1993 metų pabaigoje žūsta dar dvi S. Gaidjurgio "torpedos": T. Kybartas ir E. Sanda. Jų automobilyje "Opel Rekord" po sėdyne sprogsta užtaisas, prilygstantis pusės kilogramo trotilo ekvivalentui, todėl E. Sandos kūno dalys ilgai renkamos aplink įvykio vietą, o T. Kybartas miršta ligoninėje praėjus kelioms valandoms po sprogimo. Dar po kelių dienų įniršęs S. Gaidjurgis pateikia V. Varnui ultimatumą: arba vykdomi visi jo reikalavimai, arba Čanga dingsta iš miesto. Viktoras ultimatumą atmeta ir birželio 14 dieną miesto centre susprogdinamas jo automobilis. Radijo bangomis valdomas po sėdyne padėtas užtaisas susprogdinamas, kai Čanga privažiuoja tinkamą vietą - be pašalinių praeivių, mažai gyvenamųjų butų langų. Sprogimas V. Varnui išdrasko apatinę kūno dalį. Nugabentas į ligoninę Čanga netrukus miršta. V. Varno žūtis uostamiestyje turėjo nemažą atgarsį, nes daugelis jį pažinojo kaip netipinį mafiozą. Čanga garsėjo kaip paprastas, nešykštus, nesilaikęs jokių nusikaltėlių taisyklių vyrukas, neretai duodavęs pinigų jo kontroliuojamuose lošimo automatuose prasilošusiems vaikinams. Pradžioje manyta, kad su V. Varnu susidorota dėl jo nesutarimų su S. Gaidjurgio grupuote, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jo gaujos nariai sužinojo, kad "paprastasis vyrukas" buvo slaptasis policijos agentas. Ar taip buvo iš tiesų, Klaipėdos teisėsaugininkai nesigiria, tačiau visa uostamiesčio "mafijos" istorija, atrodo, glaudžiai susijusi su atskirais pareigūnais. Sekant įvykius susidaro įspūdis, jog kone kiekviena gauja turėjo aukštesnio rango globėją teisėsaugoje ir, savo ruožtu, teikė jam informaciją apie konkurentus.
Įvykiai klostosi toliau...
Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po Čangos mirties, vėl pasikėsinta į Cibulią. R. Norvaišas važiavo miško keliuku Šilutės rajone, kai jį sužeidė iš nupjautavamzdžio paleista kulka. Palikęs automobilį Cibulia bandė bėgti, tačiau žudikai jį pavijo ir pribaigė šūviu į galvą. Paskutinis 1993 metų vasaros susišaudymas įvyko liepos pabaigoje. Jo metu sužeistas Sergejus Bėglikas, kaip paprastai, niekam pretenzijų neturėjo ir savo reikalus žadėjo išsiaiškinti pats. Besigydantį ligoninėje jį visą laiką saugojo draugai. Pačiame gaujų kovos įkarštyje teisėsaugininkams pavyko aptikti įspūdingą jų ginklų arsenalą. Banditai disponavo trotilu, kovinėmis ir skeveldrinėmis granatomis, sunkiuoju kulkosvaidžiu "Kalašnikov" su daugiau kaip 500 šovinių, dešimt granatsvaidžių RPG-18 ("Mucha"). Nepaisant nemažų netekčių, gruodžio pabaigoje sprogmenų nepritrūko vienos iš neseniai susikūrusios gaujos automobiliui sprogdinti.
Nauji metai - nauji šūviai
1994 metų vasarį žuvo neeilinės reikšmės S. Gaidjurgio gaujos gangsteris R. Vilutis. Pastarojo veiklos specializacija buvo automobilių vagystės užsienyje ir prekyba jais. Vienas nuolatinių kavinės "Dobilas" lankytojų buvo charakterizuojamas kaip ypatingai įžūlus, grubus, šaltakraujiškas ir gudrus nusikaltėlis. Anksčiau atlikinėdamas bausmę pataisos darbų kolonijoje R. Vilutis įsigijo daug priešų, nes "zonoje" "išgaidino" daug mažiau patyrusių kalinių. 1992 metais sulaikytas Lenkijoje ir apkaltintas parduotuvės apiplėšimu, R. Vilutis lenkų kalėjime atsėdėjo 13 mėnesių ir sugrįžo į Klaipėdą. Pagal oficialią versiją - Lenkijos pareigūnams pristigo įkalčių įtariamojo kaltei įrodyti, tačiau kitais duomenimis, S. Gaidjurgis tiesiog išpirko savo bendrą, paklojęs apvalią "žaliųjų" sumelę. S. Gaidjurgis mėgo savo tikslams pasiekti panaudoti tik ką iš "zonos" sugrįžusius "zekus", piktus ant viso pasaulio, alkanus ir neturinčius virš galvos stogo bei pasiruošusius bet kam. Vasario 15 dienos pavakarę iš savo namų Klevų gatvėje išėjęs R. Vilutis sėdo į automobilį "Mazda 626", registruotą savo nepilnametės meilužės Gitanos vardu. Variklio užvesti nebesuspėjo, nes ėmė šaudyti prie automobilio tarsi iš po žemių atsiradę du kaukėti vyriškiai. Į automobilį ir R. Vilučio kūną buvo paleista beveik visa automato apkaba - 30 šovinių, o egzekuciją užbaigė du kontroliniai šūviai iš "Vinčesterio" nelaimėliui į galvą. Šaudė profesionalai, nes dviem ilgomis "Kalašnikovo" automato serijomis išlaikyti tikslią šaudymo kryptį yra be galo sunku. Policija nužudymo vietoje atsirado po kelių minučių, buvo imtasi visų tokiais atvejais reikalingų priemonių, tačiau jokių rezultatų nepasiekta. Tuo metu policijos instruktoriumi dirbęs R. Vilučio brolis teigė jau seniai pranašavęs broliui, jog šis sava mirtimi gyvenimo nebaigs, tačiau šis tik pravardžiavęs jį "mentu"...
Prospektuose sprogdinamos prieštankinės minos
Vasario 17 dieną Klaipėdoje nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Baltijos prospekte prieštankinė mina į gabalus suplėšė A. Šidlausko sitroeną. Savininkas įvykio nekomentavo, todėl buvo manoma, kad jis kažką slepia. Pagaliau sėkme pasibaigė po sprogimo surengta policijos operacija, kurios metu buvo uždarytas miestas, blokuojami atskiri mikrorajonai, darbavosi "Aro" pareigūnai. Valstybinės įmonės "Klaipėdos statyba" salėje Rytų kovos menų varžybų metu tarp žiūrovų buvo atpažintas ir sulaikytas už Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgo sumušimą ieškomas S. Bėglikas. "Dobilo" kavinėje įkliuvo E. Judvytis, pravarde Edisonas, dažnai važinėjęs į Lenkiją ir ten už apiplėšimą sulaikytas drauge su R. Vilučiu. Edisonas Klaipėdoje buvo nuteistas už vagystę, bausmę atidedant, tačiau nevykdė jam paskirtų apribojimų ir turėjo bausmę atlikti kolonijoje. Buvo paskelbta besislapstančio E. Judvyčio paieška, tačiau jis tuo metu sugebėjo įsigyti net penkių privatizuojamų objektų akcijų. Visi sulaikytieji šventai laikėsi pagrindinio mafijos įstatymo - tylėjimo, todėl nedavė jokių parodymų. Net ir žuvusio R. Vilučio sugyventinė, kuri į areštinę buvo uždaryta jos pačios labui, saugant jaunos merginos gyvybę. Liežuvio už dantų laikymo kainą puikiai suprato visi. Kovos su mafija sėkme tuo metu netikėjo beveik niekas, nes žmonės nepasitikėjo teisėsauga. O ir kaip ja tikėti, jei Klaipėdos VPK areštinėje policininkai A. Ūselis ir A. Kaminskas, gavę kyšį, suorganizavo areštuoto reketininko I. Baužos bei jo merginos susitikiną. Meilės aktą nutraukė saugumo ir kitų atitinkamų tarnybų pareigūnai, o policininkai tapo tos pačios areštinės klientais.
Fantomas nori būti lyderiu
1995 metų vasarą Klaipėdos apygardos teisme buvo teisiami į trečiąją vietą uostamiesčio nusikalstamų susivienijimų hierarchijoje pretenduojančio "Fantomo" gaujos nariai. Gaujos lyderis Petras Kondrotas, tuo metu sulaukęs Kristaus amžiaus, paauglystėje artimai draugavo su Viktoru Varnu (Čanga) ir taip pat garsėjo kaip smulkus gatvės chuliganas. Vėliau P. Kondrotas įsitraukė į tuo metu veikusią "Kubilinių" gaują ir tapo eiline grupuotės "torpeda". Kai 1993 metais prasidėjusiame gaujų kare garsesnieji nusikaltėliai vienas po kito ėmė keliauti pas Abraomą, Petras Kondrotas pasijuto galįs rasti savo nišą tarp uostamiesčio gaujų ir ėmė burti "laisvus" bei kitų lyderių veikla nepatenkintus gangsterius. Taip gimė "Fantomų" grupuotė, iš kitų išsiskirianti grubumu, įžūlumu ir agresyvumu. Naujieji gangsteriai ieškojo (ir rado) dar "gaidjurginių" ar "arbatinių" globon nepakliuvusių objektų ir greitai nustelbė pamažu pakrikusius ir nustojusius egzistuoti "kubilinius". Fantomas ėmėsi kontroliuoti prostituciją ir tai darė jam būdingu stiliumi - žiauriai sumušė dvi privalomo mokesčio už savo darbą išdrįsusias nesumokėti merginas. Tada jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir teismas P. Kondrotui skyrė dvejus metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.
Prevencinis sulaikymas ir kiti Fantomo "kariūnai"
Tais pačiais metais Fantomas pajunta prevencinio sulaikymo skonį ir drauge su tuo metu nepalyginti turtingesnę biografiją turėjusiu V. Klova du mėnesius praleidžia už grotų. Šie du mėnesiai už įvairius nusikaltimus trylika metų atsėdėjusiam V. Klovai tebuvo trumputės atostogos prieš naujus nusikaltimus. Sėkmingai "prevencinį" atbuvęs Fantomas bandė įgyvendinti nelaisvėje sukurptus naujus planus - kontroliuoti prekiautojus automobiliais. Vienas iš svarbesnių jo gaujos narių - tuo metu 37 metus turėjęs Vytautas Visockas, dar sovietmečiu pagarsėjęs dalyvavimu milicijos karininko vadovaujamos gaujos vykdytuose nusikaltimuose. Tik vasarą sulaikytas V. Visockas nebuvo teisiamas su visa gauja - jam iškelta atskira baudžiamoji byla. Dalyvavimu gaujos veikloje labai didžiavosi tuo metu 26 metų sulaukęs Erikas Beriozkinas, nors jis buvo gerbiamas daugiau dėl savo tėvo Viktoro Beriozkino, pravarde Čigonas, "nuopelnų". Čigonas buvo laikomas dešiniąja S. Gaidjurgio ranka ir tvarkė visus šios gaujos buhalterinius reikalus, todėl ir Čigoniukas buvo tarsi "gaidjurginių" atstovas pas "fantomus". Erikas Beriozkinas gaujoje buvo atsakingas už informacijos apie pasiturinčius klaipėdiškius, iš kurių galima reikalauti duoklės, rinkimą.
Krepšyje - moderniausias arsenalas
Čigono brolis, o Eriko dėdė Vladimiras Beriozkinas 1995 metų liepą buvo sulaikytas su visu arsenalu. Sulaikytas būtent tą dieną, kai vyko "Fantomo" gaujos teismas. Klaipėdos 4-ojo komisariato nuovados apylinkės inspektoriams L. Grudzinskui ir M. Krasikaičiui pasirodė įtartinas iš vieno Reikjaviko gatvės namų laiptinės išėjusio piliečio sunkus nešulys. Pareigūnai sustabdė vyriškį ir paprašė parodyti didelio juodo krepšio turinį. Ten aptiktas ginklų asortimentas pasirodė stulbinantis. Policijai į rankas pateko pati moderniausia ginkluotė: pistoletas FMHI - "Power industrija", pagamintas Argentinoje, pistoletas "Liuger 4000", viena apkaba su penkiolika 9 mm kalibro pistoleto šovinių, automatinis pistoletas "Skorpion" su dviem apkabomis po 20 šovinių, automatinis pistoletas "Skorpion CZ91 S" su 17 dėžučių po 50 vienetų šovinių, dar kelios apkabos bei dėžutės įvairaus kalibro šovinių ir automatas AKS su optiniu taikikliu bei 26 šoviniais. Komplektą papildė trys pistoleto vamzdžiai, tiek pat duslintuvų ir du perukai - šviesus ir tamsus. V. Beriozkinas pareigūnams aiškino ginklus nešęs brolio prašymu ir jo nurodytu adresu.
Kitame numeryje: Teismas "Fantomų" nusikalstamu susivienijimu nepripažino. O "Arbatinius"?
