Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"Aš noriu čia visam gyvenimui pasilikti. Jei grįšiu į namus - tėvas vėl mane muš..."
(iš penkiolikmetės Danguolės prašymo Vaiko teisių apsaugos tarnybai)
Dar vasarą Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba iš Šiluvos seniūnijos gavo pranešimą apie tai, kad nežinia kur pradingo Naudvario kaime su tėvu ir broliais gyvenusi penkiolikmetė Danguolė. Nuvykusios į vietą tarnybos darbuotojos prapuolėlę surado pas svetimus žmones. Čia ji jau buvo praleidusi ne vieną naktį. Sutrikusi paauglė pasiteisino iš namų pabėgusi dėl to, kad išvengtų girtaujančio tėvo smurto. Mergaitė prisipažino, kad tėtis ją dažniau ėmė mušti po to, kai nusižudė motina (Danguolė iš namų pabėgo po motinos mirties praėjus vos mėnesiui). Paauglė buvo apgyvendinta Raseinių laikinosios globos vaikų namuose, kur glaudžiasi iki šiol. Mergaitė čia jaučiasi saugi, viskuo aprūpinta. Jai nebereikia krūpčioti nei dieną, nei naktį, baiminantis, kad kas užpuls, aprėks, iškeiks ar primuš...
To, kad tėvas nederamai elgiasi su savo paaugle dukterimi, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, be abejo, negalėjo nutylėti. Juolab kad panašių pranešimų (kad tėvas smurtauja prieš savo vaikus) buvo gauta ir anksčiau, kai dar buvo gyva tų vaikų motina. Taigi tarnybos darbuotoja Regina Martišienė nedelsdama kreipėsi į rajono policijos komisariatą prašydama išsiaiškinti smurtavimo protrūkių šioje šeimoje priežastis ir priimti atitinkamą sprendimą (paprasčiau tariant, vaikus skriaudžiantį tėvą nubausti).
Beje, įsikūrusi globos namuose Danguolė, anot šių namų darbuotojų, bematant ėmė keistis į gerąją pusę. Mergaitė neblogai mokosi, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, turi daug draugų, su visais puikiai sutaria... Auklėtoją Danutę Šiukštienę Danguolė laiko tarsi savo mama, su kuria galima atvirai ir iš širdies pasikalbėti, pasidalinti bėdomis ir sėkmėmis - ko augančiai mergaitei taip trūko dar esant gyvai tikrajai motinai...
Taigi Danguolės tėvui prireiks didžiulių pastangų, jei norės, kad dukra nuo jo nenusigręžtų. O visų pirma, be abejo, teks daug ką paaiškinti policijos pareigūnams, galbūt ir teismui.
Ant aštuonmetės nugaros - egzekucijos žymės
Aštuonmetė Gintarė į Raseinių laikinosios globos vaikų namus pateko jau antrą kartą. Pirmąsyk mergaitė čionai buvo atvežta šiųmečio sausio viduryje. Kastytis P. atkreipė dėmesį į Šiluvos stotelėje visą dieną ant suoliuko rymančią mažą mergytę. Vyriškis ją užkalbino, pasiteiravo, gal ši turinti kokių problemų. Sužvarbusi mažylė graudžiu balseliu pralemeno nenorinti eiti namo. Kodėl? Ogi kad beveik kasdien muša patėvis Tomas Motys!
Kastytis mergaitę parsivedė į namus, pavalgydino ir iškart apie gyvą radinį pranešė Šiluvos seniūnijos socialinei darbuotojai Ritai Savickienei. Gintarė buvo apgyvendinta valdiškoje globos įstaigoje, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į policijos komisariatą prašydama atlikti tyrimą ir mažametės smurtautoją nubausti.
Kaip ir buvo galima tikėtis, Tomas Motys kategoriškai neigė kada nors smurtavęs prieš sugyventinės dukrą. Anot jo, Gintarė meluojanti, nes ją taip primokiusi promočiutė! Tą patį nemirksėdama tyrėjams tvirtino ir Gintarės mama. Jauna moteris, be kita ko, pareiškė, kad jos dukra esanti be galo išdykusi, užsispyrusi, "labai sunkaus charakterio". Todėl, girdi, ir "atsiranda kalbų ir apkalbų" (kaimynų tvirtinimu, motina taip sako dėl to, jog bijo sugyventinio, kurio namuose gyvena, kumščių). Kitaip tariant, motina galvą guldė už savo sugyventinį ir smerkė aštuonmetę dukrelę... Na o kadangi liudytojų, mačiusių, kad Gintarę patėvis muša, neatsirado, tyrimas buvo nutrauktas. Taip pasielgti pareigūnus paskatino dar ir tai, jog motina nuvyko į globos namus, raštu pasižadėjo keisianti "bendravimo su dukrele formą" ir Gintarę priprašė važiuoti namo. Tačiau po kelių mėnesių mergaitė vėl atsidūrė Laikinosios globos namuose.
- Gintarė pas mane apsilankydavo labai dažnai, - "Akistatai" pasakojo gretimame kaime gyvenanti Birutė Monkuvienė. - Motina vaiką atsiųsdavo tai duonos, tai pieno... Pasakysiu atvirai - man jau nusibodo tie mergaitės "ubagavimai", todėl aš sykį jai pasakiau: "Dar kartą ateisi - paprašysiu, kad tave išvežtų į globos įstaigą. Tegu motina eina dirbti, o ne mažą vaiką siuntinėja išmaldos..."
Ir štai vieną vasaros vidurio vakarą, prasibrovusi pro aukštą žolę, Monkų kieme vėl pasirodė Gintarė. Mergaitė kūkčiodama pribėgo prie tetos Birutės ir išlemeno: "Greičiau išvežk mane, kaip žadėjai..."
Pažvelgusi į mergytę B. Monkuvienė suprato, kad vaikas sumuštas - veidukas buvo nusėtas šviežiomis kraujosruvomis, rankytės apdraskytos, ilgi plaukučiai sutaršyti... Tačiau kai mažylę nusivedė į trobą ir pakėlė jos drabužėlius, moteris patyrė šoką.
- Nemoku apsakyti, kaip atrodė to vaiko nugarytė, sėdynė, - prisiminė B. Monkuvienė. - Viena didžiulė juodai raudonai gelsvai žalia mėlynė... Be to, visas šis odos plotas dar sučaižytas, sakytumei, rykštele - vietomis net mėsos atvipusios!
Pamačiusi tokį vaizdelį Birutė Monkuvienė teigė iškart apsiašarojusi, o pasibaisėjęs jos vyras net išėjęs į kitą kambarį... Moteris Gintarę ėmė klausinėti, už ką ji buvusi taip žiauriai sumušta. Mergaitė daug pripasakojo, mat buvo mušama ne vieną ir ne dvi dienas... Kartą, girdi, patėvis kaip reikiant atvanojęs už tai, kad nežinojusi raidytės, kitąsyk - kad pravirkusi jaunesnė sesytė, o Gintarė nesuskubusi šios nuraminti, dar kitąkart - kad iš kaimo žmonių neparnešusi pienuko. Dažniausiai esą būdavę lupama guma apvyniotu pagaliu... Bet kad ir galvytė tarsi visa sutinusi... B. Monkuvienė pakėlė šviesių plaukų sruogas ir dar labiau nustėro - plaukai vos laikėsi savo šaknyse, o galvos oda buvo tarsi atplėšta nuo kaulo...
Birutė Monkuvienė nedelsdama paskambino Šiluvos seniūnijos socialinei darbuotojai Ritai Savickienei, po to - ir policijai. Atvykę pareigūnai, anot ponios Birutės, irgi vos nenualpo pamatę Gintarės kūnelį...
Taigi aštuonmetė vėl atsidūrė globos namuose, o dėl jos sužalojimo rajono policijos komisariate vėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip sakė pareigūnė Alma Elijošienė, šis tyrimas jau baigtas ir artimiausiu metu bus atiduotas į teismą. Už sveikatos sutrikdymą bei fizinio skausmo sukėlimą (kai nukentėjusysis - mažametis) įstatymai numato laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Smurtas gimdo smurtą
Psichologai tvirtina, jog maždaug kas trečioje šeimoje vaikai patiria smurtą. Fizinė prievarta, specialistų įsitikinimu, atsiliepia visam tolesniam vaiko gyvenimui. Ir jei esą anksčiau buvo manoma, kad kone visos psichikos ligos turi biologines išsivystymo priežastis, dabar galvojama, kad daugumos psichikos sutrikimų priežasčių reikia ieškoti būtent ligonio vaikystėje. Mat beveik visais atvejais paaiškėja, kad vaikystėje tokie asmenys buvo skriaudžiami, žeminami, baudžiami fiziškai ir panašiai.
Pareigūnai tvirtina, jog smurto pasireiškimų prieš vaikus atvejų vis daugėja. Kodėl suaugusieji skriaudžia vaikus? Psichologų nuomone, taip yra dėl to, kad suaugusieji nebepajėgia suvaldyti savo jausmų: pykčio, įtūžio, nusivylimo, nepasitenkinimo. Ir nors kai kas mano, kad visų šių blogybių pradininkas yra skurdas, psichologai nelinkę tai patvirtinti. Jų teigimu, yra pakankamai daug vargingai gyvenančių šeimų, sugebančių mylėti savo vaikus, tinkamai juos auklėti, ir, priešingai, gana daug pasiturinčių, aukštas pareigas užimančių tėvų, kuriems patikimiausia vaikų auklėjimo ir paklusimo priemonė yra diržas, kumščiai, grasinimai ir t. t. Nustatyta ir tai, jog daugelyje šeimų, kur yra smurtaujama, dažnas svečias - alkoholis...
Kenčiantys smurtą vaikai, psichologų teigimu, tampa uždari, drovūs, ima nebepasitikėti savimi, o vaikystėje patirta fizinė (ar kitokia) prievarta paprastai persekioja visą gyvenimą. Be to, tyrimais nustatyta, jog beveik pusė vaikų, kadaise patyrusių tėvų ar globėjų smurtą, užaugę irgi smurtauja.
Psichologų įsitikinimu, smurto atvejų sumažėtų, jei smurtautojų veiksmai būtų vertinami griežčiau. Mat niekam ne paslaptis, jog į šeimynines problemas nenori kištis nei kaimynai, nei policijos pareigūnai (o ką jau kalbėti apie moteris, kurios, baimindamosi vyro kumščių, meluoja nemačiusios, kaip tėvas vaiką trankė ar tąsė už plaukų). Na o nesant tiesioginių liudytojų teisme be galo sunku įrodyti tokios prievartos pasireiškimo faktus. Išvengęs atsakomybės, smurtautojas tarsi gauna "palaiminimą" panašiai elgtis ir toliau. Psichologų tvirtinimu, netramdomas smurtas darosi vis dažnesnis ir žiauresnis.
Kaip vaikus apsaugoti nuo smurto? Psichologai pataria smurtą patiriantiems vaikams nekentėti - kuo skubiau ieškotis pagalbos. Tokią pagalbą gali suteikti mokykla, socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, policija, kaimynai ar visiškai svetimi žmonės. Juk kas gali likti abejingas skriaudžiamo vaiko pagalbos šauksmui?
