Gegužės 10 d. 17 val. “Skalvijos” kino centre įvyks kino vakaras, skirtas lietuvių kino dokumentikos klasiko Henriko Šablevičiaus (1930-2004) atminimui.
Pradėjęs kurti dokumentinius filmus tada, kai dokumentika dvelkė nykiu oficiozu, H. Šablevičius sąmoningai pasirinko kino marginalo poziciją. Jis kūrė filmus, kurie nerodė nei didžiųjų statybų, nei komunistų partijos veikėjų. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi H. Šablevičiaus pasakojimai apie nereikšmingus, ofiziocinio gyvenimo paraštėse gyvenančius žmones ir išliko lietuvių kino istorijoje. H. Šablevičius visada sugebėjo įžvelgti poeziją trapių kasdienybės akimirkų tėkmėje ir iš pirmo žvilgsnio pilkame lietuviškame peizaže.
H. Šablevičius mokėjo parodyti paprasto žmogaus ir jo darbo grožį. Savo filmų personažais režisierius dažnai rinkosi keistuolius, bet būtent jie atskleidė gilų ryšį su praeitimi, su amžinosiomis lietuvių kaimo vertybėmis. H. Šablevičius sukūrė ne tik savitą dokumentinio portreto žanrą, bet ir pirmasis taip nuosekliai gilinosi į tai, kas skambiai vadinama nacionaliniu charakteriu ir pasaulėjauta. Jis sugebėdavo perteikti žmogaus esmę, tarsi pasišaipydamas ir iš savęs, ir iš išankstinių žiūrovų nuostatų.
Pasaulis jo filmuose tapdavo karnavalu, bet režisierius tuo nesitenkino: jis rodė ir tai, kas slypi už kaukių. Jo filmai buvo ir savotiškos novelės, kuriose režisierius ne tik beveik be žodžių kalbėjo apie nykstančias vertybes, bet ir rodė savo požiūrį į dažnai absurdišką mus supančią tikrovę, maištavo prieš gyvenimo ir vertybių niveliavimą. Ironijos blyksniais visada stebinęs H. Šablevičius, ko gero, kaip niekas kitas buvo tobulai įvaldęs Ezopo kalbą. Metaforiška dešimties minučių miniatiūra jis pasakydavo daugiau nei žodingi ir ilgi dokumentiniai filmai.
Henrikas Šablevičius išėjo. Tačiau lieka jo filmai, lieka jo mokiniai, kurių filmuose galima įžiūrėti sąsajų su Mokytoju, kino ir pasaulio suvokimu. “Skalvija” kviečia prisiminti ką tik mus palikusį režisierių ir tik menką režisieriaus palikimo dalį - filmus “Apolinaras”, “Žiniuonė”, “Liuob šokt, liuob dainiout”, “Žmogus, einantis namo”, “Kelionė ūkų lankomis”, “Neatėjo”.
“Skalvijos” inf.
