Blogas tas kalinys, kuris nesiskundžia?
Mantas LIDEIKIS
Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje kali vyrai, nuteisti už vadinamuosius neatsargius nusikaltimus - autoavarijas, nelaimingus atsitikimus, kuriuose dėl jų kaltės žuvo žmonės ir panašiai "nesunkiai" susipykę su įstatymais. Atvirosios kolonijos specifika tokia, jog čia kalintieji gyvena žymiai lengvesniu režimu, negu nuteistieji už tyčinius nusikaltimus ir pasodinti į pataisos namus. Atvirosios kolonijos gyventojams kiekvieną dieną keturioms valandoms leidžiama išeiti iš kolonijos į Pravieniškių miestelį, savaitgaliais jie netgi gali keliauti į namus. Ne vienas tikriausiai pasipiktins - tad kokia čia nelaisvė? Kokia čia bausmė už žalą, kurią šie žmonės padarė visuomenei? Tačiau neskubėkime teisti. Vis dėl to ne taip jau miela nuteistiesiems gyventi ir tokioje, palyginti "laisvoje" kolonijoje. Antraip argi jie imtų ieškoti teisybės ir užtarimo netgi ir spaudoje? Keli tokie Pravieniškėse kalintys vyrai nutarė, jog atėjo laikas praskleisti įstaigos skraistę ir papasakoti, kas vyksta anapus, pavadinkime, spygliuotų tvorų.
Su "Akistatos" žurnalistu atėjęs susitikti būrelis nuteistųjų tikino, jog jiems trūko kantrybė besibarant ir besipykstant su kalėjimo administracija. Esą kai kurie prižiūrėtojai nuolatos pažeidinėja jų teises, vyrus žemina ir iš jų tyčiojasi, o administracijos darbuotojai į tai žiūri pro pirštus ir visiškai nepaiso kalinių teisių. Už menkiausią nepaklusnumą ar menkiausią tvarkos pažeidimą - nuobauda. O gavusysis nuobaudų jau turi atsisveikinti su galimybe savaitgaliais parvykti į namus. Kaliniams tai didelis smūgis. Vyrai baudžiami papeikimais arba netgi dviems savaitėms uždaromi į vadinamąjį "triumą" - kalėjimo tipo kamerą.
Nuo 2005 metų vasario čia kalintis Bronislovas Simonaitis (58 m.) teigia parašęs ne vieną skundą ne tik šios kolonijos administracijai bet ir kalėjimų departamento vadovybei, čia esančią tvarką ir darbuotojų elgesį skundė administraciniuose teismuose. Tačiau pasak teisininko išsilavinimą turinčio vyro taip ir nepavyko nieko pasiekti, nes, anot jo, "ranka ranką plauną". Kalėjimų departamentas skundų netiria, o sugražina juos tirti tai pačiai kolonijos administracijai, kuri ir yra skundžiama.
Ypač didelę nuoskaudą kolonijos pareigūnams jaučia nuo praėjusių metų rugpjūčio čia "besiilsintis" Saulius Litvinavičius (31 m.). Pasak vyriškio, kolonijos pareigūnai matyt niekaip su juo nenori išsiskirti ir daro viską, kad jis tik dar pasiliktų čia. Po dviejų mėnesių šiaip jau turėsiančiam išeiti į laisvę Sauliui to padaryti gali ir nepasisketi. Mat už pareigūno garbės ir orumo įžeidimą jam dar gali būti "prisiūta" naujų mėnesių nelaisvėje. O viskas įvyko esą dėl nieko. Vieną sykį kameroje prižiūrėtojas Sauliui "bananu" už kažką stuktelėjo, tas skausmo neištvėręs, susikeikė ir galbūt pareigūną negražiai pavadino. Kalba tokiu atveju trumpa - tarnybinis raportas, jam iškelta baudžiamoji byla dėl pareigūno garbės ir orumo įžeidimo. Pasak S. Litvinsko netrukus teismas turėtų paskelbti jam už tai nuosprendį, tačiau žmogus jau dabar įsitikinęs, jog ko gero dar teks su prižiūrėtojais ilgėliau pasišnekučiuoti. Anot Sauliaus, nuobaudą čia gauti gali ir dėl menkiausios smulkmenos. Pavyzdžiui karštą vasaros dieną į patikrinimą atėjęs ne, kaip reikalaujama su batais, o su šlepetėmis.
Bet kokios teisybės paieškos, pasak kolonijos gyventojų, bergždžias reikalas. Prižiūrėtojo parašytas tarnybinis raportas - šventas. Dar neatsirado tokio, kuris sugebėtų paneigti tai, ką prižiūrėtojai savo raportuose yra parašę. Ir jeigu ten parašyta, kad kalinys blogas, vadinasi kitaip ir būti negali. Ką sako visi kiti situacijos dalyviai ir liudytojai - niekam neįdomu ir jokio vaidmens nevaidina. O prasikaltėlis, suprantama, gauna pagal nuopelnus - papeikimas, karceris ir panašiai.
Už menkiausią prasikaltimą prižiūrėtojai kalinių neglosto. Štai, pasakoja B. Simonaitis, pažaidė vyrai viena dieną futbolą, nusiprausti atėjo. Suprantama, į dušus niekas neleido, tai žmonės po čiaupais kriauklėse pažastis plovėsi. Na, suprantama, vandens truputį ant grindų pritaškė. Tai išvydę budintys pareigūnai pasiuto - ne sutvarkyti liepė, o iš karto penkiolikai parų į "triumą" uždaryti pažadėjo.
Kitas iš nuteistųjų - Arūnas Melkūnas (32 m.) tvirtina, jog čia sėdint geriau nesusirgti. Mat ir už tai gali susilaukti nuobaudos. Anot čia nuo praėjusio lapkričio kalinčio vaikino jis serga įsisenėjusia liga ir jam nuolat reikia lankytis pas gydytojus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato, jog kolonijos administracijos leidimu, nuteistasis gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos šalies ribose jeigu to reikia dėl jo darbo pobūdžio, gydymuisi arba mokymuisi. Taigi ir šios kolonijos administracija taip pat leidžia nuteistiesiems išvykti. Bet...
Pasak A. Melkūno kartą jis užtruko Kaune pas medikus. Juk suprantama, pas gydytojus visuomet eilės, tenka ir palaukti, kol tyrimus padarys. Grįžo į koloniją pavėlavęs, nors gydytojo pažymoje, pasak vaikino ir buvo štampukas, kokiu laiku jis išvyko iš medikų kabineto. Nepaisant to, administracija vis tiek nutarė vyruką nubausti - juk jis pažeidė kolonijoje nustatytą tvarką. Už tą apsilankymą pas Kauno medikus A. Melkūnui teko porą savaitėlių atbūti "triume".
Panašią istoriją porina ir B. Simonaitis. Tiesa, jis "triume" nesėdėjo, tačiau visgi, nukentėjo. Būdamas vilnietis B. Simonaitis nepeikia ir Kauno gydytojų, tačiau labiau linkęs lankytis pas sostinės sveikatos priežiūros specialistus. Štai neseniai jis ir išsiprašė leisti ten nuvykti. Tačiau parvykus vyro laukė akibrokštas. Kolonijos pareigūnai čiupo žmogelį už gerklės ir ėmė tardyti - ką veikei Kauno Karmėlavos aerouoste? Mat jį esą ten matė viena kolonijos darbuotojų. Beje, kaip netrukus paaiškėjo, ta moteris apsiriko ir pati tai pripažino. Betgi nuo to karto B. Simonaičiui "uždėtas kryžius". Į Vilnių pas gydytojus jis nebeišleidžiamas.
Atvirojoje kolonijoje kalintys vyrai iš kolonijos virtuvės negauna nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės. Žinoma, čia yra virtuvėlės ir maisto laikymo vietos, tačiau valgis puode atsirasti turi jau pačių įkalintųjų rūpesčiu. Trumpai tariant, savo skilvio reikalais čia rūpinasi kiekvienas asmeniškai. Beje, valdžia šių žmonių visiškai "badui" nėra plikusi, tam kiekvienas iš vyrukų gauna 125 litų mėnesinę išmoką. Be jokios abejonės, jie turi teisę gauti ir artimųjų siuntinius, turėti pinigų ir kitokio turto. Maistu apsirūpinama Pravieniškių miestelio parduotuvėje. Tačiau juk ne kiekvienas turi tokių artimųjų ar giminaičių, kurie nuolat šelptų nelaisvėje esantįjį. O pamėgink mėnesį iš 125 litų pragyventi.
Visi kalbėjusieji tvirtina, jog su malonumu eitų dirbti, tačiau tam nesudaromos sąlygos. Žmonėms esą darbas siūlomas, bet administracija įsidarbinti dirbti leidžia tik čia pat kolonijoje veikiančioje valstybinėje įmonėje. O ten, pasak vyrų, dirbti visiškai neapsimoka. Mat už visą tą vargą sumokama tik pusė algos. Kas mėgino ten dirbti, nusispjovė ir verčiau nieko neveikia. Kur dedasi kita pusė algos, nė vienam nepaaiškinama. O susitarti ir sudaryti sutartis su kitais darbdaviais nuteistiesiems esą sudaroma visokiausių kliūčių.
Nuo šių metų sausio mėnesio čia kalintis Arvydas Ščerbakovas (43 m.) bei nuo kovo pabaigos kolonijos kameroje gyvenantis Linas Šakūnas (34 m.) randa nemažai priekaištų čia esančiai sveikatos priežiūros sistemai. L. Šakūnas tvirtino, jog visai neseniai, jų, sveikų žmonių kameroje, buvo apgyvendintas nuteistasis, sergantis tuberkulioze. Netrukus tą žmogų išvežė į ligoninę, kur jis ir mirė. O A. Ščerbakovas prisimena susidūrimą su psichologe, pas kurią užėjęs pasikonsultuoti sulaukė pasiūlymo... pasikarti. O B. Simonaitis šiems antrina ir dėl higienos reikalavimų pažeidimų - kamerose sukišta daugiau gyventojų nei yra leidžiama. B. Simonaičio žodžiais jo devyniems asmenims pritaikytoje kameroje šiuo metu reziduoja 11 gyventojų. Ir tokia padėtis - pas visus.
Tačiau ypač laisvojoje kolonijoje kalintiesiems nepatinka vienas suvaržymas. Nors popiet kasdien į miestelį jie gali išeiti keturioms valandoms - nuo pirmos iki penkių, betgi pernelyg nutolti nuo savo kalinimo vietos jiems griežtai draudžiama. Be to, kas valandą privalo grįžti ir užsiregistruoti. Jei to nepadaro arba pavėluoja, sankcija aiški - papeikimas, penkiolika parų "triume" ir kt.
Suprantama, apie sunkią kalinių dalią panorome paklausti ir įstaigos administracijos. Kadangi 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktorius atostogauja, užsukome į jo pavaduotojo Aleksandro Novosiolovo kabinetą. Pareigūnas patikino, jog tokiais klausimais geriausia šnekėtis su direktoriumi, tačiau ir anot jo, nuolatiniai nuteistųjų skundai dėl prižiūrėtojų ir administracijos darbo čia jokia naujiena. Kiekvieną iš paminėtų kalinių teisių pažeidimų teiginių esą reikėtų aiškintis atskirai, tačiau esą ir patys nuteistieji skusdamiesi neretai perdeda iškilusią problemą. A. Novosiolovas laiko neįmanomu teiginį, jog į sveikų nuteistųjų kamerą buvo patalpintas asmuo, sergantis tuberkulioze. Mat sergantieji panašiomis ligomis talpinami specialiai tam skirtoje čia veikiančioje ligoninėje. O dėl to, kad nuteistieji yra griežčiau kontroliuojami, pareigūnas nieko blogo nemato. Pavaduotojo nuomone, kai kurie jų dar netgi per daug laisvės turi.
Įstaigos psichologijos tarnyboje dirbanti psichologė Marija Januškaitienė teigė girdėjusi apie su kaliniais kylančius konfliktus. Bet teiginys, kad kažkas iš tarnybos psichologų galėtų kaliniui siūlyti pasikarti yra nerealus. Pasak darbuotojos pasitaiko su kaliniais nesutarti, tačiau tai nutinka ne taip jau ir dažnai. Pasak specialistės tarp nuteistųjų atvirojoje kolonijoje yra keletas turinčių rimtų psichologinių sutrikimų. Jie dažniausia ir rašo įvairiausius skundus, ieško problemų, iš adatos skaldo vežimą. Bet tokia jau ta kolonijos kasdienybė.
