Kas iš to žemės ūkio! Ūkininkė Morta pardavė visas penkias savo karves, dvi telyčias ir nusprendė imtis pelningesnio verslo. O kas gali būti pelningiau šiais laikais Pašilių kaime? Žinoma, alučio šnekučio šinkavimas.
Alaus barą ponia Morta, be abejo, pavadino "Pas Mortą".
- Morta, Morta, dar po kvortą! - dainavo kaimo jaunimas ir senimas, visi buvo laimingi, o laimingiausia - pati Morta. Ir išradingiausia.
Eina, pavyzdžiui, koks pensininkėlis, neša pensiją savo pačiutei, o Morta jį kapt už skverno ir tempia:
- Pas mane, Mataušai! Už rugius ir už daržus!
Ir kaip tu, žmogau, atsisakysi, kai taip gražiai kviečia.
Sekdama pažangiausiomis prekybos idėjomis, ponia Morta net visokių akcijų prigalvojo.
- Alus į namus!
Arba:
- Alus į lovą!
Tik pramerkia akį koks Pašilių Jurgis, o Morta jau prie galvūgalio:
- Į sveikatą! O gal dar sauskelnes pakeisti?
Žodžiu, Mortos verslas klestėjo ir plėtėsi. Kaip ant mielių. Būtų dar ilgai plėtęsis, jeigu ne... Bet apie viską iš eilės.
Vieną gražią dieną Pašilių kaime pasirodė inteligentiškas vyrukas. Tai buvo ne kas kitas, o pats Frankas Krukas, amerikonas. Užuodė įžymusis "graborius", kuo kvepia Pašiliai. Apsidairė, apuostė, kas, kur, kaip, ir pradėjo verslą. Vos ima kokiam pašilaičiui kojos šalti, Frankas jau šalia. Paguodžia, nuramina, o svarbiausia - visokių lengvatų siūlo. "Aš tamstai ir duobę gilesnę iškasiu, ir žvakę ilgiau pasmilkysiu, o jau šlepetes - dykai!" Susigundo žmogus lengvatomis ir paskuba į dangaus pievas. O Frankui - biznis, džiaugsmas.
Tačiau biznis, kaip ir lazda, turi du galus. Kuo linksmiau Frankui, tuo liūdniau Mortai - jos alučio apyvarta ėmė sparčiai mažėti.
Morta ir taip galvoja, ir kitaip - nieko nesugalvoja. Nusprendė atlikti verslo analizę. Pasikviečia analitikus ir klausia:
- Kur šuo pakastas?
Analitikai neilgai analizavo.
- Ne šuo. O tavo klientai. Dar metai kiti, ir Frankas visus savo lengvatomis suvilios.
- Ką patarsite? - dalykiškai klausia Morta.
- Patarimas tik vienas - neleisk savo klientams taip greitai numirti! Kovok už savo klientūrą!
Nieko nelaukdama Morta pradėjo kovoti. Vos tik sužino, kad kliento kojos ima šalti, iškart lekia į kaimo ambulatoriją.
- Felčeryte, gelbėk klientą!
Ta skuba, lekia, žmogeliui skrandį išplauna, visokių tablečių prikemša ir lavonėlis vėl tampa klientu. Tiesa, nebe Franko, o Mortos.
Frankas, tai matydamas, pykčiu netveria. Bet pyktis - blogas patarėjas. Ypač rinkos ekonomikoj. Todėl pirmiausia Frankas viską apsvarstė, o paskui išrūko Vilniun. Į pačią Sveikatos ministeriją. Tas patį ministrą Dobrovolskį.
- Pone ministeri, - be įžangų pradėjo Frankas. - Verslas žlunga. Šiur! Negalima paspartinti sveikatos reformą?
- Galima, - atsakė ministras.
Nespėjo grįžti Frankas į Pašilius - girdi: ambulatoriją uždaro! Felčerė rauda, pensininkai - dar labiau, o Frankas rankeles trina: pagaliau bus šventė ir jo "grabarnėje".
Bet Morta irgi nepėsčia. Sėdo automobilin ir išlėkė. Į patį Seimą.
- Gelbėkit! Jei ambulatorija Pašiliuose bus uždaryta, žlugs mano verslas!
- Žinome, tamstyte, - atsakė Seimo opozicionieriai. - Tai vis Dobrovolskio išmonės. Bet mes jam - interpeliaciją.
Ir prasidėjo. Vos tik ponas Dobrovolskis ima reformuoti Pašilių ambulatoriją - seimūnai jam bac interpeliaciją. Kiek palaukus - vėl bac! Nekišk, ministre, nagučių prie Pašilučių, nereformuok.
Ir taip Morta su Franku kaunasi Pašiliuose, o politikai - Vilniuje. Sveikatos reforma tai stringa, tai slysta.
Stasys Varneckas
