Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Utenoje dar ilgai visi su pasibaisėjimu prisimins šv. Valentino dieną, atnešusią tragedijas net į dvi tvarkingai gyvenusias šeimas: vienas nepilnametis buvo žiauriai sumuštas (Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje jam atlikta galvos operacija), o kitas, pirminiais duomenimis, tose muštynėse dalyvavęs, pabūgo gresiančios atsakomybės ir po pokalbio su policijos pareigūnais pasikorė.
Tarp paauglių kilo konfliktas
Tą neeilinį vakarą Saulės gimnazijos vienuoliktokas Giedrius S. nusprendė bent trumpam atsipūsti nuo mokslų ir pirmą kartą (!) su draugu išsiruošė į "Tornado" klube vykusius jaunimo šokius. Tačiau klubo taip ir nepasiekė - pakeliui sutiko grupę iš matymo pažįstamų paauglių, su kuriais apsižodžiavo ir buvo stipriai sumuštas. Kol neapklausti visi muštynių dalyviai ir stebėtojai, tai yra kol nenustatytos tikslios įvykio aplinkybės, pareigūnai jaunuolių veiksmų nekomentuoja. "Akistatos" turimais pirminiais duomenimis, Giedrių ir jo draugą anie užkabino pirmieji - pareikalavo lito. Šiedu nepuolė tų užgaidų vykdyti, dar lyg kažką atsikirto - ir prasidėjo stumdymasis, greitai peraugęs į negailestingą tvatinimąsi. Kelis smūgius į galvą pajutęs Giedrius nusprendė bėgti, tačiau jam įkandin pasileido ir įsiaudrinusių mušeikų, ir šiaip susirinkusių pažiopsoti paauglių būrys. Už kokių šimto metrų, jau kito namo kieme, jaunuolis (taip tvirtina Giedriui iš paskos bėgęs Mantas Šulga) kojomis užsikabino už didelio betoninio vazono ir pargriuvo. Tada prie jo prišoko Paulius Kavoliukas ir vieną kartą spyrė koja į galvą. Nukentėjėlis liko gulėti, o visi kiti staigiai išsiskirstė. Mantas Šulga korespondentei patvirtino matęs, kad Giedrius buvo paliktas kruvinu veidu.
Gal po dešimties minučių Mantas Šulga, Paulius Kavoliukas ir dar keli draugai grįžo pasižiūrėti, ar Giedrius dar nenuėjęs namo. Tačiau šis gulėjo kaip gulėjęs. Tada - kad neuždustų! - keliese Giedrių pavertė ant šono ir skubiai išsiskirstė. Kodėl neiškvietė greitosios? "Taigi po to būtų pradėjusi domėtis policija," - korespondentei prisipažino Mantas Šulga. Girdi, nė vienas tada nepamanė, kad Giedrius esąs taip sunkiai sužalotas.
Nukentėjėlį teko skubiai vežti į Vilnių
Komos būsenos Giedrius S., atsitiktiniams preiviams iškvietus greitukę, buvo nuvežtas į Utenos ligoninę, tačiau priėmimo skyriuje tąvakar budėję medikai apie pristatytą sunkų ligonį policiją informavo tik po kelių valandų. Ne iškart apie Giedriaus nelaimę sužinojo ir jo tėvai.
Po trijų parų, būklei ėmus blogėti, Giedrius buvo skubiai perduotas sostinės medikams. Šie nustatė, kad vaikinui lūžęs galvos kaulas, susidaręs didelis kraujo krešulys, todėl teko skubiai operuoti. Iš pradžių medikai Giedriaus tėvams beveik neteikė vilčių, tačiau jaunas ir stiprus vaikinas atsilaikė... Nors jo būklė po operacijos vis dar sunki, po septynių dienų vaikinas buvo išrašytas iš ligoninės (finansų trūkumas!). Ligonis dar negali vaikščioti (svaigsta galva, pykina), jam reikalinga nuolatinė slauga - nuo sūnaus lovos neatsitraukia tėvai. Gimnazistui ilgam teks užversti mokyklos vadovėlius - laukia ilgi mėnesiai reabilitacijos. Medikai baiminasi, jog sunkią galvos traumą patyrusiam jaunuoliui gali prireikti dar vienos operacijos. Išgirdę liūdnas gydytojų prognozes apie sūnaus sveikatą, tėvai eina iš proto. Begaliniai sukrėsta Giedriaus motina neturėjo jėgų ilgiau pasikalbėti su "Akistatos" korespondente. Moteris tik užsiminė labai bijanti, kad muštynių dalyviai, siekdami išvengti atsakomybės, nepradėtų keršto akcijų ir sakė sieksianti, kad policijos pareigūnai labai atsakingai ir sąžiningai viską ištirtų, kad kaltė nebūtų suversta vienam - nusižudžiusiam Pauliui Kavoliukui. "Kokie tėvai - tokie ir vaikai," - maždaug taip trumpą pokalbį su korespondente reziumavo ką tik sūnų iš Vilniaus ligoninės parsivežę tėvai. Girdi, po tos baisios nakties praėjo jau dvi savaitės, ir nė vienas mušeika ar jų tėvai net telefonu nepasidomėjo, kokia esanti Giedriaus būklė (gandų nešiotojai Giedrių jau ne kartą "palaidojo"), ar nereikia kokios nors pagalbos (nesunku įsivaizduoti, kiek šiais laikais kainuoja tokių sunkių ligonių gydymas). Tiesa, Giedriaus tėvams, nors ir gana sunkiai besiverčiantiems, dabar svarbiausia, kad sūnus išgyventų.
Giedriaus motina užsiminė labai išgyvenanti ir dėl pasikorusio jaunuolio šeimą ištikusios tregedijos - visi tėvai, anot jos, nori, kad vaikai būtų geri, tik ne visiems pasiseka tuos vaikus gerai išauklėti.
Po pokalbio su nepilnamečių inspektoriumi - savižudybė
Tik tada, kai nukentėjusiajam Giedriui S. Vilniuje buvo atlikta operacija, Utenos rajono PK pareigūnai pradėjo rimčiau domėtis, kas vaikiną sumušė. Lygiai po savaitės į Nepilnamečių reikalų inspekcijos kabinetą gavo šaukimą atvykti Mantas Šulga. Šis nepilnametis korespondentei papasakojo, kad pareigūnai su juo kalbėjo gana griežtai, jei bandysiąs išsisukinėti, grasino uždėsią antrankius ir uždarysią į areštinę. Mantas viską atvirai papasakojo. Sužinoję, kur gyvena Paulius Kavoliukas, tą pačią minutę pareigūnai nuvyko pas jį į namus. Kaip tik tą dieną Paulius nebuvo mokykloje, nes susirgo gripu - karščiavo, kosėjo. Motina tuo metu buvo darbe, tėtis - išvažiavęs į kaimą Anykščių rajone. Nežiūrint to, pareigūnai prastai besijautusį Paulių atsivežė į policiją apklausai. Formaliai įstatymams nebuvo nusižengta - Baudžiamojo proceso kodekso 179 str. 1 punktas skelbia, jog "Apklausiant liudytoją, jaunesnį kaip 14 metų, o tardytojo nuožiūra ir apklausiant liudytoją, turintį 14 - 18 metų, šaukiamas pedagogas. Esant reikalui, šaukiami taip pat nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti įstatyminiai jo atstovai". Taigi nepilnamečių reikalų inspektorius V. Ragauskas, nusprendęs kalbėtis su penkiolikmečiu Pauliumi vienudu, be pedagogų ir be tėvų, procesui nenusižengė. Tačiau ar nebuvo nusižengta bendražmogiškos moralės normoms - kitas klausimas. Mat tą dieną, kaip minėta, Paulius blogai jautėsi, namie nebuvo jo tėvų. Nors dabar tai neigiama, nepilnamečių reikalų inspektorius greičiausiai ir su Pauliumi nesicackino, kalbėjosi griežtai, kaip ir su anksčiau apklaustuoju Mantu Šulga. O pastarasis, pasirodo, laukė koridoriuje - kad po Pauliaus apklausos būtų galima palyginti abiejų duotus parodymus ir, kilus neaiškumams, tuoj viską pasitikslinti. Mantas Šulga sakė girdėjęs, kaip apklausiamas Paulius dažnai kosėjo, ir kad dėl prastos būklės pareigūnai stengėsi jį apklausti greičiau. Tačiau kodėl karščiuojantį Paulių nenuvežė į namus, o išleido per visą miestą kulniuoti pėsčiomis?
Mantas su išėjusiu iš inspektoriaus kabineto Pauliumi trumpai pasikalbėjo - tai ir buvo paskutinis dar gyvą Paulių matęs draugas. Paulius, pasak Manto, labai išgyveno dėl tų muštynių, tvirtino, jog daugiau niekada gyvenime net prieš puolantį nepakelsiąs rankos, užsiminė, jog kitą dieną kviečia atvykti į policiją su tėvais, o jie, girdi, dar ničnieko apie tai nežinantys... Taip draugai ir išsiskyrė. O po keliolikos minučių Paulius dar šiltas buvo rastas pasikoręs ant koplyčios vartų arkos, ne per toliausiai nuo policijos komisariato.
Tėvus šokiravo ir sūnaus savižudybė, ir pareigūnų abejingumas
- Kaip tyčia, tą rytą išvažiavau į kaimą, - "Akistatos" korespondentei liūdnai kalbėjo Pauliaus Kavoliuko tėtis. - Vieno sūnaus jokiu būdu nebūčiau išleidęs į policiją, tai gal ir tos tragedijos nebūtų nutikę.
O štai iš kažkur po Uteną pasklido gandai, neva išeidamas iš namų Paulius su namiškiais atsisveikino, užsiminė po apklausos pasikarsiąs, o šie, girdi, tokius sūnaus ketinimus suprato kaip pokštą!
Rimantas Kavoliukas dėl šių kalbų sakė kreipęsis net į patį rajono PK komisarą. Buvę, girdi, atsakyta, kad taip užrašyta registracijos knygoje. Tačiau kodėl ten pateikti neteisingi duomenys, niekas neatsakė ir, greičiausiai, net nesiaiškino.
Sąmoningai ar per apsirikimą po miestą pasklido kalbos ir apie tai, neva Paulius Kavoliukas anksčiau jau buvo patekęs į nepilnamečių reikalų inspekcijos akiratį. Tokius gandus nepilnamečių reikalų inspektorius V. Ragauskas korespondentei paneigė.
- Sūnus buvo labai užimtas, lankė futbolo treniruotes, dažnai dalyvaudavo varžybose, - pasakojo Pauliaus motina Vida Kavoliukienė. - Aš ir tėtis nuolat domėjomės jo mokslais, palaikėme ryšius su klasės auklėtoja, nusiskundimų dėl sūnaus elgesio tikrai nebuvome gavę.
Tiesa, tik po sūnaus savižudybės Kavoliukai sakė sužinoję, kad Paulius ir anksčiau buvęs su vienu kitu pažįstamu susimušęs, bet greitai ir susitaikęs. Kita vertus, kuris paauglys užauga be pasikumščiavimų!
Vida Kavoliukienė sakė nuolat sūnui kaldavusi į galvą, kaip šis turėtų elgtis, kad išvengtų nesusipratimų ir konfliktų, mokiusi atskirti bendražmogiškąsias vertybes. "Dukra jau sukūrusi šeimą, gyvena atskirai, tad Paulius man buvo lyg geriausias draugas, - liūdnai kalbėjo Vida Kavoliukienė. - Mudu kartu eidavome į bažnyčią (Paulius, kaip ir sužalotasis Giedrius, patarnaudavo klebonui - V. G.), kartu tvarkydavome kambarius, gamindavome valgyti. Jei už ką nors jį pabardavau, kartais net apsiverkdavo! Jis buvo labai jautrus..."
Ne, jokiu būdu Kavoliukai nenori sūnaus teisinti, apginti. Jei jis žiauriai sumušė bendraamžį, labai blogai, negali būti jokio pateisinimo. Tačiau visi bendromis jėgomis būtų stengęsi padėti nukentėjusiajam ir jo artimiesiems, ieškoję abiem pusėms prieinamos išeities, meldę atleidimo. "Paulius turbūt neištvėrė gėdos, kai suprato, ką padarė, kai tapo aišku, kad viską sužinos tėvai," - svarstė Vida Kavoliukienė. - Tačiau nepagalvojo, kad nusižudydamas atnešė nepalyginamai didesnį skausmą..."
Pasak buvusios Pauliaus Kavoliuko auklėtojos Dalios Musteikienės, iš kiekvieno paauglio galima tikėtis santykių aiškinimosi kumščių pagalba, tačiau tik ne iki tokio žiaurumo, kaip nukentėjo Saulės gimnazijos moksleivis. Kita vertus, mokytoja sakė iki šiol tiksliai nežinanti, kas tą vakarą iš tikrųjų atsitiko, nes iš policijos mokykla apie aprašomą įvykį iki šiol nėra gavusi jokių žinių. Pedagogė minėjo, kad daug sportavęs Paulius kartais praleisdavo pamokų, tačiau problemų dėl jo elgesio niekada neturėta. Jis, pasak auklėtojos, nebuvo piktybiškas - gal tiesiog neįvertino smūgio pasekmių. Po muštynių Paulius esą kelioms klasės draugėms užsiminė, kad įsivėlęs į muštynes ir labai bijąs, kad to nesužinotų tėvai. "Jei vaikinas taip išgyveno, dėl to nusižudė, matyt, sieloj kažką gero turėjo," - svarstė mokytoja Dalia Musteikienė.
Daug karčių žodžių pareigūnams
Mokytojos D. Musteikienės žodžiais, visas dėl nepilnamečių elgesio kilusias problemas mokykla sprendžia tik kartu su jų tėvais. Todėl be tėvų žinios išsivežę apklausai sergantį penkiolikmetį, pareigūnai, pedagogės nuomone, pamynė paprasčiausią žmogiškumą. Pauliui, matyt, buvo per sunku tėvams viską prisipažinti, o pareigūnai, kaip matyti, įvykio tyrimą pradėjo "nuo kito galo". Nepilnamečių reikalų inspektorius V. Ragauskas korespondentei prisipažino turįs pedagoginį išsilavinimą ir kelių dešimčių darbo su nepilnamečiais stažą, tačiau sakė nesupratęs, kad Paulius Kavoliukas serga ar kad esąs sunkios psichologinės būsenos. "Jei būčiau ką nors panašaus pajautęs - tikrai nebūčiau išleidęs vieno į namus," - tvirtino inspektorius.
Iš tiesų, retas kuris į eibes linkęs paauglys net policijos pareigūnų kabinete pasimiršta esąs "erelis", juo labiau tokiems neateina į galvą dėl užklupusių nemalonumų pasidaryti sau galą. Su tokiais reikia kalbėtis griežtai ir įsakmiai. Tačiau reikėtų suvokti ir tai, kad toli gražu ne visiems paaugliams galima taikyti vienodą - bauginimais paremtą - kvotos metodiką.
Saulės gimnazijos mokytoja, nukentėjusiojo Giedriaus S. klasės auklėtoja Vilija Jonuškienė apie sunkiai sužalotą auklėtinį atsiliepė itin šiltai - puikiai besimokantis, paslaugus, mandagus, draugiškas moksleivis, turįs didelį autoritetą ir klasės draugų, ir mokytojų tarpe. Dėl to, kas atsitiko Giedriui, klasės draugai buvo labai sukrėsti. Kai kurie moksleiviai mokytojai patvirtino, jog pastaruoju metu jaunimas į šokius eina ne pašokti, o pasimušti. Moksleiviai esą labai sunerimę, kas bus toliau, jei jau dabar peržengtos visos ribos - nuo nežinia ko apduję net mažamečiai pliekiasi pagaliais ar akmenimis, nekalbant jau apie vyresniuosius! O pareigūnai, pedagogų ir moksleivių žodžiais, nesiima jokių priemonių, kad šį beprotišką siautėjimą sutvardytų! Kur esą matyta, jog, išvydę gatvėje besimušančią grupę paauglių, policininkai kuo skubiau suka vairą į šoną, o, kilus muštynėms saugomoje šokių salėje, mušeikos išmetami lauk - girdi, maukite už saugomos teritorijos ir pliekitės nors iki mirties!
Mokytojos V. Jonuškienės įsitikinimu, tai ne vien Utenos problema - teko girdėti, jog panašūs dalykai dedasi visoje Lietuvoje. Normalūs, tvarkingi, negeriantys ir kvaišalų neuostantys (tai yra kitokie, nei dauguma!) jaunuoliai turi tupėti namuose, atsisakyti renginių ir švenčių, nes tuojau pat bus užpulti, sumušti, apiplėšti, nureketuoti. Mieste esą buriasi įžūlių paauglių gaujos, tik ir ieškančios prie ko prikibti. Tai kur, klausė mokytoja, žiūri nepilnamečių inspektoriai, kodėl nesiima tramdyti dar vaikigalių - juk su paaugusiais chuliganais dirbti, juos perauklėti bus kur kas sunkiau!
