Sigitas STASAITIS
Na, jei ne prezidentu, tai po artimiausių Seimo rinkimų Seimo pirmininku V. Uspaskichas tikrai bus. Nes Viktoro Darbo partija per šiemet į vyksiančius Seimo rinkimus pasmerkta... nugalėti. Triuškinančiai. Tai rodo tiek socialinės apklausos, tiek miniomis į susitikimus su V. Uspaskichu traukiantys tautiečiai, prieš ir po susirinkimų sustojantys į netrumpą eilutę pasirašyti prašymus "Prašau mane laikyti Darbo partijos nariu".
"Kranklio" korespondentas apsilankė viename iš susitikimų, kad išsiaiškintų Kėdainių milijonieriaus sėkmės politikoje paslaptį.
Mielas kaip Agurkichas
Tai, kad V. Uspaskichas gimęs po laiminga žvaigžde, įrodinėti niekam nereikia. Neturėdamas laimės iš paprasto Rusijos provincijos suvirintojo turtingiausiu Lietuvos verslininku tikrai netapsi. Žinoma, laimė šypsosi tik turintiesiems smegenų, o jų Dievulis Viktoriukui irgi nepagailėjo. Tokiu būdu 1985 metais į Lietuvos SSR tiesti dujotiekio atvykęs niekam nežinomas darbininkas V. Uspaskichas po 15 metų tapo labai turtingo koncerno "Vikonda", Lietuvos darbdavių konfederacijos bei Kėdainių "Rotary" klubo prezidentu. 2000-aisiais V. Uspaskichas nutarė pabandyti laimę politikoje. Pats iškėlė kandidatūrą savuosiuose Kėdainiuose ir nesunkiai nugalėjęs pateko į Seimą.
Tačiau Viktoras nebūtų Viktoras, jei jį tenkintų pilko Seimo nario įvaizdis - kaip ir versle, netrukus prabudo V. Uspaskicho ambicijos pasiekti visas įmanomas aukštumas ir politikoje. Parengiamasis darbas pradėtas iš karto, nes V. Uspaskichas - iš to būrelio seimūnų, kurie nuolat rodomi per televiziją, apie kuriuos rašoma laikraščiuose. Negana to, Agurkichas tapo ir pačios populiariausios humoro laidos herojumi. Tačiau ar pastebėjote, kad kai kiti politikai bei Seimo nariai "Dviračio žyniose" parodomi kaip beviltiški mulkiai, Agurkichas - iš esmės teigiamas herojus, subtiliai ir kandžiai besišaipantis iš kolegų politikų. Aiškiai matyti, kad A. Valinskas labai simpatizuoja Kėdainių milijonieriui. O kas galėtų paneigti, kad ne už ačiū?
Pernai rudenį, kai apie V. Uspaskichą Lietuvoje jau žinojo kiekvienas šuva, likus maždaug metams iki naujų Seimo rinkimų Viktoras atvertė kortas - į naująjį Seimą jis eis su savo ką tik įkurtos Darbo partijos vėliava.
Savas vaikinas
Pradėjęs rinkimų kampaniją V. Uspaskichas nieko naujo neišrado. Jis daro tai, ką daro visų pasaulio partijų lyderiai prieš rinkimus - važinėja susitikti su būsimaisiais rinkėjais. R. Pakso pavyzdys rodo, jog būtent provincijos žmonės - didžiausia jėga. Be to, tai, kaip susitikimuose su rinkėjais elgiasi V. Uspaskichas, verta aukščiausio įvertinimo.
Atėję į susitikimą žmonės pamato "savą vaikiną" - kuklus kostiumas, paprastos manieros. Stovi atsipalaidavęs, viena ranka - kišenėje, tačiau sportiškas, nesudribęs. Nėra toks steriliai gražus kaip A. Paulauskas, tačiau ir nereikia - politikas juk ne merga. Rankos auksu nežiba, o ir bateliai ne krokodilo odos. Nežinotum, kad milijonierius, - nė nepagalvotum.
Svarbiausioji spektaklio dalis prasideda V. Uspaskichui ėmus kalbėti. Pasirodo, Viktoras - puikus psichologas, mokantis valdyti salę. Jis puikiai jaučia, ką kada reikia pasakyti.
- Patikėkit, pinigų turiu, - pradeda prisistatydamas politikas, leisdamas suprasti, jog ruošiasi šturmuoti Seimą ne tam, kad prisiplėštų; negana to, jis įrodo esąs ne liaudies nekenčiamų turčių atstovas. - Dauguma mano įmonių - smulkios ar vidutinio dydžio, tad esu priverstas kovoti už smulkųjį bei vidutinį verslą.
Aha, supratom, tamsta verslininkas - ir už verslininkus. Ypač smulkius. Toliau V. Uspaskichas trumpai prisistato verslininkams:
- Išsiaiškinau, jog išduota 1 milijardas 150 milijonų kreditų be dokumentų. Kai tą klausimą iškėliau Seime, labai greitai tą komisiją uždarė, nes kreditai išvogti valdant tiek konservatoriams, tiek socialdemokratams.
Dar du trys pavyzdžiai apie blogą valdžią, keli skaičiai išmanantiesiems apie nepakeliamus mokesčius, blogai skirstomas valstybės lėšas - ir verslininkai įtikinti. Dabar eilė proletariatui. Čia reikia drožti paprastais žodžiais, be skaičių, lakoniškai ir su humoru.
- Aš pasisakiau neprivatizuoti skirstomųjų tinklų bei Lietuvos dujų. Juk prie dujų vamzdžio nieko nereikia gaminti, nesudėtinga valdyti - atsukai čiaupą, prikišai degtuką, ir viskas. Tačiau ne, mums sako, jog reikia protingo užsieniečio tam čiaupui sukioti, - toks primityvus kalbėtojo paaiškinimas ekonomikos požiūriu ne visai atitinka tikrovę, tačiau salei ekonomikos ir nereikia, ji patankinta kvatojasi.
Lyg geriausi rusų humoristai nuteikęs salę juokui, Viktoras ir toliau ją linksmina. Jis - ne R. Paksas, žino, kad už pakartotus kitur pasakytus geriausius savo "bajerius" jam niekas neprikiš. Švelnus rusiškas akcentas visai netrukdo. Atvirkščiai - užsimiršus atrodo, jog kalbėtų Zadornovas ar Žvaneckis. Galutinai užkariavęs salės simpatijas Viktoras įperša mintį, kodėl nereikia balsuoti už seniai Seime pūpsančius seimūnus.
- Štai daugiavaikė motina mūsų valdininko klausia, kaip jai išgyventi. "Negimdyk" - atšauna valdininkas.
Nesvarbu, koks valdininkas ir kam tai pasakė. Salė dreba nuo juoko.
- Ūkininkas verkia, kad bankrutuoja. O valdininkas atšauna, kad "jūs, ūkininkai, visi su mersedesais važinėjate".
Salė vėl pritardama ošia. Kaip nepritars - statistinio lietuvio automobilis, net ir mersedesas, - 15 metų senumo.
- Kai kurie piliečiai Seime sėdi po trečią kadenciją, dvylikti metai gaudami 4 000 litų algą. Tokie nebežino, kaip ir kuo gyvena Lietuva.
Salamakakinas - beviltiškas žioplys
Užtai V. Uspaskichas žino, kad visi žino, jog jo įmonėse algos tikrai mažos. Užbėgdamas kritikai už akių Viktoras pats paaiškina, jog taip yra dėl to, kad dėl prasto Lietuvos valdymo jo įmonių darbuotojai paprasčiausiai negali padaryti apyvartos ir užsidirbti. Iš to jam irgi esą blogai - absoliučiai visą įmonių pelną jau 13 metų V. Uspaskichas investuojąs į verslo plėtrą. Tiesa, lieka neaišku, iš kur tuomet V. Uspaskichas susikūrė tokį prabangų gyvenimą, tačiau apie tai klausytojai neturi kada mąstyti, nes Viktoras nenuginčijamais argumentais išdėsto, kodėl į Seimą nereikia rinkti kitų, ne Darbo partijos narių. Pavyzdžiu pasirenkamas socialdemokratas A. Salamakinas. Ne šiaip sau. A. Salamakiną irgi pažįsta visa Lietuva. Labiau ne kaip Seimo narį, o kaip "Dviračio žynių" herojų. Tik, skirtingai nei Agurkichas, Salamakakinas laidoje - beviltiškas idiotas ir žioplys.
- Ar pažįstate Salamakakiną? - taip tiesiai klausia oratorius (salė, aišku žino ir linksmai kikena iš pravardės). - Šis žmogus - vos su viduriniu išsilavinimu, net nežino, kokią mokyklą baigęs, o nurodinėja, kokiam profesoriui kur neetiška dėstyti. Po dviejų kadencijų Salamakinas prisiminė ir į biografiją įrašė, kad tarnaudamas SSRS armijoje gavo kapitono laipsnį.
Tuoj po renginio šios publikacijos autorius kompiuteryje Seimo tinklalapyje susirado dvi paties A. Salamakino rašytas biografijas - prieš rinkimus 1996 metais ir 2000-aisiais. Pirmojoje biografijoje "etikmat" rašo turįs vidurinį išsilavinimą, o 2000-aisiais A. Salamakinas prisiminė turįs spec. vidurinį išsimokslinimą, be to, Raudonosios armijos kapitono laipsnį.
Su humoru V. Uspaskichas aiškina ir prezidento krizės esmę. Suprasdamas, kad R. Paksas liaudyje labai populiarus, jis iš Jo Ekscelencijos vengia atvirai šaipytis, tik švelniai pakritikuoja:
- Per klaidą išrašė Laurinkui bilietą į vieną pusę. Negaliu sakyti, kad Paksas nekaltas, tačiau jį išvarius korupcijos Lietuvoje nesumažės. Tai šalyje vyksta jau 13 metų, tik Paksas pirmasis papuolė.
Skaidrus lyg rasos lašelis
Baigdamas agitaciją V. Uspaskichas sudėlioja taškus ant "i":
- Sako, Lietuvoje nebereikia naujų partijų, yra tradicinės. O kokios Lietuvoje tradicijos? Skurdas ir korupcija - štai jums visos tradicijos. (...) Viename rajone valdžia pastatė mokyklą už 2,8 milijono litų, kitame - tokią pat mokyklą už 5 milijonus litų. Valdžia sako, jog tai "neefektyviai panaudotos lėšos", o aš sakau, kad tai pavogti pinigai!
Tegul paviršutiniška, tačiau tikrai geležinė logika. Suprask, ateis Darbo partija, nedorus valdininkus pasodins, o bedarbius įdarbins. Lietuva suklestės. Sakot, kažkur girdėta?
Tačiau vien oratoriniais sugebėjimais tokio populiarumo nepasietum. Kokios kitos priežastys?
Kiti politikai nesupranta, kad su žmonėmis reikia ne tik paprastai kalbėti, bet aiškinti ir aiškinti, kas vyksta. Politikai kartais mano, jog užtenka viešai paskelbti gerą ekonomikos augimo procentą, ir sėkmė garantuota. Žmones ekonomikos augimo skaičiai tik nervina, nes jie nejaučia jokio gyvenimo pagerėjimo. Antra, V. Uspaskicho partija dar nebuvusi valdžioje, vadinasi jai vienintelei per rinkimus nebus ką prikišti, tik tikėti pažadais. Politologai įsitikinę, kad ir V. Uspaskichas vėliau bus vadinamas pažaduku, tačiau tai bus (jei bus) gerokai vėliau. Trečia, dera neužmiršti, jog V. Uspaskichui nereikės ieškoti jokių borisovų - jis turi savų milijonų iki valiai.
Per artimiausius rinkimus politikos lyderiams bus tikrai riesta. Jei ne rusiška kilmė, sakytume, V. Uspaskichas turi šansų tapti net Lietuvos prezidentu. Smarkiai nudegęs J. Borisovas tikrai jau nieko neberems. Sunku bus ir A. Paulauskui, kuriam per praėjusius rinkimus gausiai (ir tyliai) pinigėlių pažėrė tas pats V. Uspaskichas. Artūrui katino dienos baigėsi, nuo šiol su Viktoru jie konkurentai. V. Adamkus su A. Brazausku tegul vis dar populiarūs, tačiau abu jau žili, kažin ar dar turės "spėko" galynėtis su jaunais. Be to, V. Adamkus niekada negarsėjo turtingais rėmėjais, o A. Brazauskui per rinkimus būtinai primins apsimelavimą grįžus iš Maskvos, įtartiną žmonos viešbučio privatizacijos istoriją, "ubagišką" turto deklaraciją bei kitas smulkias nuodėmes. Jaunasis A. Zuokas apsijuokė su savo oranžiniais dviračiais, parodė esąs neišmanėlis, nepažįstantis lietuvių mentaliteto. V. Landsbergiui su A. Kubiliumi po "Williams" skandalo iš viso patartina kokius 10 metų rinkimuose nedalyvauti. Daugiau rimtų varžovų Viktorui kaip ir nelieka!
Jei iki rudens Lietuvoje neįvyks joks kataklizmas, rudenį Darbo partija triuškinančiai nugalės, o per prezidento rinkimus - dar matysime. Kas netikite V. Uspaskicho sėkme - ateikite į susitikimą pasiklausyti naujojo pranašo, pažiūrėti, kaip spindi jo klausančių žmonių akys.
Autoriaus nuotr.
