Remigijus RAINYS
Jonavos rajono Ruklos miestelyje, savo bute, rasti Vladzės Bartkevičienės (56 m.) ir pasikorusio jos vyro Alekso (60 m.) lavonai irimo stadijoje. Toje pačioje laiptinėje gyvenantys žmonės jau kelias paras jautė iš buto pirmajame aukšte sklindantį nemalonų kvapą, kol pagaliau kreipėsi į policiją. Pareigūnai pasitelkė į pagalbą ugniagesius-gelbėtojus. Jie, į butą patekę pro langą, ir aptiko nebegyvus sutuoktinius. Pradžioje teisėsaugininkai spėliojo, ar tik nesusidūrė su Lietuvoje jau klasikiniu tampančiu atveju, kai šeimyninio konflikto metu nužudęs žmoną, vengdamas atsakomybės, vyras iš gyvenimo pasitraukė pats, tačiau po nuodugnesnės apžiūros nei ant moters, nei ant pakaruoklio kūnų nebuvo aptikta jokių smurto žymių.
Vladzė, šiaip jau visų ją pažinojusiųjų vadinta Vlada, ir Aleksas savo bute Rukloje gyveno vieni. Suaugę dukra ir sūnus jau prieš kelerius metus išvyko gyventi ir dirbti į Airiją. Raimondas ten gyvena su šeima ir augina du vaikus. Tačiau nei jis, nei jo sesuo Vaida tėvų neužmiršo, nuolat siųsdavo jiems pinigų. O praėjusią vasarą Lietuvoje apsilankę jaunieji Bartkevičiai moderniai suremontavo Vlados ir Alekso butą, nupirko jiems galybę buitinės technikos prietaisų. Iš Šveicarijos kaime gyvenančios sesers moteris atsiveždavo vaisių ir daržovių, kurias užkonservuodavo, tad atsargų užtekdavo visai žiemai. Taigi materialinių sunkumų abu rukliškiai lyg ir nejautė, nes prie iš atžalų gaunamų pinigų dar šiek tiek prisidurdavo papildomai. Kadaise elektriku dirbęs Aleksas gaudavo dalinę išankstinę pensiją, nevengdavo savivaldybės organizuojamų viešųjų darbų, o laisvu laiku pindavo laidotuvių krepšelius ir vainikų pagrindus, kuriuos parduodavo vietos verslininkams. Sumani virėja Vlada kas antrą savaitę plušėjo prie vietos parapijos susikūrusios labdaringos draugijos "Caritas" valgykloje, kas dieną maitinančioje 85 asocialių šeimų vaikus ir iki 50 suaugusių neturtėlių. Ruklos "Caritas" vadovė Virginija Noreikienė teigė, kad Vlada buvo labai gera virėja, sugebėdavusi, kaip sakoma, ir iš kirvio išvirti skanią košę, tačiau kartais darbe nepasirodydavo. Bėda ta, kad sunkia astmos forma sirgusi ir dusulio kamuojama moteriškė neatsilaikė ir prieš priklausomybės ligą. Kelias dienas užgėrusi Vlada į savo butą neįsileisdavo nei kaimynų, nei "Caritas" vadovės. Išimtį darydavo tik savo kolegei virėjai Vilei, tačiau pastaruoju metu ir šioji skundėsi, kad V. Bartkevičienė nebeatveria durų. V. Noreikienė ne kartą bandė padėti savo virėjai ir įkalbinėjo ją gydytis ar įstoti į vietos anoniminių alkoholikų klubą, tačiau Vlada tikino, jog savo problemas išspręs pati.
Žmona labai rūpinęsis Aleksas, nors ir pats nevengdavo taurelės, aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime. Vyriškis net be jokio atlyginimo talkindavo ne tik kaimynams, bet ir seniūnijos darbuotojams, kai prireikdavo atlikti nesudėtingus elektros remonto darbus. Aleksas, mažiau nei prieš mėnesį atšventęs 60 metų jubiliejų, prieš Kalėdas noriai padėjo puošti kultūros namų salę šventiniams renginiams, sutaisė nebešviečiančias elektros lempučių girliandas. Virginija Noreikienė sakė, kad Aleksas niekieno neprašomas talkino rengiant Vaiko dienos centro patalpas, jose išvedžiojo elektros instaliaciją. Nei kaimynai, nei "Caritas" vadovė neprisiminė nė vieno atvejo, kad sutuoktiniai būtų susipykę. Kai Aleksas eilinį kartą ateidavo į valgyklą ir liūdnu balsu pranešdavo, kad Vlados vėl nebus darbe, vyriškio akyse atsispindėdavo tikras liūdesys ir susirūpinimas žmona. Vyriškis skubėdavo namo rūpintis savo sutuoktine ir abu viešumoje pasirodydavo tik tada, kai krizė praeidavo. Tiesa, paskutinį kartą apie tai, jog Vlada neateis į darbą, V. Noreikienei pranešė toje pačioje laiptinėje gyvenantis su Aleksu draugavęs jo kaimynas Vladas, kuris tikino, kad šį kartą V. ir A. Bartkevičiams vaikai atsiuntė daug pinigų, tad moteriškei jau nereikės dirbti. Ne vienam savo pažįstamam A. Bartkevičius yra prasitaręs, kad jei Vlada numirtų, tai ir jis nebegalėtų gyventi. Galutinę Vladzės Bartkevičienės mirties priežastį nustatys ekspertai, tačiau beveik neabejojama, jog moteris mirė nuo savo negalavimų. Savo pažadą negyventi netekus sutuoktinės įvykdė ir Aleksas. Prieš užsinerdamas ant kaklo kilpą, vyriškis apsivilko kostiumu ir apsiavė išeiginius batus...
