Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus rajono Tarnėnų kaime gyvenantis Stanislavas G. (40 m.) - tikras laimės kūdikis. Du užpuolikai jį sumušė, suspardė, galop žiauriai apkapojo kirviu ir, pamanę, kad šiam jau amen, pabėgo... Tačiau Stanislavas po kurio laiko atsigavo ir net įstengė vargais negalais paršliaužti į savo trobą!
Kerštas
Buvo gražus pavakarys. Tarnėniškė Galina Jasinovič (50 m.) su naujuoju sugyventiniu Francišeku Genriku Bobrovičiumi (39 m.) išėjo pasivaikščioti. Kur daugiau porelė užsuks, jei ne į alumi prekiaujančią Tarnėnų parduotuvėlę... Čia kaip tik sukiojosi Galinos kaimynas Stanislavas G. Į šitą tarnėniškį Francišekas Genrikas žiūrėjo ypač šnairai, mat Staska, kaip jį vadino aplinkiniai, prieš kurį laiką buvo sumetęs klumpes su jojo Galinačka... Ir nors Galina Francišekui Genrikui dievagojosi ankstesnę meilę seniai užmiršusi, dabartinis jos sugyventinis vis nenustojo pavyduliavęs, burbėjo viena ir ta pačia tema - ar tikrai Galina Staskai jau ničnieko nejaučianti...
Turint visa tai omenyje, nereikėtų labai stebėtis, kodėl Francišekas Genrikas parduotuvėlėje apsimetė kvaileliu ir bandė pasisavinti trumpam ant prekystalio paliktą Stanislavo "vendzliuką" su maisto produktais. Apvogtasis nenusileido - su Francišeku Genriku net apsistumdė, tačiau savo daiktus atsiėmė. Taip juodu burbuliuodami vienas ant kito ir išsiskyrė...
Grįžęs namo Francišekas Genrikas su Galina iškliukino butelį degtinės. Buvo maža, tad vyriškis susisuko atgal į parduotuvę. Kulniuojant pro Stanislavo namus Francišekui Genrikui tiesiog užvirė kraujas gyslose - kaip tas "šmikis" Staska parduotuvėje prieš jį, "susimaišiusį prekėse", drįsęs pakelti balsą!? Ir sumanė šiam žiauriai atkeršyti...
Užsukęs pas Stanislavą, Francišekas Genrikas nutaisė meilų balselį ir, atsiprašęs už ką tik įvykusį nesusipratimą, pakvietė į svečius... susitaikyti. Iš tikrųjų Francišeko Genriko galvoje tebuvo vienintelė mintis - kaip greičiau su Stanislavu susidoroti!
Nieko bloga nepagalvojęs, Stanislavas nužingsniavo paskui Francišeką Genriką. Čia jau rymojo iš kažkur parsibeldęs Francišeko Genriko pusbrolis Jurijus Michailovskis (38 m.) - neseniai iš kalėjimo paleistas ir pas Francišeko sugyventinę laikiną prieglobstį gavęs itin pavojingu recidyvistu "tituluojamas" žmogžudys... Francišekas Genrikas ant stalo pastatė buteliuką, pasiūlė visiems išgerti. Stanislavas svaigalų griežtai atsisakė.
"Vadinasi, planas jį nugirdyti ir užmušti žlunga", - vienas sau pagalvojo Francišekas ir ėmė regzti naują susidorojimo planą.
Nieko geriau nesugalvojęs, Francišekas Genrikas susimirksėjo su pusbroliu Jurijumi ir šis ėmė prie svečio kabinėtis. Toks tu, girdi, ir anoks, kitados mano mylimą broliuką (taip pusbroliai vadindavosi tarpusavyje) nuskriaudęs - dabar už tai atkeršysiu! Išsitraukęs lenktinį peilį, "itin pavojingasis" Jurijus iškošė pro dantis:
- Aš už nužudymą sėdėjęs, tad man tave užmušt - tolygu paskerst kiaulę!
Supratęs, kuo pakvipo, Stanislavas atatupstas ėmė slinktis durų link. Kur tau pabėgs! Vienas iš "broliukų" jam trenkė per galvą, o kitas pastūmė... Matydama, kaip "šauniai" darbuojasi sugyventinis ir jo pusbrolis, prie vyrų keršto prisijungė ir šalimais trypčiojusi trobos šeimininkė Galina - bebandančiam iš čia išsinešdinti kaimynui ir buvusiam sugulovui vožė iš visų jėgų... Na, o kai prigautas svečias visu ūgiu išsitiesė ant aslos, užpuolikų trijulė ėmė svarstyti, kaip šį greičiau sutvarkius... Pamatęs pakrosnyje gulintį kirvį, Jurijus Michailovskis pasiūlė Stanislavą užkapoti.
- Tam pritarė ir Francišekas Genrikas, ir aš buvau ne prieš, - vėliau prisimins Galina Jasinovič.
Vienas banditėlis primynęs laikė Stanislavo galvą, o kitas atsisėdo ant kojų ir ėmė kapoti... Kad kirsti nereikėtų labai daug, kertantysis, kitų dviejų patartas, taikė tiesiai į kairiąją krūtinės pusę - tiesiai į širdį... Auka bematant išbalo, akys išvirto, kvėpčiojimai nutilo... Supratę, kad jau tvarkelė, Jurijus Michailovskis ir Francišekas Genrikas Bobrovičius pasitarę nusprendė mauti į Baltarusiją. O štai sėbrams padėjusi girtutėlė Galina Jasinovič lyg niekur nieko užsidarė kitame kambaryje ir užparpė...
Ryte moteris atsėlino pasižiūrėti, kaip tas negyvėlis, ir nustėro iš netikėtumo. Lavono nebuvo! Tuo pat metu į kiemą įsuko policijos automobilis. Paaiškėjo, kad naktį atsigavęs, Stanislavas G. šiaip taip pasiekė namus ir išsikvietė greitąją, o apie žiaurų išpuolį medikai perdavė policijai. Laimė, žiauriai sukapotas vyriškis, nors ir tapo invalidu, didelių medikų pastangų dėka išgyveno. Rajono apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo nužudyti ir palikimo gyvybei pavojingoje padėtyje.
Jurijus Michailovskis ir Francišekas Genrikas Bobrovskis buvo sučiupti net nepasiekę Baltarusijos sienos. Areštinėje atsidūrė ir Galina Jasinovič. Kadangi moteriškė viską smulkiai papasakojo, kas jos trobelėje atsitiko, iki teismo buvo išleista į laisvę. O "broliukai", iki šiol verčiantys kaltę vienas kitam, dienas leidžia Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Bijo, jog teks sėsti į kalėjimą
- Vaje vaje, labai blogai išėjo, - "Akistatos" korespondentei sriūbaudama dėstė Galina Jasinovič. - Iš tų nervų, va, ir geriu - jaučiu, kad pasodins...
Galina vos galėjo suregzti sakinį - ankstyvą priešpietę jau buvo girtut girtutėlė. Šalia dukters rymojo ne ką blaivesnė motina. Ši irgi labai išgyveno, jog gali greitai tekti skirtis su dukra - kas sunkiai judančiai senolei tuomet parneš svaigalų?..
Kiek padūsavusios, motina ir dukra staiga ėmė visaip keikti kaimyną - tą patį Stanislavą, kuris po "krikšto" kirviu vos liko gyvas. Girdi, baisus čia dalykas, apkapojo tai apkapojo - ar negalėję visi po to susitaikyti? Bet juk pati Galina prokurorei patvirtino, kad jos "chebra" buvo nutarusi Stanislavą užmušti!
- Taigi neužmušė - tai ko pykt? - suburbėjo sunkaus nusikaltimo bendrininkė.
Klausantis tokių kalbų Stanislovą G. galima puikiai suprasti - vyriškis labai išgyvena, kad, sugrįžę iš kalėjimo, banditai jo nenužudytų...
