Sigitas STASAITIS
Jei gyveni kaime ir per tvorą matai mėšliną tvarto sieną ar nykų bulvių lauką - labai nenusimink. Neskubėk džiaugtis ir pro buto langą gėrėdamasis didmiesčio panorama ar vaizdu į prestižinę gatvę. Nes jei už tamstos lango verslui patraukli erdvė - vieną dieną vietoj puikios panoramos tikriausiai pamatysi naujos parduotuvės mūrą. Šiaulių centre parduotuvę sumaniusios statyti bendrovės direktorius namo gyventojams kaip kompensaciją už nepatogumus pasiūlė 150 000 litų. Žmonės atsisakė. Parduotuvė jau stovi. Negana to, statyboms leidimo nedavę gyventojai dabar, nepatikėsite, žiūri į suskilusias sienas ir moka tai bendrovei!
Atsidūrė prestižinėje vietoje
85 metų šiaulietė Evdokija Vinogradova dar pamena per karą sugriautus Šiaulius. Pati valiusi griuvėsius, dirbusi mokykloje bei geležinkelyje, Evdokija pokario metais gavo butą Šiaulių centre, Vilniaus gatvės 213-ajame name. Šiaulietei pasisekė dvigubai - namas didžiulis, stalinistinio realizmo stiliaus, storų mūro sienų, aukštų lubų. Be to, jos butas - pačiame patogiausiajame antrajame aukšte.
Sovietmečio pabaigoje ta Šiaulių Vilniaus gatvės dalis, kur stūkso Evdokijos namas, buvo paversta pėsčiųjų bulvaru. Pensininkės namas atsidūrė prestižinėje Šiaulių vietoje - panašiai kaip pastatai sostinės Gedimino prospekte ar Kauno Laisvės alėjoje.
Sovietmečiu prestižinis Evdokijos namas niekam aistrų nekėlė. Daugiabutis kaip daugiabutis, pirmajame aukšte - kirpykla. Atėjus kapitalizmo gadynei reikalai radikaliai pasikeitė. Pėsčiųjų bulvaru kasdien vaikšto tūkstančiai potencialių pirkėjų, tad čia visi komercijai tinkami plotai - aukso vertės. O kas šiais laikais vertinga - visada privatizuojama.
Vilniaus gatvės 213-ojo namo pirmajame aukšte buvusią kirpyklą įsigijo įtakinga Šiaulių bendrovė "Senasis dvaras". Tada suspindo dar vienas masinantis kąsnelis ir prieš kirpyklą. Mat 213-asis statytas pagal stalinistinio realizmo projektą - su dviem atsikišusiais fligeliais. "Senojo dvaro" kirpykla buvo kaip tik už dešiniojo fligelio, pastato gilumoje. Retorinis klausimas - ar miestui reikalinga tuščia praplatėjanti pėsčiųjų bulvaro erdvė, jei toje vietoje galima suręsti brangų komercinį pastatuką?
Projektuojant įvyko stebuklas
Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad Šiaulių plėtros detaliajame plane dar 1998 metais buvo numatyta kaip tik toje bulvaro vietoje priešais kirpyklą pastatyti prekybinę terasą, kuri turėjo pagyvinti gigantomanišką stalinistinio realizmo statinį pačioje miesto širdyje. 2000-aisiais paskelbiamas 2 arų plotelio prieš kirpyklą nuomos konkursas, kurį laimėjo kirpyklos savininkė UAB "Senasis Dvaras" ir ėmėsi projektuoti terasą. Tačiau įvyko nesusipratimas. Toje bene geriausioje Šiaulių vietoje įsigyti komercines patalpas baisiai užsikepė vienas bankas. O ar gali būti bankas terasoje? Nesąmonė. Pagaliau čia Lietuva, čia lietūs lyja, čia žiemos ilgos - juk žymiai praktiškiau įstiklinta terasa. O visų geriausia - pastatėlis.
2001-aisiais UAB "Senasis dvaras" užsakymu pradėti projektavimo darbai. Jei tai būtų vykę civilizuotoje Vakarų šalyje, kur viskas vyksta pagal įstatymus, būtų ir buvusi suprojektuota detaliajame plane numatyta 263 kvadratinių metrų dengta terasa. Tada projektas būtų buvęs suderintas su namo gyventojais ir pradėta būtent dengtos terasos statyba.
Tačiau čia Lietuva... UAB "Senasis dvaras" direktorius Feliksas Andrulis pažįsta daug įtakingų Šiaulių politikų, ypač iš Socialdemokratų partijos, draugauja su įtakingais savivaldybės šulais ir architektais. Savivaldybėje patvirtinus projektą tik po to susizgribta, kad vietoj terasos suprojektuotas vieno aukšto komercinis pastatas su rūsiu, kurio taip pat nebuvo Savivaldybės išduotame projektavimo sąlygų sąvade. Ir todėl vietoj pastarosiose leistų 263 kvadratinių metrų pastatas "ištino" iki 536 kvadratinių metrų ploto. Kaip tai pavyko - sužinoti nepavyko. UAB "Senasis dvaras" direktorius kategoriškai atsisakė kalbėtis su "Akistata". Paprastai taip elgiasi žmonės, kai nešvari sąžinė.
Siūlytus tūkstančius atstūmė
Pagal įstatymus, UAB "Senasis dvaras" projektą turėjo suderinti su gyventojais. Štai čia dera išsiaiškinti labai svarbų momentą. Mūsų, Lietuvos piliečių, bėda ta, kad per 15 Nepriklausomybės metų taip ir nesuvokėme, kas yra nekilnojamasis turtas ir kokios kieno į jį teisės. Gyventojų nuosavybė baigiasi už lango, todėl jie neturi teisės neleisti statyti svetimame sklype tai, ką leido savivaldybė. Statybų kaimynystėje gyvenantys piliečiai turi teisę tik derinant projektą tartis bei derėtis, kad naujasis statinys neterštų aplinkos, mažiau užstotų šviesą. Vilniaus gatvės 213-ojo gyventojų bendrijai vadovavęs pilietis Augustas Osvaldas to nesuprato. Jis surinko 74 gyventojų parašus, kad visi jie - prieš priestato statybą. Mums pažįstama pensininkė Evdokija taip pat pasirašė.
Patinka kam ponas F. Andrulis ar ne, tačiau reikia pripažinti, kad jis bandė derinti projektą ir derėtis su namo gyventojų bendrija. Mainais už statybų sukeltus nepatogumus direktorius iš pradžių pasiūlė 100 000, vėliau - net 150 000 litų remontui ar kitokiems namo gerovės darbams. Tačiau ponas A. Osvaldas su namo gyventojų taryba nieko nė girdėti nenorėjo, į jokias derybas nesileido, siūlomą maišą pinigų arogantiškai atstūmė. Mums pažįstama E. Vinogradova sako, kad gal tada ir būtų pasiderėjusi, tačiau apie F. Andrulio pasiūlymą nieko nežinojusi, aklai tikėjusi pergale neabejojusiu bendrijos pirmininku...
Teismai neigė vienas kitą
- Tu, Andruli, čia nestatysi, - taip direktoriui į akis metė Vilniaus 213-ojo gyventojai, užmiršę apie visus savivaldybės išduotus leidimus. - Statyk savo turgaus teritorijoje, o čia nelįsk! Mes tavo bendrovę paduosim į teismą ir jokių statybų prie mūsų namo visai nebus!
Ir padavė. Vieną ieškinį pateikė Vilniaus gatvės 213-ojo namo butų savininkų bendrija, kitą - ponas A. Osvaldas asmeniškai. Surašė visą savo teisybę - nuo detaliojo plano ir projektavimo sąlygų pažeidimų iki fakto, kad namo fasadą užgriozdinus priestatu butai name atpigs.
Šiaulių apylinkės teismas pernai birželį statyti priestato neleido. Kol gyventojai triumfavo prieš vietinės spaudos fotografus, UAB "Senasis dvaras" netylėjo, pasiskundė aukštesniam Šiaulių apygardos teismui, kuris jau palaikė statytojo pusę! Abiejų teismų nutartys labai ilgos ir painios. Abi pusės turėjo svarių argumentų. Belieka pridurti, kad prieštaringus sprendimus priėmę teismai esminių statybų pažeidimų nerado ir rėmėsi tik formaliais įstatymų "kabliukais".
Taigi šiemet vasarą laimėjęs apygardos teisme, UAB "Senasis dvaras" nedelsdamas ėmė statyti. Gyventojai bandė piketuoti, protestuoti, mitinguoti - kur tu, žmogeli, plikom rankom prieš buldozerį...
Renčiant didžiulį bei gilų priestato rūsį buvo atkasti namo pamatai, dėl to visas pastatas nusėdo kelis centimetrus. Mūsų pažįstamai Evdokijai tai baigėsi ašaromis - smarkiai suskeldėjo jos buto sienos, išklypo senos durys. Tačiau kai pensininkė pamatė prieš langus iškilusį priestato stogą - apsiverkė dar graudžiau. Anksčiau moterytė galėdavo kasdien gėrėtis bulvaro vaizdais bei praeivių veidais. Nuo šiol ji amžinai matys tik dervuotą priestato stogą.
Pinigų nebesiūlė - pats pareikalavo
Laimėjęs apygardos teisme leidimą statyti be gyventojų sutikimo, UAB "Senasis dvaras" jau nebesiūlė pinigų butų bendrijai. Atvirkščiai - už pagalių kaišiojimą į ratus iš gyventojų prisiteisė bylinėjimosi išlaidas - nuo kiekvieno pasirašiusiojo ieškinį beveik po 130 litų.
Bylinėjimasis toli gražu dar nesibaigė. Vilniaus 213-ojo namo gyventojai pasiekė ir Aukščiausiąjį Teismą, kuris, vėlgi radęs tik formalių pažeidimų, panaikino Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka tam pačiam Šiaulių apygardos teismui. Dabar gyventojai dar turi viltį, bet dar mažiau šansų laimėti.
Pirma, nedidelius pažeidimus padarė ne statytojas UAB "Senasis Dvaras", o leidimus išdavę Šiaulių savivaldybės valdininkai, kurie, žinia, personaliai už nieką neatsako. Antra, vargu ar tas pats teismas norės atrodyti kvailai, priimdamas kitokį sprendimą, nei buvo priėmęs. Trečia, net jei teismo sprendimas ir bus nepalankus "Senajam dvarui", turtinga bendrovė tikrai ras pinigų vėl pasiekti Aukščiausiąjį Teismą.
O gyventojai jau abejoja, ar dar beturės jėgų bei pinigų bylinėtis dėl formalumo, nes priestatas jau stovi baigtas ir stovės amžinai. Priestate jau blizga atidaryta puiki nauja batų parduotuvė, džiuginanti visus šiauliečius. Visus, išskyrus gyvenančiuosius Vilniaus gatvės 213-ajame name.
- Būčiau laiminga, jei statybininkai bent suremontuotų suskilusias mano buto sienas, - liūdnai korespondentui pripažįsta Evdokija, net nebesvajojanti apie F. Andrulio siūlytą kompensaciją, ir susigraudina.
Skundžiasi ieškodami naudos
Bylinėtis dėl už lango pradedamų statybų šiandien Lietuvoje ypač madinga. Pastaraisiais mėnesiais visų šalies miestų gyventojai ėmė piktnaudžiauti teise dėl to kreiptis į teismą. Skundžiamasi iškreiptai suvokiant savo teises, protestuojama negalvojant, kad statybinės organizacijos - ne savavališkai lūšnas renčiantis čigonų taboras.
Ypač daug protestuojama Vilniuje, nes ten ir statybų mastai didžiausi šalyje. Žvėryno rajone, Latvių gatvėje, dėl gyventojų ieškinių teismams norvegų bendrovė "Sektor real estate" negalėjo montuoti gyvenamojo namo ir metus buvo įšaldžiusi net 15 milijonų litų. Kita bendrovė, "Kausta", pusantrų metų negalėjo pradėti daugiabučių namų kvartalo statybos Raitininkų gatvėje prie Neries. Kėlę nepagrįstus reikalavimus gyventojai abu teismus pralošė, statybų bendrovės dėl prastovų ir išaugusių kainų patyrė milijonus litų nuostolių, tačiau vis vien pastatė tai, kas numatyta.
Statybų bendrovių vadovai neslepia, jog gyventojai dažniausiai ieško ne savo teisių, net ne kompromiso, o atvirai reketuoja. Kvailiausi reikalauja visai nestatyti. Gudresni gyventojai mainais už tylą statybininkų reikalauja suremontuoti butus, sudėti naujus langus, užmokėti už saulę, kurią neva užstos naujas pastatas ar, pavyzdžiui, pakloti kokius... 100 000 litų. Negavę ko prašę, žmonės keršija skubėdami į teismus, visas įmanomas instancijas apipila skundais.
Atšaldo tik baimė pralošti
Žinia, statytojai irgi ne šventi. Štai Vilniaus bendrovė "SBA" gavo leidimą tik iškelti požeminius vamzdynus ir, belaukdama leidimo statyti požeminį garažą, jį netyčia... pasistatė. Tikrindami kitą statybvietę inspektoriai vietoj 5 aukštų suprojektuoto namo rado aštuonių aukštų pastatuką. Statytojai suskubo teisintis, jog pirmasis aukštas - ne pirmas, o tik cokolinis, pirmasis aukštas - virš pastarojo. Na, o paskutiniai du aukštai - visai ne aukštai, o... paaukštinta palėpė. Net naujasis "Vilniaus prekybos" supermarketas prie "Akropolio" netyčia išėjo gerokai aukštesnis, nei nubraižė architektai. Už tokius pažeidimus statytojai nubaudžiami. Sumoka tūkstantį kitą litų baudų ir, savivaldybėse patikslinę milijonus kainuojančių statinių projektus, objektus atiduoda eksploatuoti...
Susibūrę į statybininkų asociaciją statytojai jau sugalvojo, kaip pigiai gintis nuo reketininkų gyventojų. Prieš kelerius metus UAB "Remada" Vilniuje ketino statyti daugiabutį Vilniaus Žvėryno rajone. Netoliese gyvenantys piliečiai ėmė reikalauti pinigų, o jų negavę tradiciškai bendrovę padavė į teismą. "Remados" juristai pasielgė labai protingai - teismui pateikė skaičiavimus, kokius nuostolius patirs bendrovė dėl prastovų. Teismas gyventojų paprašė įnešti tokio dydžio užstatą, kurį gyventojai galės po teismo atsiimti. Kai laimės. Jei laimės... Vietoj užstato protestuotojai patys iš teismo nešė kudašių...
Skubėk džiaugtis saule
Lietuvos statybų bei savivaldybių politiką savo kailiu patyrę Šiaulių Vilniaus gatvės 213-ojo namo gyventojai korespondentui taip apibendrino gyvenimą didmiestyje:
- Jei pro tavo buto langą šiandien šviečia saulė, skubėk ja džiaugtis ir negalvok, kad ji tau patekės ir rytoj. Jei verslininkai panorės, o savivaldybė leis, saulė gali vieną dieną užtemti. Ir tu, paprastas žmogelis, niekur užtarimo neberasi...
S. Stasaičio nuotr.
Namo gyventojai neleido statyti šios gražios parduotuvės. Ką gi, teismo padedami verslininkai ją pastatė ir be gyventojų leidimo.
(Viln-213b-1.jpg);
Statant parduotuvę, Evdokijos bute suskilo sienos bei amžiams pražuvo nuostabus vaizdas į miesto centrą.
