Sigito STASAIČIO fotoreportažas
Verkėm, kad žiema niekaip neateina? Bėdojomės, kad pažliugusios Kalėdos - ne Kalėdos? Aukščiausiąjį, matyt, taip "užkniso" mūsų verkšlenimai (tik nesakykit, kad ir tamsta nė karto nekeiktelėjot purvyno gruodį bei sausį), kad praardęs savo duknas - debesis - ant Lietuvos iš karto išbėrė visos žiemos sniego normą. Dabar jau ne vienas tautietis bėdojasi, kad negali pravažiuoti mašina, o "Kranklys" tuo tarpu išlėkė pasižvalgyti į užpustytus žmones bei kelininkus, kuriems žiemą... karšta.
Pirmiausia išsiaiškinkim, kiek teisūs mūsų seneliai, mėgstantys pasakoti, kad štai jiems augant tai buvusios žiemos - pusnys sulig namais, o naktimis nuo speigo tvoros pyškėdavo. Tai girdėdami meteorologai tik šypsosi. Anot jų, Lietuvos klimatas per pastaruosius porą šimtų metų praktiškai nepasikeitė. Pedantai ims ginčytis, tačiau paprastas žmogus kažin ar suka galvą dėl praktiškai nejuntamo pusės laipsnio pokyčio.
Na o kaip seneliai - negi meluoja? Čia geriausiai paaiškintų psichologai. Anot jų, žmogaus atmintyje visada ryškiausi daug emocijų sukėlę prisiminimai, tad nieko keisto, kad žmonės prisimena vaikystėje suridentą didžiulį senį besmegenį nei balas kieme.
Meteorologas V. Portapas savo knygose teigia, kad jei Lietuvos klimatą sąlygotų tik Saulės spinduliai, vidutinė metinė šalies temperatūra nukristų iki minus 13 laipsnių Celsijaus ir būtų net 19 laipsnių žemesnė nei dabar. Tačiau patinka ar ne, Lietuvos klimatą sąlygoja ciklonai. Tai milžiniški oro sūkuriai su skirtingo slėgio zonomis. Vasarą ciklonai į mūsų kraštą atneša lietų, žiemą - atlydžius bei sniegą. Per metus virš mūsų galvų praūžia per pusšimtį ciklonų serijų, apimančių iki 300 ciklonų! Štai iš kur tas oro nepastovumas, štai kodėl Lietuvoje neįmanoma iš lauko čiuožyklos padaryti gero biznio - vos išliesi ledą, žiūrėk, užėjęs ciklonas čiuožyklą pavertęs kūdra.
Šviesesnės atminties senoliai prisimena ne tik speiguotas, bet ir šiltas žiemas. Pavyzdžiui, 1982-ųjų gruodį Druskininkuose užfiksuota 15 laipsnių šilumos! Tačiau šiandien mums įdomiau, kada buvo itin šaltos žiemos. Pasak meteorologų, tokios kartojasi kas keleri-keliolika metų. Užpernai žiemą šalčiai spaudė iki minus 20 laipsnių, 1987 ir 1970 metais krito iki minus 30 laipsnių. 1940-ųjų žiemą Lietuvoje spaudė net 40 laipsnių šalčiai! Seneliai pasakoja, kad tą žiemą kelis rogėmis per mišką važiavusius žmones sudraskė vilkai. Labai speiguota žiema visoje Europoje buvo 1978-aisiais. Šalčiai užspaudė iki minus 30, o Maskvoje ir Leningrade - iki minus 40 laipsnių. Mirtinai sušalo dešimtys SSRS girtuoklių, tik tada apie juos pranešti laikraščiuose draudė cenzūra.
Tačiau daugiausia bėdų atneša ne dideli šalčiai, o pūgos. Bene labiausiai mūsų meteorologams įstrigusi 1982-ųjų sausio pradžia. Tuomet sausio 6-osios rytą Nidoje ėmė siausti ciklonas, paprastų žmonių kalba tariant - pūga, netrukus išplitusi po visą Lietuvą. Oras atšalo iki minus 12-18 laipsnių, gausiai dribo sniegas ir pūtė labai stiprus bei žvarbus vėjas. Jo genamas sniegas užpustė kelius, geležinkelius, susuko sniego piramides miestų gatvėse bei aikštėse. Sutriko traukinių eismas, nes sniegas užklojo iešmų sistemas. Per naktį į sausio 7-ąją visi respublikos keliai buvo užpustyti - kai kur ant plentų stūksojo poros metrų aukščio pusnys. Tą rytą Lietuvoje į reisus neišvyko nė vienas tarpmiestinis autobusas! Berods, per tą pūgą sušalo pas ligonę palauke ėjusi felčerė, apie kurią po to kaip apie didvyrę daug rašė sovietiniai laikraščiai.
Kas buvo - pražuvo, šiandien mums tenka kapstytis po per pastarąsias dienas prisnigusias pusnis. Pavažinėjęs magistraliniais keliais ir įsitikinęs, kad šiais laikais jie valomi puikiai, "Kranklys" pasuko į pirmą pasitaikiusį vieškelį Šiaulių rajone. Kelio rodyklė rodė, jog už kilometro - Meškių kaimas.
Lengvuoju automobiliu nuriedėti pavyko tik pusę atstumo, vėliau sniege įklimpusią mašiną teko palikti. Brisdamas per kai kur kelius siekiančias pusnis, žurnalistas ėmė gailėtis sumanęs tokį reportažą. Sparčiai temo, tad toliau žengiant ėmė vaidentis už krūmų tykantys vilkai, dar vėliau į galvą lindo paikos mintys apie sušalusią felčerę.
Korespondentui visgi pavyko sėkmingai pasiekti 69 metų Stasio vienkiemį. Jis - lyg iš naujametinio atviruko: kieme - žmogaus ūgio pusnys, kuriose prasikasęs takus į tvartą vaikšto šeimininkas.
- Mūsų seniūnas geras, - pretenzijų dėl sunkumų nereiškia Stasys. - Kai smarkiai užpusto, visada atsiunčia traktorių, kuris nustumia sniegą. Tačiau ir vėl užpusto... Nieko tokio, į parduotuvę dažnai nereikia, o kai prireikia - nubrendu. Mieste aš nieko nepametęs, tūnau namie. Klausiat, ką daryčiau, jei prireiktų ugniagesių ar greitosios pagalbos? Taigi mano namuose yra ligonis. Išsiverčiam.
Kaip jaučiasi už puskilometrio užpustyti pensininkė Liuda bei jos kaimynas Trijonis - sužinoti nepavyko, nes žurnalistas kiaurai permirkusiais batais bristi per pusnis nebesiryžo. Pasak šių žmonių kaimynų, jie dar gyvi, nes mato ant kelio kartais stovintį Trijonio automobilį - per pūgas kaimietis neturi net vilties privažiuoti savo namą. Žurnalistui brendant atgal prie savo automobilio, prajuokino gretimame kieme maždaug trejų metų pyplys, po pusnis ramiai sau stumdęs... dviratį.
Lietuvoje svarbiausiais laikomi magistraliniai keliai (550 km), kurie valomi ir barstomi visą parą. Iš esmės tai greitkeliai bei plentas "Via Baltica", einantis nuo Rygos iki Suvalkų per Panevėžį, Kėdainius, Sitkūnus, Kauną ir Marijampolę. Net per pačias baisiausias pūgas eismas šiais keliais negali nutrūkti ilgiau nei 1-2 valandoms.
Likusieji magistraliniai keliai ir jiems prilyginti krašto keliai (apie 1 200 km) pagal Automobilių kelių direkcijos taisykles prižiūrimi pagal antrą priežiūros lygį - jie valomi ir barstomi nuo 4 iki 22 valandos. Šie keliai privalo būti nuvalyti ir pabarstyti per 3 valandas baigus snigti.
Krašto bei svarbiausieji rajoniniai keliai (apie 6 300 km) turėtų būti valomi ir barstomi nuo 6 iki 19 valandos. Po pūgos jie turi būti nuvalyti per 4 valandas. Per pačias baisiausias pūgas eismas juose gali strigti iki 8 valandų.
Prasčiausiai žmonėms, gyvenantiems prie rajoninių kelių, kurių šalyje net per 13 000 kilometrų! Jie valomi nuo 9 iki 18 valandos ir tai tik baigus tvarkyti jau minėtas svarbesnes magistrales. Ir barstomi jie tik simboliškai - tik po didelių lijundrų ar plikšalų ir tik pavojingiausi ruožai: stačios įkalnės, posūkiai. Eismas tokiu vieškeliu gali strigti net dvi paras ir niekam nepasiskųsi.
Na o vietiniai keliukais rūpinasi seniūnijos. Čia jokių taisyklių nėra.
Šiaulių rajono kelius prižiūrintys įmonės "Šiaulių kelių tarnyba" darbuotojai "Krankliui" papasakojo, jog sningant jiems - pats karštymetis. Kelininkai nuolat žiūri į dangų ir seka oro prognozę, nuo kurios priklauso, ar teks naktį išsimiegoti. Pasak įmonės direktoriaus A. Naradausko, jau daug metų nieko naujo neišrasta - ant kelių pilamas natrio chloridas (paprasčiau kalbant, valgomoji druska), į kurią primaišoma, kad sunkiau užšaltų, kalcio chlorido. Sandėlyje į sunkvežimio barstytuvo bunkerį pripilama parafinu apdorotų druskos kristalų (kad nesušoktų) bei iš anksto paruošto vandeninio šių druskų tirpalo ir - pirmyn į speiguotą plentą. Šiais laikais visada įdomu, kiek kas kainuoja. Užpildyti druska vieną 7 tonas barstalo vežantį sunkvežimį atsieina gerokai per tūkstantį litų!
Kelininkai pridūrė, jog jiems žiema kitokia nei mums, eiliniams piliečiams. Kelininkams prasčiausia per pūgas bei kai dieną pažliugę, o naktį pašalę - tuomet nuolat susidaro plikledis ir barstyti kelius tenka žymiai dažniau. Štai visuomenės nuomone, šiemet lapkritį-sausį nebuvo žiemos, o daugelio rajonų kelininkai druskos išbarstė žymiai daugiau nei pernai per tuos pačius mėnesius.
Lietuvoje kelius druskinti tenka net iki 120 dienų per metus. Iš dalies ir dėl to Lietuvoje avaringumas vienas didžiausių Europoje. Tačiau didesnė bėda ta, jog mūsų vairuotojai per dažnai užmiršta, kad net ir nuvalytas pabarstytas kelias - ne sausas vasaros asfaltas.
Autoriaus nuotr.
Kelininko Česlovo darbas druskos sandėlyje - tiesiogine šio žodžio prasme sūrus.
(Pugos-1);
Šis 9 tonas barstalo vežantis sunkvežimis per porą valandų išbarstys druskos net už pusantro tūkstančio litų!
(Pugos-2);
Vos prasidėjo pūga, o kelininkai jau ruošiasi į eilinį reisą.
(Pugos-3-1; Pugos-3-2);
Sniegą bei ledą gremžiančius traktoriaus kaušo peilius keisti tenka kas kelios dienos.
(Pugos-4);
Magistraliniai keliai valomi ir barstomi visą parą.
(Pugos-5);
Nuolat užpustytus kaimo keliukus nuolat pamatysi bet kuriame Lietuvos rajone.
(Pugos-6);
Paskutinė pūga kai kur vienkiemiuose sunešė pusnis sulig žmogaus ūgiu;
(Pugos-7; Pugos-8-1; Pugos-8-2);
Pensininkas Stasys seniai įprato žiemą gyventi užpustytas.
(Pugos-9);
Kaimo vaikai pribloškia išmone - per pūgas su dviračiu!
(Pugos-10; Pugos-11);
Jau 7 meti apie Lietuvos magistralinių kelių būklę kelininkus praneša dešimtys automatinių stotelių. Internete visi gali sužinoti, kokia šalies kelių temperatūra ir net koks bei iš kur pučia vėjas.
(Pugos-12);
