Išprievartauta... Amerikos demokratijos
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dar prieš kokius trejus metus Violeta net nedrįso pasvajoti, jog jai teks kada nors lankytis viename egzotiškiausių pasaulio kraštų - Bahamuose. Tačiau gyvenimas iškrėtė jai tokį "pokštą" - suteikė galimybę pasimėgauti karšta tropikų saule, pasivartyti baltutėliame paplūdimio smėlyje, iki soties maudytis krištoliniame Atlanto vandenyne. Deja, po trijų dienų egzotikos lietuvaitė staiga pateko į tikrą pragarą.
Susižavėjo Amerika
Prieš dvejus metus gavusi JAV vizą, jauna simpatiška moteris net nedvejodama išvyko pas draugus už Atlanto. Apsigyvenusi Majamyje ir pamažu apsipratusi su iki šiol nematytu gamtos grožiu bei karšta tropikų saule, šiek tiek susipažinusi su amerikietiškuoju gyvenimo būdu, Violeta pradėjo mąstyti, kuo užsiimti. Kai pagaliau labai aiškiai išgirdo, jog "išlaikytinės" statuso laikas baigėsi, Violeta pradėjo ieškoti darbo. Tam didelių pastangų nereikėjo. Moteris ėmėsi tvarkyti pasiturinčios šeimos namus. Darbas buvo sunkus, sekinantis, o baisiausia - žeminantis, tačiau Violeta stengėsi su viskuo susitaikyti. Ji puikiai suvokė, jog kiekvienas į pustuštę piniginę patenkantis žaliasis banknotas negali būti neaplaistytas prakaitu...
Pirmąsyk Floridoje Violeta praleido 8 mėnesius. Deja, grįžus į Lietuvą pinigai tirpo lyg cukrus kavos puodelyje. Nerasdama kitos išeities, po trijų mėnesių Violeta antrąsyk susiruošė į Ameriką. Išvykos dieną pliaupė lietus - atrodė, jog net pati gamta veja moterį ten, kur visąlaik šilta ir saulėta.
Ir šį sykį Violeta gavo leidimą gyventi Amerikoje 6 mėnesius. Vasario pradžioje tas terminas baigėsi. Norėdama prasitęsti vizos galiojimo laiką, ji nusprendė aplankyti egzotiškuosius Bahamus. Violeta žinojo, jog sugrįžus iš šios kelionės paprastai viza pratęsiama dar pusmečiui. O jai to ir tereikėjo...
Pasimėgavo egzotika
Trijų dienų kelionė puikiu kruiziniu laivu "Carnival" Violetai kainavo 400 JAV dolerių. Žinoma, turisto bilietą nupirko šeimininkai, tačiau šią sumą jie išskaičiavo iš savo tarnaitės uždarbio. Penktadienio pavakarę laivas paliko Majamio uostą ir pasuko Nasau salos link. Violetos nuotaika buvo puiki. Ji galėjo naudotis visais turistams teikiamais malonumais - iki soties valgyti, plaukioti baseine, dalyvauti laivo įgulos rengiamuose šokių vakarėliuose ar tiesiog ramiai ilsėtis. Viskas, išskyrus alkoholinius gėrimus, buvo įskaičiuota į kelionės bilieto kainą...
Ankstyvą šeštadienio rytą laivas pasiekė Nasau salos krantus. Prieš akis atsivėręs pasakiškas grožis - palmės, žydinčių gėlių gausybė, baltutėlis paplūdimio smėlis, galingos bangos - gniaužė kvapą... Porą valandų pasimėgavusi nepaprastais vaizdais, Violeta pasirinko ekskursiją į viešbutį "Atlantic". Kaip vėliau jai buvo paaiškinta, šio didingo pastato statyba kainavo net 250 milijonų JAV dolerių... Nusipirkusi 25 dolerius kainuojantį bilietą, lietuvaitė pateko į didžiulės prabangos ir iki tol nematytų grožybių pasaulį. Vaikščiodama viešbučio požemių labirintais, Violeta galėjo stebėti natūralų Atlanto dugną, susipažinti su vandenyno gyvūnija bei augalija, matyti nuskendusių laivų liekanas. Itin didelį įspūdį paliko koralų rifai... Žinoma, visa tai išreikšti žodžiais neįmanoma... Nuvargusi, bet kupina puikiausių įspūdžių vakarop ji grįžo į laivą. Čia jos jau laukė puiki vakarienė.
Sekmadienio rytą laivas turistus atplukdė į kitą egzotišką salą - Kokokey, kuri priklauso kompanijai "Royal Caribean International". Beje, Violeta sužinojo, jog ši sala kitados buvo piratų prieglobsčio vieta. Tai buvo pirmoji sala, į kurią įžengė Kristupas Kolumbas. Dar iki šiol atsiranda drąsuolių, bandančių salos pakrantėse ieškoti nuskandintų lobių. Šįsyk Violetai kompaniją palaikė dar salos uosto prieigose sutikta lietuvė moteris, su kuria jos buvo susipažinusios anksčiau. Šįkart buvo nuspręsta pasimėgauti saule ir puikiu paplūdimio smėliu, pasivaikščioti po kurortą. Grįždama į laivą (sutiktoji moteris čia atplaukė kitu kruiziniu laivu ir jos maršrutas driekėsi į kitas salas), Violeta neatsispyrė pagundai paragauti ypatingo skonio kokteilio vienoje iš daugybės jaukių restoranų pavėsinių. Paskui nepagailėjo kelių šimtinių dolerių, už kuriuos nusipirko dailų žiedą ir auskarus su smaragdais... Dabar šie papuošalai tapę savotiškais nepamirštamos kelionės talismanais...
Bin Ladeno meilužė?
Vakaras, praleistas laive, buvo ypatingas, mat laivo kapitonas surengė atsisveikinimo vakarienę su tortu ir gausybe žvakučių, šokiais ir įspūdingais fejerverkais... Žvelgdama į laimingus amerikiečių bei kitų tautybių turistų veidus (laive daugiausia buvo vokiečių ir japonų), Violeta jiems nė kiek nepavydėjo - tiesiog jautėsi jiems lygi. Trys dienos, praleistos šioje kelionėje, Violetai priminė rojų... Deja, kai ankstyvą pirmadienio rytą laivas ją parplukdė į Majamio uostą, maloni palaima staiga virto pragaru... Vos pateikusi savo pasą tamsaus gymio ispanų tautybės muitinės darbuotojai, Violeta buvo sulaikyta. Prasidėjo kankinanti apklausa. Nors Violeta nebuvo padariusi jokio nusikaltimo, nepažeidė vizos galiojimo režimo, muitinės darbuotojai su ja elgėsi lyg su kokia narkotikų prekeive ar didžiausia nusikaltėle. Ji turėjo atsakyti į gausybę klausimų (pas ką ir kodėl taip ilgai gyveno Amerikoje, ar kur nors dirbo ir t. t.), iš jos buvo atimti visi asmeniniai daiktai, išnaršyta rankinė, išstudijuotas kiekvienas užrašų knygelės puslapis. Itin nemaloniai muitinės pareigūnei užkliuvo Violetos ranka įrašyti skaičiai - 9.11 ir užrašas "Teroristinis aktas". Šią visame pasaulyje žinomą datą Violeta pasižymėjo tą pačią dieną, kai įvyko tragedija. Tiktai vėliau, ieškodama atsakymo į daugelį ją kankinusių klausimų, moteris padarė išvadą, jog tie keli žodžiai ir skaičiai jos užrašų knygelėje muitinės pareigūnams sukėlė daug rimtų įtarimų. Galbūt buvo pamanyta, jog šviesiaplaukė moteris gali būti kaip nors susijusi su teroristais.
Iš laivo į lėktuvą
Violeta iš uosto teritorijos nebuvo išleista. Apklausa užtruko visą dieną. Visą šį laiką lietuvaitė jautė didžiulį pažeminimą, buvo įžeidinėjama. Kuo toliau, tuo darėsi kraupiau. Muitinės pareigūnai netgi grasino uždaryti į kalėjimą, jeigu Violeta nepasakysianti teisybės, kodėl čia atvažiavo... Lyg maldą lietuvaitė kartojo tuos pačius žodžius - ji tiktai turistė, gyvena pas draugus, kurie ją išlaiko, nieko blogo nėra padariusi... Deja, tardomajai nebuvo leista susisiekti su šeimininkais, pasiimti savo daiktų, net iki tualeto moterį lydėjo du policininkai. Vis dėlto, atsidūrusi net ir tokioje sudėtingoje situacijoje, Violeta liko išdidi - netgi atsisakė pasiūlyto maisto. Galiausiai pareigūnai paėmė jos pirštų atspaudus, surašė kažkokius popierius ir pranešė, jog į Jungtines Amerikos Valstijas ji nebus įleidžiama (drauge buvo panaikinta turėta dešimties metų viza). Dėl kokių priežasčių priimtas toks sprendimas, niekas nepaaiškino. Be to, buvo pasakyta, jog jeigu skubiai negaus bilietų, turės keletą dienų praleisti moterų kalėjime... Tačiau vėlai vakare, lydima dviejų stambių policininkų, Violeta buvo nuvežta į oro uostą ir įsodinta į lėktuvą (pareigūnai moterį palydėjo iki pat krėslo). Tikt vėliau iš stiuardesės ji sužinojo, jog namo skrenda per Prancūzijos sostinę. Iki Paryžiaus Violeta paso neturėjo - asmens dokumentas jai buvo grąžintas tiktai išlipant iš lėktuvo. Paskui - Varšuva. Tik po dviejų parų kelionės nepaprastai išvargusi bei sukrėsta Violeta pasiekė Lietuvą. Savijauta buvo tokia bjauri, jog norėjosi verkti... Vėliau moteris prisipažino, jog jautėsi lyg išprievartauta... Amerikos demokratijos.
Violeta iki šiol negali suvokti, kodėl taip brutaliai buvo deportuota iš didžiosios pasaulio valstybės.
Jeigu tai buvo atpildas už tai, jog nelegaliai dirbo (deja, pareigūnai neturėjo jokių įrodymų), tai, Violetos nuomone, tokius dalykus galima išsiaiškinti labai paprastai - kas antro amerikiečio namuose nelegaliai dirba atvykėlių iš trečiųjų pasaulio valstybių, taip pat ir iš Lietuvos - tereikia tik užeiti. Deja, šįkart galingiausios pasaulio valstybės pareigūnai, atrodo, paprasčiausiai persistengė.
