Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Užvakar Vilniaus VPK pareigūnai sulaikė 38 metų vilnietį Danilą Galkiną, kuris įtariamas 7 mėnesių kūdikio nužudymu. Negyvas berniukas buvo rastas rugpjūčio 7-osios rytą viename iš sostinės Karoliniškų mikrorajono butų.
Septynių mėnesių mažylio netekusi 41-erių metų vilnietė pasakojo, jog sausio 3-ąją pagimdė du sūnus - dvynukus. Abu jie buvo sveiki, gražiai augo. Motinos teigimu, nelaimės išvakarėse, apie devintą valandą vakaro, ji, kaip visuomet, sūnus pamaitino, išmaudė, perrengė švariais drabužėliais ir paguldė miegoti. Jie miegodavo kartu, vienoje lovelėje. Paprastai mažyliai ramiai išmiegodavo iki pat ryto. Tik retkarčiais kuriam nors pravirkus, moteris puldavo jį raminti, kad šis neprikeltų broliuko. Minėtą naktį vaikai taip pat buvo ramūs, tačiau paryčiui ji išgirdo kažkokį bruzdesį. Kažkokios keistos nuojautos genama moteris atsikėlė pažiūrėti, ar viskas gerai. Prieblandoje pamatė, jog vienas sūnus nemiega, guli atmerktomis akytėmis, tuo tarpu kitas buvo pernelyg ramus. Pažvelgusi atidžiau moteris nustėro - atrodė, jog mažylis nekvėpuoja. Pakėlusi jį ant rankų pajuto jog vaikelis nerodo jokių gyvybės ženklų. Tik tada ji ant kūdikio veidelio bei ausytės pamatė mėlynes...
- Mane ištiko šokas, - nenoriai prisimindama tas akimirkas pasakojo susijaudinusi motina. - Pradėjau sūnelį judinti, kratyti - galvojau, gal atpurtysiu... Tačiau viskas buvo veltui... Teko kviesti greitosios pagalbos medikus, tačiau šie atvykę pripažino, jog mano sūnelis nebegyvas. Jie apie tai pranešė policijai...
Moteris prisipažino, jog tą dieną ji negalėjo rasti sau vietos ieškodama atsakymo į vienintelį klausimą - kas ir ką padarė jos sūnui. Motina bandė įsivaizduoti, jog galbūt miegodami vaikai susitrenkė vienas į kitą, gal mažylis pats užsigavo galvytę, tačiau tai buvo, neįtikėtina. Įvykio vieton atvykusi policijos tyrėja taip pat leido suprasti, jog tokie dalykai neįmanomi. Teismo medicinos ekspertai, atlikę tyrimą, patvirtino, jog mažylis mirė nuo galvos traumos - jam buvo skilusi kaukolė. Tikėtina, jog kažkas vaikui sudavė stiprų smūgį į veiduką.
Vieno iš dvynių netekusi moteris tikino, jog ją užgulė ne tik baisios netekties, bet ir nepamatuotų kaltinimų našta. Esą tuoj pat pasklido įvairiausi gandai (beje, apie kai kuriuos iš jų vilnietė perskaitė spaudoje), jog ji neprižiūrėjo savo vaiko ir šis užspringo, kad jis galėjo uždusti po pagalve... Paskui pasipylė dar baisesnės versijos - esą mažylį nušovė jos kaimynas (tas vyriškis net neturi jokio šautuvo) arba pati motina jį išmetusi iš balkono. Tokios nepamatuotos, niekuo neparemtos kalbos moterį labai skaudžiai žeidė...
Tuo tarpu policijos pareigūnai jau buvo pradėję ieškoti kaltininko. Moteris pasakojo, jog minėtą rugpjūčio 6-osios vakarą į jos namus atėjo kažkada kaimynystėje butą nuomavęs vyriškis Danilas. Jis prašė leisti pažiūrėti televizoriaus. Buvusiu kaimynu tiek buto šeimininkė, tiek pastarosios šešiolikmetė dukra labai pasitikėjo. Esą maždaug pusmetį, kiek truko jų pažintis, šis vyrukas buvo labai mandagus, visada pagarbiai elgdavosi, niekad nerodė jokios agresijos ar pykčio - net ir būdamas šiek tiek išgėręs. Žodžiu, nei moteris, nei jos vaikai su Danilu jokių problemų nėra turėję. Nors šis vyrukas dažnai užeidavo į svečius, vilnietė tikino perdaug nesidomėjusi buvusio kaimyno asmeniniu gyvenimu, neklausinėjusi, kur jis dirba, kuo užsiima. Beje, svečias šiuose namuose jausdavosi gana laisvai, išplaudavo indus, žadėdavo padėti šeimininkei išspręsti ją užgriuvusias rimtas problemas.
Minėtą vakarą svečią palikusi prie televizoriaus, mažylių motina nuėjo miegoti. Tame pačiame kambaryje, kur buvo Danilas, miegojo ir jos sūnūs. Tuo metu namuose buvo ir šeimininkės vyresnioji dukra. Pastaroji tikino taip pat nieko įtartino nepastebėjusi - ji maudėsi, tvarkėsi ir beveik nekreipė dėmesio į Danilą. Mažylio netekusi motina tvirtino, jog išeidamas jis visada pasakydavo, kad šeimininkė užsirakintų duris. Atrodo, tą naktį jis šiame bute užsibuvo ilgiau...
Iškart po įvykio Danilas dingo - daugiau į svečius pas šią moterį neužėjo. Jo nerado ir policijos pareigūnai, todėl teko paskelbti paiešką. Tiktai prieš keletą dienų D. Galkiną pavyko sulaikyti. Nors pareigūnai ikiteisminio tyrimo nekomentuoja, tačiau įtariama, jog jis galėjo mirtinai sumušti mažylį. Jei ši versija pasitvirtins, kol kas sunku rasti atsakymą į vienintelį klausimą - kodėl jis taip padarė. Paklausus, ar Danilo elgesyje nebuvo pastebėta kokių nors keistų dalykų, arba tiksliau - ar tikrai jis nebuvo sutrikusios psichikos - tiek nužudytojo kūdikio motina, tiek jos vyresnioji dukra (beje, šioje šeimoje auga dar šešiametė dukra) šiuos įtarimus kategoriškai atmetė. Esą šis raumeningas, gerai savo kūną prižiūrėjęs vyras tikrai nebuvo panašus į sutrikusios psichikos žmogų. Tačiau moteris nenoriai pripažino žinojusi, jog jis praeityje buvo teistas.
Kokie santykiai buvo susiklostę tarp įtariamojo ir minėtos šeimos narių - lieka paslaptis. Apie tai nenorėjo kalbėti nei šiuo metu skyrybų procesą pradėjusi motina, nei šešiolikmetė dukra. Jos šiuo metu vis dar gedi prarasto sūnaus ir broliuko. Moteris tikino, jog savo brolio praradimą labai jaučiąs ir likęs dvynys. Pasikeitė net mažylio žvilgsnis. Vaikelis tapo labai ramus, rimtas, tarsi maža jo širdelė išgyventų netektį. Kad tarp dvynių buvo išsivystęs stiprus ryšys, motina net neabejoja. Mat laidojant sūnelį, jo broliukas be jokios priežasties ėmė stipriai verkti, klykti. Tai papasakojo tuo metu jį prižiūrėjusi kaimynė...
