Žilvinas Vizgirda
Jau ne pirmą kartą ELTOS ir Lietuvos - Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai", kitų panašių tyrimų kampanijų apklausų rezultatai liudija, kad mūsų šalies žmonės labiausiai nepasitiki seimu, policija ir teismais. Šį kartą pabandykime pasižiūrėti kodėl tokie maži teismų reitingai. Patys teisėjai teigia, kad iš tų, kurie turi reikalų su teismais paprastai pusė būna nepatenkintų, nes jie yra nuteisiami. Dažnai tarp nepatenkitų ir ieškovai, jie nori griežtesnių bausmių. Visi šie žmonės ir apsprendžia teismų reitingus. Tačiau tokia nuomonė tik savęs raminimas ir akių dumimas. Vien pastarųjų dienų priimti nuosprendžaiai nekeliai teismais jokio pasitikėjimo. Blogiausia tai, kad nors visi Lietuvos teismai teisia pagal tuos pačius kodeksus, tačiau bausmės net ir už tokius pačius nusikaltimus nevienodos.
Teisėjai žmones skirsto į kąstas
Štai labai plačiai nuskambėjusi Vytauto Ražanausko ir jo bendro Emino Kulijevo byla. Nuskambėjo dėl to, kafd buvo nuteistas nuolat televizorių ekranuose pasirodančios gražuolės Renatos Reženauskienės sutuoktinis. Tos pačioes, kuri nesenai su dainininku Deiviu traukė "čik čik rik - tik neapsirik". Ne mums spręsti apsiriko Renata ar ne, tačiau jos vyras buvo gerai žinomas prekeivis narkotikais. Jis ir E. Kulijevas užkibo ant policijos agentų kabliuko ir buvo kelis mėnesius sekami, slapta buvo įrašinėjami jų pokalbiai. Kai atrodė, kad įrodyti vyrų nusikaltimą medžiagos jau pakaks pasitelkus "Aro" pareigūnus narkotikų platintojai buvo sulaikyti. Sulaikyti su įkalčiais - V. Ražanausko automobilyje "Aro" pareigūnai rado 2,5 tūkstančių tablečių amfetamino. Atrodytų už tokį didelį kiekį narkotikų vyrai sės ilgam, tačiau Vil;niaus apygardos teismas dviejuose epizoduose V. Ražanauską išteisino, o už bandymą parduoti tabletes skyrė 4 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. E. Kulijevui buvo skirta dar švelnesnė bausmė - 3 metai nelaisvės. Mat teisėjai kaip lengvinančią atsakomybę palaikė nuteistųjų prisipažinimą. Galvojat, kad jie iškarto prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to gailėjosi? Anaiptol - E. Kulijevas savo kaltę pripažino tik prieš pat kaltinimo akto surašymą, o V. Ražanauskas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė ir tik teisme ištarė: "Esu kaltas, bet nemanau, kad esu kaltas, jog kalėčiau dešimt metų". Tų žodžių teisėjams užteko, kad skirti tokias nedideles bausmes. Prokurorai galvoja kitaip, jie nuosprendį apskundė ir prašo V. Ražanauską įkalinti devyniems, o E. Kulijevą - aštuoniems metams. Tačiau kol skundas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. V. Ražanauskas jau paliko pataisos namus. Kauno apygardos teismas jį išleido anksčiau laiko auginti mažametį vaiką. Dabar ir Aukščiausiojo Teismo posėdžius V. Ražanauskas atvyksta iš namų. Beje, kaip Lietuvoje ir įprasta jis į du suplanuotus teismo posėdžius neatvyko dėl ligos, nes sutrenkė galvą.
Narkotikų platinimas vienas iš sunkiausių nusikaltimų ir tie teisėjai, kurie tą supranta skiria tikrai nemažas bausmes. Štai ir šiomis dienomis Klaipėdos miesto apylinkės teismas už narkotikų platinimą Artūrą Arcimavičių (apie šį nuosprendį rašysime teismų puslapyje) pasiuntė už grotų dešimčiai metų, nors pas jį buvo surasta kelis šimtus kartų mažiau amfetamino tablečių nei pas V. Ražanauską.
Rašant apie narkotikų platinimą neišeina iš galvos dar vienas nuosprendis, kurį prieš kelis metus priėmė Vilkaviškio rajono apylinkės teismas. Jis už 672 gramus parduotų susmulkintų aguonų galvučių net 8 metams nuteisė pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrusią Audronę S. Teisme Audronė buvo nuoširdi - viską papasakojo, tikėdamasi gal būt bent tuo papirkti teismą ir išvengti griežtesnės bausmės. Visa laimė, kad aukštesnieji teismai jai bausmę sušvelnino.
Provincijos teisėjų nuomone švelninti bausmę reikėtų tik tada jei padaręs nusikaltimą asmuo savanoriškai atvyktų ir apie tai prisipažintų, padėtų išsiaiškinti kitus nusikaltėlius. O štai sostinės teisėjams užtenka, kad teisme bent pusę lupų pasakytų: esu kaltas. Taigi atrodo, kad teismų sprendimai skiriasi ir dėl to, kuriame mieste jie priimami, ir kas teisiami. Vienoki jie vargšams, kitokie turtuoliams, teisėjų pažįstamiems pareigūnams.
Ir patarlėse būna išimčių
"Akistata" ne kartą rašė apie eismo įvykį Kaune, kai Kauno rajono policininko Rimanto Janušausko vairuojama "Mazda" užkirto kelią kitam automobiliui. Šios avarijos metu žuvo Vytauto Didžiojo universiteto studentė Skaistė L. (19 m.), o dar keli žmonės buvo sužeisti. "Mazda" gi, iš įvykio vietos nuvažiavo. Visa laimė, kad tik kokius tris kilometrus iki "Statoil" degalinės. Įvykio vietoje liko tik nukritęs Mazdos priekinis buferis su valstybiniais numeriais. Pagal jį pareigūnai nustatė automobilio savininką, kuris iš pradžių neneigė, kad vairavo automobilį. Tada buvo kalbama, kad Mazdą vairavusiam policijos pareigūnui R. Janušauskui kelyje pasimaišė kitas automobilis dėl to ir įvyko tragiškas susidūrimas. Bet tai buvo prieš keturis metus. Visus tuos metus vyko teismas, kuriam pasibaigus paaiškėjo, kad automobilį avarijos metu vairavo ne policininkas R. Janušauskas, bet net vairuotojo pažymėjimo neturintis policininko pažįstamas, kuris... jau miręs. Kaltų nebeliko - taip nusprendė Kauno rajono apylinkės teismas. Galvojate tai pirmas kartas kai išteisinamas šis policininkas?
Pirmąkart R. Janušauskas "nuskambėjo" per 1995-ųjų Kalėdas. Buvo užfiksuota, kad jis neblaivus padarė avariją ir pabėgo iš įvykio vietos. Prasižengėlis buvo išmestas iš darbo, tačiau po kelių mėnesių teismas tokį nutarimą panaikino. 1996-ųjų viduryje R. Janušauskas buvo sulaikytas įtarus, kad su draugais lydėjo kontrobandinį alkoholio krovinį. Vėl R. Janušauskas buvo atleistas iš darbo, tačiau kai byloje iš įtariamojo tapo tik liudytoju teismas vėl vyrą sugrąžino į darbą. Patarlė sako, kad trečias kartas nemeluoja, tačiau pasirodo, kad būna ir išimčių.
Nevienodas tesingumo principas
Pavyzdžių, kai teisėjai tyčiojasi iš įstatymų galima rasti daugybę. Neseniai Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė "Respublikos" laikraščiui sakė, kad teisėjai turi vadovautis teisingumo principu: jei numatytos bausmės paskyrimas jam aiškiai prieštarauja, teismas gali motyvuotai skirti švelnesnę arba kitokios rūšies bausmę. "Kiekvienu atveju sunku pasakyti, ar teismas pasielgė teisingai. Tai yra vertinimo dalykai. Kad ir kaip objektyviai nagrinėtume bylą, vis tiek viską perverčiame per savo subjektyvų mąstymą" - sakė L. Garnelienė. Kaip tik šios teisėjos pirmininkaujama Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino Šiaulių apygardos teismo už nužudymą nuteistus Gintarą Račkauską ir Valdą Butkevičių. Šiaulių teisėjai šiems "Šilinių" gaujai priskiriamiems vyrams buvo paskyrusi po 10 metų laisvės atėmimo. Šialių teisme buvo įrodyta, kad jie nužudė Rolandą Pocių. Nors dalis apie tą nužudymą žinojusių per tuos 15 metų praėjusių nuo nužudymo dienos irgi buvo nužudyti arba mirė keistomis aplinkybėmis, tačiau teismui įrodymų pakako. Bene pagrindinis įrodymas buvo Artūro Kibildžio parodymai. Už Šiaulių mokesčių inspekcijos susprogdinimą ir kitus nusikaltimus kalėjęs vyras kolonijoje susirgo nepagydoma liga, bet prieš mirtį pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną nusikaltimą. Jo parodymus jau yra pripažinęs ir Aukščiausiasis Teismas, tačiau Apeliacinio teismo kolegija nepatikėjo nei A. Kibildžio, nei V. Braso, nei Rimos Račkauskienės parodymais. Vieni jų prieštaringi, kiti liudyti narkomano, kuriuo negalima pasitikėti, treti buvusios žmonos, kuri gali kerštauti.
Žodžiu, kiek teisėjų, tiek ir nuomonių, nors visi vadovaujasi tai pačiais įstatymais. Štai dar vienas pavyzdys. Kauno apgardos teismas už mažametės podukros seksualinį priekabiavimą Rolandui Pranaičiui skyrė metus laisvės atėmimo, Apeliacinis teismas už tą patį paskyrė šešis kartus didesnę bausmę, o Aukščiausiasis teismas ją perpus sumažino ir galutinė bausmė - trys metai nelaisvės. Belieka tik paklausti - kokį gi teisingumą vykdo Lietuvos teismai?
