Atviras laiškas
Lietuvos Respublikos Prezidentui p. Valdui Adamkui ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui p. Vytautui Greičiui
Pastaruoju metu pradėta rašyti apie nepatenkinamą padėtį teismuose. "Akistatos" laikraščio (Nr. 35 (1349)) straipsnyje "Nekompetentingi teisėjai kompromituoja teismus" rašoma, kad teismais pasitikima tik 18 proc., kad teisėjų korpuse yra daug nekvalifikuotų ir nesąžiningų teisėjų.
Mano šeima ne savo noru buvo įtraukta į teismų karuselę. Apie patirtą teismuose neteisybę, neobjektyvumą ne kartą rašiau Jums, Gerbiamieji ponai.
Gerbiamas Prezidente, iš pokalbių su Jūsų teisininkais supratau, kad Jus neinformuoja apie tai, ką rašome, todėl rašau šį atvirą laišką, gal perskaitysite jį.
1979 m. mano marti gavo sklypą Sodų bendrijoje "Girelė", Kaišiadorių rajone. Gavę reikiamus leidimus, projektus, architektų nurodytose vietose, pastatėme statinius ir juos 1982 m. užregistravome Valstybinėje komisijoje. Apsigyvenę sodo sodyboje, sklypą iš 3 pusių aptvėrėme tvora, o pietų pusėje ribojo kaimyno savavališkai, nesilaikant nuotolių nuo ribų reikalavimų, po privatizavimo pastatytas šiltnamis ir garažas.
2000 m. šis kaimynas padavė mus į teismą, neva mes pažeidėme ribą ir užėmėme jo žemę. Bylą nagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja. Stebino jos keistas elgesys. Dar bylos iš esmės nepradėjus nagrinėti, iškėlusi pieštuką, pasakė, kad sprendimą jau žino, riba turi būti tiesi, kaip pieštukas. Vėliau kiekviename posėdyje kartojo: "Aš ne specialistė, nesuprantu, todėl klausau specialistų". O tas specialistas, kaip po bylos nagrinėjimo sužinojome, yra jos svainis - vyr. architektas. Jis privatizavimui ruošė sodų planus, padarydamas daug klaidų. Mūsų sklypo vidinę pietų pusės ribą apie 2 metrus perkėlė į šiaurę, tuo sumažindamas statinių nuotolį nuo ribų. Norėdami parodyti jo blogai atliktą darbą, teismui teikėme 11 kaimyninių sklypų planą. Teisėja jo nepriėmė.
Privatizavimo, geodezinio matavimo planais įrodinėjome, kad valdome tokių ribų sklypą, toje vietoje, kur nusipirkome. Nusipirkome 826 kv. m. Geodezinių matavimų nustatyta, kad valdome 822 kv. m. Reiškia neturime svetimos žemės. Ieškovas nusipirko 645 kv. m., geodeziniai matavimai rado, kad valdo 17,75 kv. m. žemės daugiau nei nusipirko. Manau, kad kiekvienam paprastam žmogui būtų aišku, kad, turėdami mažiau žemės nei nusipirkome, negalėjome užimti žemės iš turinčio daugiau nei nusipirko. Tačiau teisėjai buvo neaišku, kaip neaišku buvo ir Kauno apygardos teismo teisėjui, nagrinėjusiam mūsų apeliacinį skundą. Priteisė kaimynui mūsų teisėtos valdomos 35 kv. m. žemės.
Tik po raštiško prašymo gavome susipažinti su teismo protokolais. Skaitydama nesupratau, ar tai klastotė, ar nemokšiškas protokolavimas. Prašiau man juos atšviesti. Nesutiko. Tada, stebint teismo darbuotojai, visų posėdžių protokolus nusirašiau.
Sprendimą apskundėme Kauno apygardos teismui. Bylai grįžus iš apygardos teismo, norėdama pažiūrėti, kaip rašo protokolus apygardos teisme, vartydama bylą pamačiau, kad visai kiti protokolai ne tie, kuriuos nusirašiau. Raštinės darbuotojai leido nusirašyti ir juos.
Teisėja, klastodama bylą, remdamasi ieškovo klastotais statybos leidimais, vyr. architekto melu, teismų pagalba padėjo ieškovui pasisavinti niekada jam nepriklausiusį mūsų turtą.
Sprendimą patvirtino Kauno apygardos ir Aukščiausiasis teismai.
Būdama pas AT Pirmininką priėmime, parodžiau klastotus protokolus, planus, dokumentus, įrodančius savo teisumą. Prašiau Pirmininką, kad iškeltų drausminę bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai. Jūs, Pirmininke, nesutikote, nes kaip atrodys, kad byla praėjo visas instancijas, o dabar siūlysite bausti teisėją, ką pasakys, kokie teisėjai dirba.
Po šio pokalbio gavome Aukščiausiojo teismo raštą, kuriame nurodė galimybes kreiptis su prašymu dėl bylos proceso atnaujinimo. Dėl protokolų klastojimo buvo pasiūlyta kreiptis į teisėsaugos organus. Nesikreipėme, pagailėjome teisėjos - padarėme didžiausią klaidą. Galvojome, kad bus atnaujintas procesas, nes pagrindas tam yra. Tai ir svainystė, ir klastojimas, ir mūsų konstitucinių teisių į nuosavybę pažeidimas.
Padavėme Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo. Ir įsisukome dar 4 metams į teismus. Tolimesnė eiga parodė, kad teismuose nesilaikoma nei civilinio proceso kodekso nuostatų, nei Konstitucijos.
Prieš svarstant mūsų apeliacinį skundą apygardos teisme, nuvykau pas civilinių bylų skyriaus pirmininką ir prašiau šiai bylai nagrinėti paskirti nepaperkamą teisėją. Pažadėjo.
Po ilgų kelionių iš teismo į kitą, po Aukščiausiojo teismo nutartyje parašyto, kad esamomis aplinkybėmis atnaujinti procesą pagrindas yra, Kauno apygardos teismo 3 teisėjų kolegija bylos procesą atnaujino ir bylą nagrinėjimui persiuntė į Jonavos teismą.
Jonavos teismo teisėja atmetė ieškovo nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį, paliko mums tai, ką teisėtai įsigijome ir dabar valdome.
Ieškovas apskundė Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, Jo apeliacinį skundą nagrinėjo 2 tie patys teisėjai, kurie prieš kelis mėnesius atnaujino bylos procesą. Tik dabar buvęs narys tapo pirmininku. Nei apeliaciniame skunde, nei mūsų atsiliepime į jį nebuvo minimi atnaujinimo klausimai, nebuvo jie ir nagrinėjami šiame posėdyje. Tačiau nutartyje parašė - bylai atnaujinti nėra pagrindo ir paliko galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo pažeidžiamos mūsų Konstitucijos garantuojamos teisės į nuosavybę.
Nesuprantama - tie patys 2 teisėjai prieš kelis mėnesius bylos procesą atnaujino, po kelių mėnesių tiems patiems 2 teisėjams pagrindo atnaujinti procesą neliko. Pagal prof. V. Landsbergį, "Kas gali paneigti...", ar ne teisėjų "solidarumas" padarė, kad, bylai parėjus visas instancijas, nors sprendimas prieštarauja Konstitucijai, negali būti pakeistas.
Aukščiausiasis teismas 2006.03.06 apygardos nutartį patvirtino, nors vienas šios kolegijos teisėjas ankstesniame posėdyje pripažino, kad pagrindo bylai atnaujinti yra.
Kodėl taip greit teisėjų nuomonės keičiasi? Jei tie patys teisėjai viename posėdyje pasako "taip", kitame "ne".
Pone Prezidente ir pone Pirmininke, ar laisvoje Lietuvoje šioje situacijoje dar galima rasti teisybę, ar ji "galutinė ir neskundžiama"? Ar yra tokia jėga, kuri apgintų Konstituciją nuo jos nepaisymo, ir žmogų, tikintį Konstitucija, leidžiančia ginti savo teises ir užtikrinančia nuosavybės neliečiamumą.
Pagarbiai,
Elena Varkalienė
