Kai iš kelto išnešamas visiškai girtas keleivis, visi nutaria: tai veikiausiai suomis.
Kai tarp vakarienei iškilmingai padengtų restorano stalų laviruoja žmogus su šortais, paplūdimio šlepetėmis ir auksine grandine ant kaklo, niekam ne paslaptis, kad tai rusas.
Kai į užsienio kurorto viešbutį atvykę turistai ignoruoja nešikus ir patys įsiręžę tempia savo didžiulius lagaminus į kambarius - ženklas, kad atvyko lietuviai. Lietuviai dar išsiskiria ir tuo, kad keliaudami į lagaminus susikrauna lygintuvus, plaukų džiovintuvus, elektros spirales, gausybę drabužių. Jiems atrodo, kad viešbutyje jokių buities prietaisų nebus ir rūbų niekas neskalbs.
Elgesys su vaikais - dar vienas bruožas, leidžiantis margoje turistų minioje atpažinti mūsų tautiečius. Jei pargriūna koks nors prancūziukas ar japoniukas, prie jų puola susirūpinę tėvai, kelia savo atžalas, apžiūri, ar viskas gerai. Jei parkrinta lietuviukas, per visą gatvę nuaidi motinos klyksmas: "Žioply, žiūrėk kur eini!"
Rusai dažnai iš kitų išsiskiria savo irzlumu. Vieniems viskas negerai net ir 5 žvaigždučių viešbutyje, o kiti gyvena į nieką nekreipdami dėmesio. Jei viešbutyje naktį prie baseino triukšmaujanti kompanija įsigudrina kepti šašlykus, tai visi puikiai žino, kad tai "naujųjų rusų" kompanija. Jų natašos nuo pat ankstyvo ryto vaikšto su vakariniu makiažu, o vietoj sijono dėvi diržą. Anksčiau visi galvodavo, kad viešbutį užgriuvo laisvo elgesio merginų kompanija, o dabar žino, kad tai rusės. Ir nebūtinai laisvo elgesio.
Bene, kvailiausius klausimus užduoda amerikiečiai.
Viena kartą į kelionių agentūrą paskambino moteris, kuri norėjo keliauti į Keiptauną. Kelionių agentas pradėjo pasakoti apie skrydžio trukmę, kokių dokumentų prireiks, kai moteris įsiterpė ir pasakė: "Aš nenoriu, kad jūs pasijustumėte kvailai, bet Keiptaunas yra Masačiutsese". Agentas stengėsi jai neįžeidžiančiai pasakyti, kad Masačiutsese yra Keipekodas, o Keiptaunas - Afrikoje. Moteris padėjo ragelį.
Vieną kartą paskambino labai pasipiktinęs vyras, kuris buvo nusipirkęs kelionės paketą į Floridą. Kelionių agentas paklausė, kuo gi klientui nepatiko atostogos Orlande. Jis atsakė, jog norėjo kambario su vaizdu į vandenyną. Kelionių agentas pasakė, kad tai yra neįmanoma, nes Orlandas yra viduryje valstijos. Klientas pasakė: "Nemeluok, aš žiūrėjau į žemėlapį ir mačiau, kad Florida yra labai siaura valstija".
Dar vienas vyras paskambino ir paklausė, ar galima išsinuomoti mašiną Dalase. Kai agentas užrezervavo mašiną, pastebėjo, kad klientas turi tik valandą tarp skrydžių. Tad paklausė, kam vyrui reikalinga mašina. Šis atsakė, jog jis girdėjo, kad Dalaso oro uostas yra labai didelis, tad kad sutaupytų laiko, jis važiuos mašina nuo vienų vartų iki kitų.
Viena maloni ponia labai norėjo sužinoti, kaip yra įmanoma, kad lėktuvas, kuriuo ji skrenda iš Detroito, kyla 8.20 ryte, o Čikagoje nusileidžia 8.33 ryte. Kelionių agentas bandė paaiškinti, jog tai yra dėl skirtingų laiko juostų. Bet moteris niekaip negalėjo suprasti. Tad galiausiai agentas jai pasakė, kad lėktuvas skrenda labai greitai. Ir ji tuo patikėjo...
Vieną kartą paskambino moteris ir paprašė lėktuvo bilietų iš Čikagos į Hipopotamą. Agentas nežinojo, ką atsakyti, tik paklausė, ar moteris yra tikra dėl miesto pavadinimo. Ji atsakė, kad yra tikra. Agentas paprašė palaukti ir nuėjo ieškoti tokio miesto. Grįžęs jis pasakė moteriai, kad tokio miesto tikrai nėra. Tada moteris pasiūlė pasiimti žemėlapį ir pasakė, kad visi žino šį miestą. Po kelių minučių paieškos žemėlapyje agentas paklausė, ar ponia kartais neturi galvoje Bufalo (angliškai tai reiškia buivolą) miesto. Moteris atsakė: "A, taip. Taip ir žinojau, kad kažkoks didelis gyvūnas".
