Kiekvienam policininkui - po operatorių
Pastaruoju metu televizijos laidose pasipylė reportažai apie policininkus, neva skriaudžiančius nusikaltimais ar kitais nusižengimais įtariamus sulaikytus asmenis. Pastarieji garsiai piktinasi, kad pareigūnai su jais elgiasi kaip ne su žmonėmis - muša, daužo, laužo rankas, rakina prie radiatorių ir t. t. Ar tikrai pareigūnai kelia tokį didelį pavojų aplinkiniams?
Seimo narys dr. Kazys Bobelis:
- Mano nuomone, tokie kaltinimai policininkų adresu dažniausiai būna tendencingi, iškraipyti, nutylint tikrąsias incidento priežastis ir aplinkybes. Kažkam iš to, matyt, yra naudos, kažkas tokiais reportažais suinteresuotas... Gerbiu policininkus, kurie dirba labai atsakingą ir pavojingą darbą, rizikuoja savo sveikata ir net gyvybe, savo šeimos gerove. Tvarka turi būti: iš niekur nieko policijoje neatsidursi - esi įtariamas nusikaltimo padarymu, kitokiu prasižengimu. Taigi būk malonus, laikykis nustatytos tvarkos, vykdyk pareigūnų reikalavimus. Tačiau dabartiniai įtariamieji, kaip dažnai tenka išgirsti, nelinkę paisyti ne tik visuomenės nuomonės, bet ir teisėtvarkos atstovų nurodymų, vis labiau įžūlėja, agresyvėja... Todėl nematau jokios blogybės, jei prieš tokius išsišokėlius pareigūnai ir pavartoja jėgą. O kaip kitaip chuliganą sutvarkysi, jei jis pareigūną gali ir apspjauti, ir įspirti ar įkąsti?..
Stasys Petraitis, Panevėžio rajono PK kriminalinės policijos komisaras:
- Labai dažnai pasitaiko, kad patys sulaikytieji susižaloja, o po to visa gerkle rėkia, jog nuskriaudė pareigūnai. Su vienu tokiu vyruku teko susidurti ir man. Kartą kabinete jį apklausinėjau ir tas staiga pradėjo galvą trankyti į sieną, o po to ėmė klykti, neva jį sumušiau! Nuo to laiko ir pats apsidraudžiu, ir kitiems kolegoms patariu būti atsargesniems: nelikti vienudu su įtariamuoju, kad po to tas ko nors neišsigalvotų, be to, jei tik yra galimybė, įjungti videokameras, kurios filmuotų sulaikytųjų veiksmus ir elgesį.
Žinoma, retsykiais pareigūnai gal kiek ir viršija įgaliojimus, tai yra panaudoja tam tikrus neleistinus veiksmus, nors galėjo apsieiti ir be jų. Dažniausia to priežastis - sulaikytieji pareigūnų atžvilgiu elgiasi labai nepagarbiai, visaip įžeidinėja. Mano nuomone, jei jau žmogus pasirinko tokią profesiją, turėtų susitaikyti su mintimi, kad teks susidurti su visokio plauko tipais, ir stengtis išlaikyti pusiausvyrą... Nors, atvirai pasakius, ir aš pats kartą nesusilaikiau. Sulaikėme taksisto užpuolimu įtariamą pilietį, kuris man staiga stipriai spyrė į koją. Šėriau atgal...
Kita vertus, manau, kad smurtaujančių policijos pareigūnų yra labai nedaug, gal koks vienas iš tūkstančio, tad gal ir nereikėtų šios problemos taip sureikšminti.
Vytautas, nenorėjęs pasisakyti pavardės kaunietis:
- O jūs, žurnalistai, pabandykite kada nors netikėtai apsilankyti kurio nors policijos komisariato areštinėje. Aišku, be prokuroro niekas ten jūsų neįleis, o ir atvykęs net su pačiu prokuratūros vadovu ilgai lūkuriuosite, kol areštinės policininkai aptvarkys tardymo kambarį. Taigi kai jūs ten pagaliau pateksite, tai, geriausiu atveju, išvysite kampe sukrautą senų laikraščių krūvą, o stalo stalčiuje būtinai rasite kokią nors storą knygą. Tik nebūkite tokie naivūs ir nemanykite, kad tai skirta pasiskaityti tardomiesiems - mušant per šlapiais laikraščiais apvyniotą vietą ant kūno nelieka jokių mušimo žymių, kaip ir storu foliantu daužant per galvą. Kitą "parankinį" kankinimo inventorių - dujokaukes, bananus ir pan. - policininkai nuo svetimų akių slepia. Man pačiam ne kartą teko paragauti tokių "vaišių". Mušti ir kankinti pareigūnai tikrai moka ir tai daro su malonumu. Jei pasėdėtumėte kelias minutes už nugaros surakintomis rankomis ir dusdamas su ant galvos užmautu polietileniniu maišeliu dar smagiai gautumėte per inkstus gumine lazda, ir jūs prisipažintumėte įvykdę bet kokį nusikaltimą.
Romualdas Striupkus, pedagogas iš Vilniaus:
- Smagiausia žiūrėti per televiziją "Farus". Ten patruliai rodomi tokie geručiai, kad net stebiesi jų kantrybe ir geranoriškumu teisėtvarkos pažeidėjams. Tikrovėje viskas anaiptol ne taip. Netvirtinu, jog Vilniaus pakraščiuose vakarais gatvėse slampinėja tik auksiniai berniukai ir mergaitės, tačiau čia budintys naktinukais vadinami policijos patruliai kartais būna panašesni į išėjusius ieškoti grobio plėšikus. Ne kartą mačiau, kaip policininkai, vaikydami ant gatvės kampo susibūrusius paauglius, ne tik svaidė jiems necenzūrinius žodžius, bet ir švaistėsi guminėmis lazdomis. Kartą bandžiau užtarti į policijos automobilį brutaliai tempiamus pažįstamus vaikinus, tačiau buvau "pamalonintas" žodelyčių ir keiksmų tirada, iš kurios maloniausi buvo: "Nešk subinę, nususęs inteligente" ir, žinoma, išrėkti nevalstybine kalba. Norint, kad mūsų policininkai būtų mandagūs ir malonūs, reikia, kad paskui kiekvieną iš jų vaikščiotų televizijos operatorius su kamera.
