kriskscionybe nera usu kulturos pagrindas, tai primestinis prievartinis slamstas

Gerai sakot, ponia Grybauskaitė ir kiti valdovai/valdininkai ir toliau galėtų užsiiminėtų religija slapčia (privačiai).
Ar manot kad katalikų Dievas mėgsta žiūrėti televizorių?

Atsakymas tam, kuris klausia: "Kam tiek kalbų?"
Be reikalo piktinates, kad Prezidentė priėmė komuniją. Neabejoju, kad iš kaimo kilę jos tėvai buvo religingi ir praktikuojantys. Tai negalėjo neturėti įtakos Jos pasaulėžiūrai. O ar žinote, kad didelė dalis priklausiusių komunistų partijai slapčia tuokėsi bažnyčioje, krikštijo vaikus, slapčia šventė religines šventes. Ar tai buvo veidmainystė? Manau, ne. Žmonės liko ištikimi tėvų, senelių papročiams, gerbė jų įsitikinimus. O partiškumas tuo metu daugeliui buvo primestas aplinkybių. Būtų galima išvardinti nemažai lietuvių, kurie sovietiniais metais tik būdami partiniais galėjo daug nuveikti Lietuvos labui. Paminėsiu tik vieną - šviesios atminties KPI rektorių Kazimierą Baršauską.

Bet juk Dievas lietuvių kalboje galiojo dar iki krikšto, tad ne tik pats žodis, bet ir jo reikšmė, nurodanti aukštesnę gamtos ar antgamtinę jėgą - galiojo ir pagonims. Šių dienų perspektyvoje budistai juk irgi turi savo Dievą, ir musulmonai, ir kiti. Tad nekrikščionis prezidentas, tardamas priesaiką, tiesiog turėtų omeny tą dievą, kurį jis tiki ir įsivaizduoja (nebent būtų ateistas). Tik turėtų būti laisvas prezidento pasirinkimas, kokias iškilmes rinktis - ar bazilikoje, ar ant Gedimino kapo kalno prie aukuro, gal Kernavėj prie aukuro, gal Trakų Kenesoje. Įdomu, kokia būtų reakcija, jei prezidentas atsisakytų iškilmių bazilikoje, bet sakytų - aš juk prisiekiu Dievui, ar yra skirtumas, kurioje vietoje ir kokių žmonių apsuptyje aš į jį kreipiuosi, tebūnie tai mano priesaika vienam dievui, kaip jį bepavadintum. Bačkis negalėtų prieštarauti ir teigti, kad dievas už bazilikos sienų "nebegirdi".

Bet juk Dievas lietuvių kalboje galiojo dar iki krikšto, tad ne tik pats žodis, bet ir jo reikšmė, nurodanti aukštesnę gamtos ar antgamtinę jėgą - galiojo ir pagonims. Šių dienų perspektyvoje budistai juk irgi turi savo Dievą, ir musulmonai, ir kiti. Tad nekrikščionis prezidentas, tardamas priesaiką, tiesiog turėtų omeny tą dievą, kurį jis tiki ir įsivaizduoja (nebent būtų ateistas). Tik turėtų būti laisvas prezidento pasirinkimas, kokias iškilmes rinktis - ar bazilikoje, ar ant Gedimino kapo kalno prie aukuro, gal Kernavėj prie aukuro, gal Trakų Kenesoje. Įdomu, kokia būtų reakcija, jei prezidentas atsisakytų iškilmių bazilikoje, bet sakytų - aš juk prisiekiu Dievui, ar yra skirtumas, kurioje vietoje ir kokių žmonių apsuptyje aš į jį kreipiuosi, tebūnie tai mano priesaika vienam dievui, kaip jį bepavadintum. Bačkis negalėtų prieštarauti ir teigti, kad dievas už bazilikos sienų "nebegirdi".

Stebint visą priesaikos ceremoniją vis tik neabejotina katalikų bažnyčios įtaka valstybei.
O taip neurėtų būti, jei pas mus yikėjimo laisvė.

Šaunus tekstas, kaip visada. Esu blogo Brazausko gerbėjas.

kam tiek pilstymo? Trumpai ir aiškiai- Aukštosios Partinės Mokyklos Docentė prisiekė Dievui, o tai reiškia, kad visiškai nesuvokė Priesaikos teksto. Beto, Katedroje, per šv.Mišias artistiškai ėmė... šv.Komuniją. Toks elgesys- jau virš visko... Nėra ką bepridurti. Bažnyčia, įsileidusi tokį asmenį, ir dar besityčiojantį, nusmukdė savo autoritą. Gėda.

Lietuvos Konstitucija nereikalauja iš Prezidento prisiekti nei Dievui, nei Perkūnui, nei tuo labiau Šėtonui. Tik paskutiniuoju priesaiūkos sakiniu galima paprašyti Dievo pagalbos, o ateistas gali ir patylėti. Kadangi Dievo sąvoka labai plati, tai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė į priesaikos ceremoniją kardinolą Bačkį, kad būtų aišku, kokio Dievo pagalbos Ji norėtų. Kitokiu atveju pagal Prezidento tikėjimą galėtų būti pakviestas vaidila, popas, mula, šamanas, lama ar kitoks dvasininkas.

Manau, kad paskutinė Prezidentės priesaikos frazė suteikia priesaikai iškilumo, dvasingumo. O Dievo samprata apibendrinta. Kai buvau maža ir paklausiau savo Tėvo ar yra Dievas, jis atsakė: "Kiekvienas žmogus savo mintyse turi savo Dievą". Juk ir politeizmo išpažintojas gali tikėtis pagalbos iš vieno jam artimiausių dievų.