paštu pasiteiravo apie kūdikį. Atsakymas kompiuterio ekrane juos pritrenkė: "Aš praradau kūdikį. Kaltas stresas. Dabar turiu pabandyti užsimiršti. Palikite mane ramybėje". Iš pradžių Gertrūdai ir Bartui buvo tikras šokas. Jie jautėsi taip, tarsi jų kūdikis būtų nužudytas. Paskui sutuoktiniai ėmė abejoti... Gal Ana pamelavo? Sausio pabaigoje jie slapta nuvyko prie Anos namų ir pamatė jaunąją moterį su apvalesniu pilvuku nei buvo iki tol.
Bartas su Gertrūda jai paskambino ir paprašė pasiaiškinti. Moteris prabilo visai kitu tonu: "Šis kūdikis mano. Jo biologinis tėvas - mano vyras, o ne Bartas. Pagaliau bet kuriuo atveju pagal belgų įstatymus jis - mano vaikas".
Netrukus jie sužinojo melo priežastį. Jau kelias savaites kažkokia moteris stengėsi parduoti savo kūdikį internetu. Tai buvo Ana. Jaunoji mama jau vedė derybas su homoseksualų šeima. Ji reikalavo 10 000 eurų ir pastarieji susilaikė. Benjaminas Glisanas atvirai pareiškė, kad jie norėtų kūdikį įsivaikinti, o ne pirkti. Tačiau Ana laikėsi savo: "Olandų pora man duoda 15 000 eurų už vaiką. O kiek duosite jūs?"
Tikros varžytynės! Benjaminas atsisakė ir nutraukė bet kokį ryšį. Taigi olandai laimėjo "varžytynes". 2005 metų vasario 26-ąją Ana jiems įteikė Barto dukrelę Valentiną, kuri tučtuojau buvo perkrikštyta į Doną. Dabar kūdikio įvaikinimo procedūrą atliks Olandijos pareigūnai. Nors naujieji įtėviai nori likti anonimais, jie mano pasielgę legaliai. Ar jie tikrai sumokėjo 15 000 eurų kūdikio motinai? Įtėviai nepanoro atsakyti į šį klausimą: "Galime pasakyti tik tiek, kad mes Anai atlyginome medicinines išlaidas". Tai, kad Donos biologinis tėvas - Bartas Filtjanas ir kad mergaitė buvo siūloma homoseksualų porai, jiems visiškai nerūpi. "Tai ne mūsų reikalas. Mes tvarkomės pagal olandų įstatymus ir maždaug po metų įvaikinimo procedūra bus baigta. Tada Dona turės mūsų pavardę", - ramiai pridūrė jaunasis tėvas.
Gertrūdai ir Bartui tai siaubingas išbandymas. Jie įrengė kambarį savo mažajai Valentinai, nupirko lopšį ir daugybę žaislų. Ir štai "jų" vaikas gyvena Donos vardu už šalies sienų! Filtjanai nusprendė kontratakuoti. Pirmiausia atgavo Anai sumokėtus 3 000 eurų. Jie norėtų, kad būtų atlikti DNR tyrimai Barto biologinei tėvystei įrodyti. Juristas tam neteikia daug vilčių: dabartiniai įstatymai nepripažįsta motinų-kūdikio išnešiotojų, todėl Dona vis tiek liks Anos Blom ir jos vyro dukrele.
Šis įvykis taip sujaudino Belgiją, kad prokuratūra nusprendė imtis priemonių ir išsiaiškinti tris dalykus. Pirmiausia, skirti psichiatrą Anai Blom ištirti. Paskui pareikalauti DNR testo. Ir galiausiai tiksliai išsiaiškinti olandų sumokėtų pinigų sumą. Jeigu paaiškės, kad Ana Blom tikrai "pardavė" savo kūdikį kaip prekę, jai teks atsakyti už savo poelgį teisme.
Iškviesta į policiją Ana pareiškė, kad Filtjanai - tik viena šeima iš daugelio. Ji užsispyrusi tvirtino, kad Dona yra jos vyro dukra, kad jie sutiko su jos įdukrinimu normaliomis sąlygomis. "Tie olandai nuostabūs. Aš esu labai patenkinta, kad mano Dona bus pas juos", - sakė Ana.
Gertrūdai ir Bartui nuo to nė kiek geriau. Jie nežino, ar būtų "nuostabūs" tėvai, tačiau įsitikinę, kad tėviškos meilės tikrai netrūktų. "Mūsų gyvenimas virto pragaru, tačiau neprarandame vilties. Jeigu genetinis testas įrodys, kad Bartas - mažylės tėvas, turės mums ją grąžinti. Labiausiai mus piktina tai, kad kovo mėnesį, praėjus dviem savaitėms po gimdymo, Ana vėl pasiskelbė internete siūlydama motinos-kūdikio išnešiotojos paslaugas!" Laimei, šiuo metu šio skelbimo nebėra.
