Sigitas STASAITIS
Šiandien visų Lietuvos didmiesčių gyventojai nori kuo daugiau sutaupyti: pigiai pirktis drabužių ir maisto, kuo pigiau šildyti savo būstą. Kaip apsirengti už kelis litus, žino kiekvienas vaikas - "skuduryne". Nebijokite, padėvėti drabužiai dezinfekuoti, sako, net utėlės išnaikintos. O kur rasti pigesnio šviežio maisto, žino ne visi. "Kranklio" korespondentas Šiauliuose susipažino su keliais pigaus gyvenimo virtuozais, atskleidusiais savo paslaptis, kaip pigiai prasimanyti mėsos, sviesto ir daržovių, kaip sutaupyti net tualeto sąskaita.
Skerdykla už 30 litų
Jei kas tamstą bandys įtikinti, kad šiais laikais pradėti nuosavą verslą reikia daug pinigų, spjaukite tokiam į akis. Štai galvotas vyrukas iš Šiaulių Antanas Dubinas (52 m.) nuosavą skerdyklą įsirengė už 30 litų. Netikite? Šiaulių policininkai, Maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojai bei "Kranklio" korespondentas irgi netikėjo, kol nebuvo užsukę pas A. Dubiną.
Visus pribloškė nuosavo namo savininko užmojis: visas namo kiemas užgriozdintas karvių kaulais, galvomis bei kailiais. Odos užmerktos kubiluose, o mėsa sumesta tiesiai ant žemės. Kol nieko neslėpdamas A. Dubinas išdidžiai aprodė savo valdas, prisliūkinę du riebūs katinai iš balos palakė dar šilto kraujo ir pagraužė šviežios mėsytės. Namo viduje - dar gražiau. Svetainėje (jei šiam kambariui tinka toks pavadinimas) tarp senų išardytų televizorių bei skudurų tiesiai ant kruvinų grindų pūpso ką tik išmėsinėtos karvės griaučiai, šalia šių kaulų lovoje knarkia A. Dubino žmona pamušta akimi - matyt, pervargo betriūsdama vyro skerdykloje. A. Dubinas skaičiuoja, kad tokiai kaip jo skerdyklai įrengti tereikia įsigyti masyvų kūjį karvei užmušti, peilį ir porą kubilų - už 30 litų viską susipirksi.
- Man nereikia jokių leidimų, jokių tikrintojų, - savo teises žino A. Dubinas. - Mes su žmona nusipirkom tris karves. Sau. Turiu teisę jas mėsinėti kur noriu, kad ir purvyne!
Pareigūnams akivaizdžiai pavydu dėl tokio Antano sumanumo - jie, beširdžiai, skerdikui paskyrė 500 litų baudą. Pareigūnai "pasikėlę" - atsisako paragauti Antano siūlomos firminės dešros.
- Šiku ploju, koja moju, - išlenkęs taurelę ir užkąsdamas savos gamybos dešra rimuoja A. Dubinas. - Paskambinsiu savo sesei, Apeliacinio teismo vyr. teisėjai. Arba jos sūnui prokurorui! Tuoj tuos prielipas sutvarkys.
Neturi Antanas ir veterinaro pažymėjimo, kad jo mėsinėjamos žalmargės buvo sveikos. A. Dubinas atskleidžia dar vieną profesinę paslaptį - valgydamas netikrintą mėsą gerk daug arielkos - trichineliozė neprikibs. Pasak Antano kaimynų, pastaruoju metu jiedu su žmona profilaktiškai dezinfekcines priemones vartoja kasdien.
Taigi su kaimynais išradingajam Antanui nepasisekė. Skundžia darbštų žmogų, šmeižia. Paskambinę į policiją tvirtina, jog A. Dubinas kone kasdien iš savo skerdyklos išveža parduoti kubilus mėsgalių. Meluoja, jog Antanas į laikraščius deda skelbimus nuolat superkąs galvijus. Žmonės, netikėkite! Paprasčiausiai Dubinai turi gerą apetitą - kasdien suvalgo po karvę! Nepagautas - ne skerdikas.
Pernai Šiaulių centrinėje turgavietėje prie Mėsos paviljono Šiaulių policininkai buvo nutvėrę kitą vyrą, nešusį arklieną. Ir nieko neįrodė - vyras sakė, kad arklieną turguje nešė ne parduoti. Šiaip pravėdinti. Teko atsiprašyti.
Ūkis miesto centre
Jei tamsta kartais esate vegetaras, galime patarti, kur Šiauliuose pigiai gauti pieno ir sviesto. Ogi iš Elenos bei Jono Dunkevičių stambaus ūkio... Šiaulių centre. Šie darbštūs žmonės gyvena gražiame nuosavame name, o kaimynai, užuot pasimokę sumanumo, rašinėja skundus. E. ir J. Dunkevičiai savo garaže (!) apgyvendino 3 karves, 3 paršus, 3 ožkas, pulką kalakutų, vištų. Kaimynams pavydu svetimo gero, tad išsigalvoja, jog smirdi, musės skraido, žiurkės laksto. Kartą buvo atėję tikrintojai, paskyrė baudą, bet neišgąsdino.
- Laikėme gyvulius, laikome ir laikysime! - kaip kirviu nukirto E. ir J. Dunkevičiai.
Jau daug metų jie laiko. Vasarą išvedę karvutes pririša rupšnoti žolę, želiančią tarp Gumbinės gatvės ir geležinkelio. Neišmanėliai sako, jog pakelėse negera žolė - su švinu. Nesąmonė, žolė žalia, pienelis baltas - nors ant akių pilk, jokio švino neįžiūrėsi. Iš E. ir J. Dunkevičių taupumo turėtų pasimokyti visi šalies ūkininkai, kliedintys apie griežtą Europos Sąjungos tvarką. Kam eikvoti pinigus kasant srutų duobę ir statant mėšlidę, juolab kad visa tai mieste, nuosavo namo valdoje, paprasčiausiai netilptų - kieme ir taip visi gyviai vienas kitam ant galvų lipa. O tam, kad pareigūnai nedemaskuotų nelegalios ūkinės veiklos, reikia nė vieno svetimo į savo valdas neįsileisti. E. bei J. Dunkevičiai neįsileido ir "Kranklio" korespondento. Teisingai daro - prirašo tie žurnalistai visokių nesąmonių. Štai kadaise vienas parašė, kad turgaus dienomis E. Dunkevičienė sėda ant dviračio ir išveža sviestą. Matyt, išveža išmesti nesuvalgytą perteklių, negi parduoti...
Parazitas parazito negriebia
Vien mėsa ir pienu žmogus nemisi - norisi ir kokios daržovės. Pačių pigiausių tamstai pasiūlys Šiaulių Kalniuko nuosavų namų gyventojos. Šios šiaulietės įsigudrino apsieiti ir be B. Lubio trąšų. Šiame rajone ne viena moterytė daržą tręšia savo... išmatomis! Dviguba nauda - ir lauko tualetas ne taip greitai prisipildo, ir "zuperio" nereikia. Kieno nori klausk, visi patvirtins, kad mėšlas - ekologiška gryna trąša, o ne chemija. Ir nepasakyta, kieno mėšlas - žmonių ar galvijų. Pavyduoliai tvirtina, jog valgant naktipuodžio turiniu patręštas daržoves gali užsikrėsti kirmėlėmis. Kalniuko moterėlės žino, kaip apsisaugoti - nusipirktas daržoves reikia gerai apžiūrėti, su sliekais ir kirmėlėmis nevalgyti.
Štai vieno namo gyventojai Mažeikos sugalvojo dar vieną taupymo būdą. Jie gyvena bute be patogumų, tačiau lauke tualeto neturi. Šie ponai patys daržovių neaugina, tačiau yra tokie geri, jog savo išmatomis nemokamai patręšė visų kaimynų daržus. Užuot apsidžiaugę, kaimynai pyksta. Na kiek jau tie Mažeikos teršia - jų vos penki, tiesa, tuoj šeštas iš kolonijos sugrįš. Iš pradžių vieniša kaimynė Veronika Malcevičiūtė (84 m.) buvo leidusi Mažeikoms naudotis jos lauko tualetu, tačiau netrukus apkaltino, kad tie pilną duobę prikakojo. Taip, tuomet Mažeikų buvo 10 burnų, tai yra 10 užpakalių (marti už dvynukų nužudymą dar nesėdėjo ir sūnus už rekordinį 15 automobilių apiplėšimą per vieną naktį dar nekalėjo). Vieną pavasarį, kai tualete išmatos pasiekė grindis, Mažeikos V. Malcevičiūtei davė net po 3 litus už kiekvieną savo užpakalį, kad senolė pasamdytų ascenizacinę mašiną ir duobę išsiurbtų. Mašinai atvykus žarna tuojau užsikišo - pasirodo, duobė primesta butelių, lentų bei skudurų. Taip išmatos ir liko tyvuliuoti neišsiurbtos. Tuomet verkdama V. Malcevičiūtė savo tualetą viena pati susitvarkė ir - koks žiaurumas! - užrakino, buteliais besituštinančių kaimynų nebeįsileidžia. O gal kaimynai ligoti? Jai tai nerūpi. Pavyzdžiui, Petras Mažeika... mikčioja. Jis korespondentui porino, kad jie pasistatytų sau atskirą "būdelę", tačiau kiek čia jie tesituština - lyg katinas paverktų. O išmatų smarvė ir ligos - kaimynų šmeižtas.
- Parazitas parazito negriebia, - paaiškino miestiečiai, gyvenantys be tualeto ir elektros, tačiau su blakėmis, utėlėmis bei blusomis.
Tiek čia tos žiemos
Panašaus lietuviško taupumo pavyzdžių rasi ne tik Šiauliuose, bet ir kiekviename mieste bei miestelyje. Kas nežino lietuviško išradimo lauko tualeto duobę iškloti skylėtomis plytomis? Tiesa, nitratais bei bakterijomis užsiteršia gruntiniai vandenys ir vanduo šuliniuose, tačiau tualetų duobėse šlapimas bei skystos išmatos susigeria į žemę ir ascenizacinę mašiną reikia samdyti triskart rečiau. Miestuose paukščius jau pradėta auginti daugiaaukščių balkonuose, o galvijus - kolektyviniuose soduose bei garažuose. Ar kas susimąsto, kad per tokius dubinus, dunkevičius ir mažeikas daugėja sunkiai išgydomų susirgimų kirmėlėmis, echinokokais bei grybeliais? Nebejuokinga - vien Šiaulių mieste užregistruoti 175 galvijai. Visos respublikos miestuose jų bus per tūkstantį! Veterinarijos tarnybos kiaulių net neberegistruoja - matyt, per daug jų miestuose privisę (tiek keturkojų, tiek dvikojų).
Šiauliuose užėjęs pas vieną dvikojį kiaulę korespondentas pasiteiravo, kurgi šis prausiasi. Nevala atsakė, jog netoli jo namo tyvuliuoja kūdra. O kaip žiemą?
- Tiek čia Lietuvoje tos žiemos... - atsiduso žmogelis.
