Iš Pabradės opa-opa
Skuba Vytas į Europą,
Nes loterija "Jėga"
Jį praturtino staiga.
Vytą perspėja draugai:
- Tik neužsibūk ilgai.
Kai dairysies po Berlyną,
Prisimink ir mus, kaimyne.
Na, o jeigu gausi vizą,
Aplankyt galėsi Pizą.
Ten yra pasviręs bokštas -
Pamatyt visi jį trokšta.
Žmona krauna lagaminą
Ir Vytuką taip mokina:
- Nepakliūk, Vytuk brangus,
Paryžietėm į nagus.
Jei pagunda ves į šoną,
Prisiminki savo žmoną.
Mūsų meilę pakriauny,
Kai dar buvome jauni.
O parvežt paprašė Ona
Paryžietiško losjono,
Kad sumažintų perpus
Kūno ūkiškus kvapus.
*
Vilnius. Aerodromas. Rytas.
Savo reiso laukia Vytas.
Jo galvoj - kelionių planas:
Roma, Londonas, Monblanas.
Ir, be abejo, Paryžių
Aplankyti pasiryžo.
Tik staiga už kampo - žiūri -
Kyšteli sena kepurė.
Taip, tai pabradiškis Jonas:
Nosis didelė, raudona,
Akys blizga pagiriom,
Dirsčioja kažkaip žvairom.
Metęs anuomet gimtinę
Jonas Vilniun atsitrynė.
Nei žmonos čia, nei vaikų -
Dirba gatvių šlaviku.
- Kas gi čia? Nejaugi Vytas,
Šimtą metų nematytas?
Kur keli, Vytuk, sparnus
Ir kokius kuri planus?
- Aš? Keliauju į Sorboną,
o paskui - į Romą, Boną.
Na, o jei dar gausiu vizą,
Aplankyt norėčiau Pizą.
O visa ši odisėja -
Tai draugų, žmonos idėja.
Mat loterija "Jėga"
Mus praturtino staiga.
Senas draugas ranką spaudžia
Ir jau tokią mintį audžia:
- Sveikinu! Bet prieš kelionę
Pakalbėkime kaip žmonės.
Gal užeinam į bariuką?
Gal alaus? Gal buteliuką?
Ten, beje, yra ir vyno,
Ir labai baltų blondinių.
Užu stalo pasėdėsim,
Jaunas dienas paminėsim...
Vytas kremta ūsą žilą -
Jo seni geismai sukyla.
Ką? Europa? Dar suspės -
Ne avelė, nepadvės.
Vyto ūsas užsiriečia -
Jis į barą Joną kviečia.
Sėdi Vytautas barely,
Iš kairės - daili panelė.
Vardas, rodosi, Birutė.
Pasidažiusi truputį.
Dešinėj - gražuolė Anė,
Sako, buvus narkomanė.
Na, o priešais - draugas Jonas,
Išsiskėtęs lyg baronas.
Sėdi valandą ir trečią,
Alų geria, juokus krečia.
Jau pamiršo - opa-opa
Ir kelionę į Europą.
*
Kas nutiko naktį gilią,
Net istorija nutyli.
Kai pabudo ankstų rytą,
Žiū - kišenėje nė lito.
Tik blaivyklos viršila
Dėsto:
- Vytai, bus byla.
Visą naktį triukšmavai,
Alų gėrei, dainavai
Apie žygį į Europą,
Jūrą, palmes, minkštą sofą.
Anė skundžiasi. Tu, jauti,
Ją bandei išprievartauti.
O dabar - namo keliauk!
Parkeliavęs teismo lauk!
*
Pasitinka Vytą Ona
Iš piktumo net raudona.
Vargšui galvą baisiai sopa,
O kaimynai:
- Kaip Europa?
- Ar gavai, Vyteli, vizą
Aplankyti savo Pizą?
*
Vytas stovi nusiminęs,
Ilgą nosį nukabinęs,
Ne, daugiau, jei protas leis,
Jis loterijoj nežais.
Stasys Varneckas
