Sigitas STASAITIS
Daugeliui mūsų gerokai įgrisusios per televiziją rodomos "kalbančios galvos", vis pratrūkstančios apmaudu, kad prezidentu išrinktas "ne tas kandidatas".
"Ko norėti iš kaimiečių? Jie tamsūs, prasigėrę, nesuvokia politikos, tad ir balsavo už Paksą, - per televizijų laidas yra išsprūdę ne vienam sostinės inteligentui. - Tokie referendume ir prieš Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą gali balsuoti".
"Kranklys" nutarė lėkti į kokį nors gūdų proletarišką kaimą, kad patys "tamsieji kaimiečiai" atsakytų, kodėl balsavo "už lakūną" ir už ką balsuos referendume už Lietuvos stojimą į Europos ir karinę šiaurės Atlanto sąjungas?
Užpustytais vieškeliais korespondentas nusibeldė į Tyrulius. Tai durpingoje žemėje įsikūrusi nedidelė Radviliškio rajono gyvenvietė. Tyrulius savo namais laiko apie 400 tyruliečių, kaime yra devynmetė mokykla, klubas ir du alubariai. Užėjęs į vieną jų korespondentas ir pradėjo sociologinį tyrimą.
Rengti apklausą nebuvo sunku, nes pavakare, apie 17 valandą, baras buvo pilnas žmonių. Žurnalistui užėjus išaiškėjo, jog teks daryti dvi apklausas, nes bare prie alaus rastos dvi tyruliečių grupės. Pirmoji visiems gerai žinoma. Šios grupės atstovų rasi bet kuriame Lietuvos kaime. Tai, švelniai sakant, prisiekę alaus, vyno bei degtinės mėgėjai. Ką ten mėgėjai - jie tikri profesionalai, tad taip toliau ir vadinsime šią socialinę grupę. Su "profesionalais" labai lengva užmegzti "socialinį kontaktą" - tereikia "pastatyti" alaus ir jie kalbės nors iki ryto.
Prisėdęs prie aplaistyto stalo žurnalistas labai greitai susipažino su linksma kompanija: ūkininku iš gretimo Pušiniškių kaimo Viktoru Grinium, 20 metų Ričardu Repinsku, neatspėjamo amžiaus Irena Baikauskiene, 41 metų Vytautu Gedminu ir kitais. Norinčiųjų pabendrauti su spauda pokalbio metu vis daugėjo.
- Mes balsavome už Paksą, - vieningai porino kompanija. - Velniaižin kodėl. Prieš rinkimus jį gražiau ir daugiau rodė televizijos.
"Profesionalai" porino būtinai balsuosią referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir NATO, tad korespondentui panūdo ištirti, ar šie žmonės žino, kas tai yra.
- Na, NATO tai kai visi kariauja, - išmintijo labai daug gyvenimo patirties turtintis ponas V. Gedminas.
Jis sakė pats kariavęs Afganistane. Grįžęs namo toliau tebekariavo. Karas ponui Vytautui baigėsi tik kolonijoje, į kurią buvo pustrečių metų patekęs už karingą būdą - muštynes.
- Dar žinau, kad rusai NATO nemėgsta. NATO - gerai. Bus atsargų, - pridūrė V. Gedminas.
Kokių atsargų, Vytautui sunkiai sekėsi paaiškinti. Dėl Europos Sąjungos kompanija net nenusišnekėjo, nes visi atvirai prisipažino nežiną kas tai yra.
Vis antro bokalo reikalavęs R. Repinskas korespondentui papasakojo padedąs motinai - "stovįs" Radviliškio Darbo biržoje. Darbo vaikinas biržoje nesitiki, laukia tik pašalpų, nes jis neturi jokios specialybės.
- Kaip aš įgysiu specialybę, jei neturiu pinigų? - kaip kirviu nukirto Ričardas. - Korespondente, paimk cigarečių "Klaipėda"!
Ir jau visiškai nesugriaunama logika vadovaujasi ponia I. Baikauskienė. Ji išmintingai lyg Jadzė iš "Dviračio žynių" rėžė:
- Prie Adamkaus mums buvo geriau!
Sunku ginčytis su tokia geležine logika, juolab kad ir šiandien R. Paksas dar valdyti nepradėjęs.
Ilgiau bendrauti su "profesionalų" grupe darėsi nebeįmanoma - nuo mąstymo ir alaus žmonės labai pavargo. Korespondentas dar norėjo paklausti, ką "profesionalai" mąsto apie Europos Sąjungos direktyvas įteisinti gėjų santuokas bei auginamoms kiaulėms duoti po žaislą. "Pavargęs" ūkininkas V. Grinius klausimą suprato savaip:
- Kiaulėms? Kas kiaulė? Pats tu kiaulė!
Po to Europos žinovas išvardijo, kokius žino keiksmus, kuriuos žada vartoti būdamas Europos Sąjungos piliečiu. Tai išprusęs žmogus - vardijo ilgokai. Kol ūkininkas plūdosi, kitas iš "profesionalų" nuvirto ant grindų, trečias užknarkė prie stalo. Žvalus liko tik jaunasis R. Repinskas, kurio tokia būklė netenkino - iš žurnalisto atkakliai reikalavo "dar vieną alaus".
Susirinkęs daiktus korespondentas persėdo prie kito stalo, prie kurio alų tyliai gurkšnojo penki vidutinio amžiaus vyrai. Jie nesikeikė, netriukšmavo, elgėsi kultūringai, tačiau fotografuotis atsisakė, už pokalbį alaus nereikalavo.
- Suprantam, kad jums, žurnalistams, reikia pikantiškų vaizdų. Taip, kaime nemažai žmonių geria, tačiau tikrai ne visi tokie, ne visi prasigėrę ar degradavę.
Jie papasakojo, kad labai gerbia V. Adamkų, tačiau irgi vieningai balsavę už R. Paksą. Kodėl?
- Adamkaus komanda kaip pagrindinį argumentą metė, jog Adamkus Lietuvą atvedė į NATO, į Europos Sąjungą. Jiems ten Vilniuje gal ir yra dėl ko džiūgauti, o kaime iš to "atvedimo" naudos lygiai nulis, - savo filosofiją atskleidė vyrai. - Kas šiandien kaime turi darbą biudžetinėje įstaigoje, jog laimingas žmogus. Mes Tyruliuose turime gal 20 darbo vietų durpyne vasarą ir kokias 6 vietas žiemą. Ir viskas. Galima rasti kokį darbelį Šiauliuose, tačiau moka tiek, kiek pats sumoki už benziną kasdien važinėdamas į miestą. Štai jie, kur užmigo prie stalo, tikisi, kad Europos Sąjunga jiems privalės duoti pinigų. Ir alaus įpilti. Mes ne prieš Europos Sąjungą, tačiau manome, kad jos naudą pajus vilniečiai, na, gal dar didmiesčių žmonės. O koks europietis investuos į Lietuvos kaimą? Gal kas pastatys fabriką Tyruliuose? Atvirkščiai - girdėjom, kad Europos Sąjunga mūsų ūkininkus papjaus be peilio. Žiūrėkit: vakariečiai nuo gerovės ir apsirijimo vaikėja, nebežino kuo beužsiimti - leidžia įstatymus, kad kiaulės tvartuose turėtų po žaislą, šikšnosparniai - po inkilą, vištos - reglamentuoto ploto vištidę, o gėjai galėtų registruoti santuokas ir įsivaikinti svetimus vaikus. Žodžiu, jiems Vakaruose skauda galvas, kokios spalvos balioną pirkti kiaulei, o mums - kur gauti normaliai apmokamą darbą. Agitatoriai už sąjungas geriau tepakalba, ar įstojus į Europos Sąjungą kas investuos į Lietuvą, kokie stojimo minusai, kiek mums NATO ir ES kainuos - pliusų nebūna be minusų, kapitalizmo sąlygomis nemokamai niekas nieko neduoda.
Paklausti, ką mano apie Lietuvos valdininkų žodžius, jog gyvenimo lygis šalyje sparčiai artėja prie Europos Sąjungos, jog Lietuvoje yra tik 16 procentų skurstančių žmonių, vyrai tik liūdnai palingavo galvomis:
- Et, jie ministerijose toliau savo nosies nemato, nekelia kojos iš Vilniaus. Tegu atvažiuoja į Tyrulius. Ką ten Tyrulius! Teužsuka į bet kurį Lietuvos kaimą ir pamatys realybę.
Ir visi sužiuro į "profesionalų" stalą. Nuo jo nebegalintis atsikelti V. Grinius staiga taip garsiai išreiškė požiūrį į gėjų santuokas. Jis labai lakoniškas:
- Pederastai!
Korespondentas prisipažįsta viena nuodėme - atvažiuodamas į Tyrulius žinojo rasiąs įraudusių žmonių, juokingai porinančių apie politiką. Tyruliai kaimas, į kurį, pragėrę butus, išsikėlė nemažai Šiaulių girtuoklių. Kaip ir kiekviename kaime, čia irgi daugelis neturi darbo, vargsta. Tačiau nešališkai pažvelgęs žurnalistas rado dvejus Tyrulius. Nežinia, koks procentas žmonių beviltiškai prasigėręs ir nebegrįžtamai degradavęs. Tačiau yra ir kiti Tyruliai. Normalieji vyrai labai gyrė savo seniūną Rimantą Liukonį. Kalbėjo, kad seniūnas galėjo pūpsoti sau ir verkšlenti, kad pinigų neduoda nei rajonas, nei Vilnius, nei Europos Sąjunga. Tačiau seniūnas įtikino kaimą ir be Europos Sąjungos paremontuoti baigiančius sugriūti gyvenvietės kultūros namus. Gavusieji viešųjų darbų, užuot be naudos grėbstę lapus, ėjo paremontuoti pastato. Pamatęs, jog turės savo kampą, jaunimas irgi atsiraitojo rankoves. Užsukęs į kultūros namus žurnalistas salėje rado patenkintus krepšinį bei stalo tenisą žaidžiančius paauglius (jų mokykloje sporto salės nėra ir niekada nėra buvę). Kita grupelė jaunimo šnekučiavosi prie krosnelės.
Žodžiu, kol Lietuvos provincijoje yra mąstančių bei energingų žmonių, nei Tyruliai, nei kiti Lietuvos kaimai nežlugs. Kaime žmonės jau suprato, kad nesvarbu, įstosime į Europos Sąjungą ar ne. Vakarai neatvažiuos įstiklinti lango, nukasti sniego ar surengti linksmos vakaronės. Balsavęs ne prieš V. Adamkų, o už permainas, darbo vietų stokojantis kaimas labai laukia pokyčių, vis dar jais tiki.
