Sekmadienį Baltarusijoje vyko parlamento rinkimai ir referendumas. Rezultatai buvo įprasti ir nuspėjami. Rinkimus ir referendumą laimėjo prezidentas Aleksandras Lukašenka ir jo šalininkai, rezultatai buvo klastojami, protestuodama opozicija išėjo į gatves demonstruoti, Europos Sąjunga ir Amerika pavadino rinkimus nedemokratiškais ir pagrasino sankcijomis.
Jei rinkimai būtų buvę laisvi ir teisingi, Lukašenka galėtų didžiuotis milžiniška pergale. Jo rėmėjai laimėjo 107 mandatus iš 110, opozicija - nė vieno. Trijose apygardose įvyks pakartotiniai rinkimai. Baltarusijos parlamento galios labai ribotos, prezidento labai plačios, tad rezultatai turės labai kuklų poveikį šalies politiniam gyvenimui. To negalima sakyti apie referendumą, kuris panaikino Konstitucijos straipsnį, neleidžiantį prezidentui tarnauti daugiau negu dvi kadencijas.
Apribojimo panaikinimas reiškia, kad Lukašenka galės vėl kandidatuoti į prezidentus ir veikiausiai likti valdžioje tiek, kiek norės ar kol įvyks sukilimas arba perversmas. Bet kuriuo atveju demokratija smarkiai pralaimėjo. Oficialiai skelbiama, kad 77 proc. gyventojų balsavo už konstitucijos pataisą, bet “Baltijos tyrimų” apklausa po rinkimų rodė, kad tik 48 proc. balsavusiųjų palaikė siūlymą neriboti prezidento kadencijų.
Kadangi referendumas buvo labai svarbus Lukašenkai, prieš ir per rinkimus valdžia darė viską, kad gautų norimus rezultatus. Devyni opozicijos laikraščiai buvo uždaryti, buvo ribojamos opozicijos galimybės naudotis radiju ir televizija, rinkimų komisija atsisakė užregistruoti beveik pusę opozicijos kandidatų, daugeliui jų buvo grasinama atleidimu iš darbo. Kai kurie balsalapiai jau buvo pažymėti dar prieš išdalijant juos rinkėjams, trečdaliui rinkėjų buvo leista balsuoti net 5 dienas prieš rinkimus, nors balsadėžės nebuvo prižiūrimos. Ne be pagrindo kartais sakoma, kad svarbu, ne kas balsuoja, bet kas skaičiuoja.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų tvirtinimas, kad rinkimai toli gražu neatitiko demokratijos standartų, nejaudino Lukašenkos. Prieš pat rinkimus Lukašenka tyčiojosi iš Vakarų kritikos, sakydamas, kad Vakarų politikai visiškai išprotėjo, o jų spaudimas yra tik dovana Baltarusijos valdžiai.
Vakarai ne kartą Minskui taikė sankcijas ir ketina tą daryti ir ateityje. Bet jos gana neveiksmingos. Europos Sąjunga kurį laiką neišdavė vizų aukštiems Baltarusijos valdininkams, bet kelionės į Vakarus nelabai juos gundo. Stengiamasi šalį politiškai izoliuoti ir neleisti jai dalyvauti įvairiose Briuselio paramos programose.
Bet Lukašenkai rūpi Rytai, ne Vakarai. Jis puikiai žino, kad Maskvai svarbu išplėsti savo įtakos sferą ir skatinti glaudesnį Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių bendradarbiavimą, tad ji nerizikuos įtemptais santykiais su Baltarusija, nors kartais ir griežtai ginčijamasi, pvz., dėl naftos ir dujų kainos bei tiekimo. Europos Sąjunga neketina taikyti griežtesnių ūkinių sankcijų, kadangi nenori kenkti paprastiems gyventojams. Be to, boikotas nebūtų veiksmingas, nes Baltarusijos labai mažai prekiauja su Europos Sąjunga.
Amerika siekia išjudinti opoziciją. Antradienį prezidentas George’as W. Bushas pasirašė vadinamąjį Baltarusijos demokratijos aktą, kuris, beje, numato finansiškai remti demokratijos šalininkus ir nepriklausomą spaudą. Tačiau Baltarusijos pilietinė visuomenė nėra išsivysčiusi, opozicija yra silpna, susiskaidžiusi, be didesnės paramos. Į jos demonstracijas dažniausiai ateina mažiau negu tūkstantis žmonių.
Lukašenka jau dešimt metų valdo Baltarusiją ir yra mėgstamiausias šalies politikas. Daugelis baltarusių juo patenkinti, tad net didžiausi priešininkai nenumato, kad galėtų įvykti sukilimas. Kol jį palaiko Rusija, Vakarų kritika, spaudimas ir sankcijos bus bergždžios. Lukašenka vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi ir atrodo, kad jis ketina juo būti ilgą laiką.
Lietuvos radijas (www.lrt.lt)
