Ten, kur savižudžiais lyja
Mantas LIDEIKIS
Anomalijų zonomis vadinamos tokios teritorijos, kuriose vyksta daugybė įvairių, dažnai sunkiai suvokiamų ir paaiškinamų reiškinių. Prabilus apie anomalijas ne vienam, greičiausiai, mintyse stoja Rusijos Sibiro platybėse esanti Permės sritis, garsi savo anomalijų zonomis. Ten esą ne tik vyksta keisti, fizikos mokslo nepaaiškinami reiškiniai, bet ir galimi kontaktai su nežemiškų civilizacijų atstovais. Taip atseit pasakoja vietos gyventojai, esą panašių reiškinių patyrę ir smalsūs keliautojai.
Tačiau, pasirodo, norint aptikti keistų reiškinių įrodymų nereikia belstis jų ieškoti už keleto tūkstančių kilometrų. Įdomių ir ne visuomet protu lengvai paaiškinamų reiškinių galima aptikti ir mūsų šalyje. Pasirodo, Rokiškio rajono kai kurias vietoves lengvai galima priskirti prie keistų ir kartais sunkiai paaiškinamų įvykių teritorijų.
Tiesa, čia nėra pastebėta nei žaliųjų žmogeliukų, nei skraidančių lėkščių, ar kitų su nežemiškais reiškiniais susijusių įvykių, tačiau kai kurie faktai verčia stebėtis ir sukti galvą, jog vis dėto to čia ne viskas gerai. Kai kur, tarsi nei iš šio nei iš to įvyksta daug savižudybių, kitur - vienas po kito seka nelaimingi atsitikimai.
Nelaimių namas
Kriaunų miestelis ir jo apylinkės ypač garsėja panašiais kraupiais nutikimais. Tiesa, iš pradžių apie tai užklausti vietos gyventojai kiek nustemba, tačiau netrukus ima vieną po kiti prisiminti tragiškai pasibaigusius įvykius, nepaaiškinamas, tarsi ir be priežasties įvykusias savižudybes, netikėtas mirtis.
Kriauniškis Jonas Dainys (50 m.) čia gyvenantis nuo 1976 metų taip pat pamena ne vieną nelaimingą ir keistą nutikimą, kai žmonės kažkokiu keistu būdu iškeliavo Anapilin. Vyriškiui net ilgai galvoti nereikia, kad prisimintų ne vieną kriauniškį, gana paslaptingomis aplinkybėmis atsisveikinusi su šiuo pasauliu. Tiesa, pats jis tikina perdaug nekreipiąs dėmesio į žmonių kalbas apie tuos neįprastus įvykius, o dažniausia anomalija, anot žmogaus, paskatinanti kriauniškius atsisveikinti su šiuo pasauliu yra ne kas kita, o tik besaikis alkoholio vartojimas. Nors kai kurie čia per paskutinį dešimtmetį nutikę dalykai iš tiesų kelia šiurpą ir verčia pagalvoti, jog be pašalinės įtakos čia vargu ar apsieita.
Ypač nelaimingais atsitikimais pačiuose Kriaunuose garsėja vienas daugiabutis. Dviejų aukštų aštuonbutis namas stovi beveik pačiame miestelio centre. Visiškai čia pat - bažnyčia, Kriaunų seniūnija, istorijos muziejus. Niekuo ypatingų tas namas iš miestelio konteksto neišsiskiria, ir žmonės jame gyvena tokie pat, kaip ir visi kiti. Tik va, kalbos apie šį pastatą sklindą labai įvairios. Per nepilnus paskutinius dešimtį metų šio namo gyventojai ar jo svečiai vienas po kito ne iki galo aiškiomis aplinkybėmis išeidavo iš gyvenimo.
Čia gyvenanti Danguolė Valiulienė prisiminė ne vieną tragišką incidentą. Tame tarpe ji neteko ir savo ankstesnio vyro. Jos amžiną atilsi sutuoktinis Remigijus Prackienis vieną dieną griuvo lipdamas laiptais žemyn. Krito nelaimingai, trenkėsi galvą į cementinius laiptus ir po kiek laiko mirė. Tačiau moteris tvirtina, jog nieko mistiško tame nebuvo, mat išgerti mėgstantis Remigijus ir tą diena nebuvo blaivus. Tačiau ši mirtis tik papildė jau ne vienos prieš tą nelaimę įvykusios ir po jos buvusių mirčių sąrašą.
Tiesiai priešais D. Valiulienės buto duris - oda apkaltos šio metu negyvenamo kito buto durys. Prieš keletą metų šiame bute taip įvykta tragiškos mirties. Kurį laiką ten gyveno jau ne jauna atkilėlė moteris. Kadangi ji buvusi ne vietinė, šiandien jau niekas neprisimena ne tik jos pavardės, netgi ir vardas užkritęs užmarštin. Anot kaimynų vieniša moteris čia kurį laiką nuomojosi būstą, o iš kur ir kodėl ji atkilo į Kriaunas niekas šiandien jau tiksliai net ir nebepaminė.
Tačiau tai, jog vieną dieną moteriškė ėmė ir be jokios aiškios priežasties pasikorė, pamiršta taip ir neliko. D. Valiulienė prisiminė, jog jau kurį laiką nematyta moteris nuomojamame bute rasta pasikorusi ant radiatoriaus. Tokio jos žingsnio nei motyvai, nei priežastys taip ir neliko iki galo aiškios.
To paties namo senesnieji gyventojai atmena ir daugiau čia nutikusių mirčių, kurioms ne visada rasi paaiškinimą. Anot žmonių, be aiškios priežasties prieš keletą metų vienas po kito mirė du šiame name gyvenę toli gražu ne seni vyrai. Užsukęs į šį namą pasisvečiuoti negyvas netikėtai krito ir kitas netoli Kriaunų gyvenęs vyriškis.
Visgi kupinas mirčių pastatas gyventojų nebaugina - jie nėra linkę sureikšminti viso to ir priskirti netikėtas ir neaiškias mirtis kokioms nors anomalijoms ar antgamtiniams reiškiniams. Tiesiog žmonės galvoja, jog visos tragiškos mirtys tėra tų dienų gyvenimo išraiška ir rezultatas - skurdas, nuolatiniai nepritekliai ir nesibaigiantis gyvenimo sunkumų skandinimas taurelėje privesdavo žmones prie nelaimingų atsitikimų, pernelyg ankstyvų mirčių ir savižudybių.
Pakaruoklių kaimas
Tuo tarpu tai, kas dedasi pačiose Kriaunose dar gali pasirodyti vieni niekalai palyginus su tais keistais ir šiurpiais įvykiais, kuriais pagarsėjęs vos keli kilometrai nuo Kriaunų esantis Baršėnų kaimas. Kadaise buvęs ne toks ir menkas, šiuo metu jau beveik visiškai sunykęs kaimelis ir jo trobesiai mena ne vieną šiurpią nesavalaikės mirties istoriją. Tikrąją to žodžio prasme šį kaimą galima vadinti pakaruoklių kaimu. Savižudybėmis gyvenimą baigė ne tik pavieniai gyventojai, bet netgi ir beveik visa šiame kaime gyvenusių žmonių šeima.
Nuo neatmenamų laikų čia gyvenanti Marija Katkauskienė (83 m.) savo akimis yra regėjusi ne vieną šiurpią tragedija. Nelaimė buvo nutikusi netgi ir jos pačios namuose. M.Katkauskienė pasakojo, jog prieš daugelį metų jos uošvis Jonas Katkauskas susipykęs su savo žmona įvarė šiai į galvą kirvį. Pamatęs ką padarė ir tikėdamasi, jog savo antrąją pusė užmušė, vyras grįžo į trobą, pasidarė kilpą ir paprasčiausiai pasikorė. Betgi netrukus paaiškėjo, jog smūgis kirviu nebuvo mirtinas ir nukirstoji išgyveno. Tačiau dar šiurpesni dalykai dėjosi ateityje.
Katkauskų sodybos kaimynystėje stovi kita troba. Kadaise ji priklausė žmonėms, pavarde Driskiai. Beveik visi šios šeimos nariai gyvenimą baigė savižudybėmis arba mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
Anot M. Katkauskienės nežinia dėl ko gyvenimą su kilpa ant kaklo baigė ištisa Driskių kartą - tėvas Petras, sūnūs Valentinas ir Justinas Driskiai. Neaiški mirtis glemžėsi ne tik šios giminės vyrus, bet ir moteris - Genovaitė Driskytė vėliau tapusi Idiene taip pat netrukus ėmė ir pasikorė. Neaiškia mirtimi mirė ir šeimos galvos Petro sesuo Dalė, gyvenusi gana atokiai nuo gimtinės - Juodupėje. Vieniša gyvenusi moteris aptikta savo bute jau praėjus kuriam laikui po mirties, kai kaimynai susirūpino iš jo buto sklindančia smarve. Apžiūrėjus jos namus ir lavoną prieita išvados, jog moteris galėjo nusinuodyti.
Ne sava mirtimi mirė ir šeimos motina. Pasak kaimynų, senoji Driskienė rado išties šiurpų būdą nusižudyti - atsigulusi ant tvenkinio krašto tiesiog įkišo galvą į vandenį ir prisigirdė. Anot menančios šiuos šiurpius įvykius M. Katkauskienės, taip žmonės ją ir rado, galva vandenyje, kojomis ant kranto.
Tuo tarpu bent po vieną pasikorusį anot vietos gyventojų galima aptikti vos ne kiekvienoje šio kaimo sodyboje. Tokių mirčių priežastys, anot gyventojų, ne visada būna aiškios. Šiaip atrodo žmogus kaip žmogus, iš vakaro kalbiesi su juo lyg niekur nieko ir jokių ženklų, kad kas nors gali įvykti. O kitą rytą paaiškėja, jog ėmė žmogelis ir nutarė nakčia atsisveikinti su šiuo pasauliu ir dažniausiai - su kilpa ant kaklo.
Savižudybės nebestebina
Kraupių mirčių šleifas negailestingai persekiojo ir kito netolimo Bradesių kaimo gyventoją Angelę Juodvalkienę. Maždaug prieš dešimtį metų kilęs tragiškas gaisras pasiglemžė du šios moters vaikus. Nesavalaike mirtimi ir kaip jau galima nuspėti, pasikardamas savo gyvenimą baigė ir šios moters vyras. Po to ji kurį laiką gyveno jau pagarsėjusiame Baršėnų kaime, ten turėjo draugą, arba, kaip dabar sakoma, sugyventinį. Tačiau ir šis gyvenimą baigė savižudybe.
Vietos gyventojai yra tiek įpratę girdėti apie savižudybes ir nelaimingus atsitikimus, jog tam beveik neteikia jokios reikšmės ir tuo besidomintis smalsuolis žmones tiesiog nustebina. Tačiau paklaustas beveik kiekvienas prisimena bent po vieną atvejį, kai kažkas iš pažįstamų, kaimynų savanoriškai nutraukė gyvybę arba pakliuvo į sunkiai paaiškinamą nelaimę ir žuvo.
Tuo tarpu žmonės netiki, jog tokios mirtys ir nelaimingi atsitikimai gali kaip nors būti susiję kažkokiomis gamtinėmis anomalijomis, magnetiniais laukais ar panašiais reiškiniais.
Anot vieno iš kriauniškių, čia nestoja laikrodžiai, nesirodo neatpažinti skraidantys objektai ir nesilanko vaiduokliai, tačiau tai, jog šiose apylinkėse fiksuojamas gana didelis savižudybių skaičius taip pat nė vienas kalbintasis negalėjo paneigti. Tiesa, daugelis nustebdavo sužinoję, jog jų apylinkė tarsi ir išsiskiria iš kitų vietovių. Bet negi taip nėra ir kitur, klausė nustebę kriauniškiai.
