Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Svajones apie laisvę Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kalėjusiam klaipėdiečiui Arūnui Kubiliui (29 m.) sudrumstė košmariška rugpjūčio 20-osios naktis. Likus penkioms minutėms iki ketvirtos valandos ryto, sunkiai sužalotas, netekęs daug kraujo nuteistasis pats kreipėsi į kolonijos budinčiuosius pareigūnus. Greitoji medicinos pagalba sužalotąjį išvežė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Skubiai iškviesta vadinamoji ekstra medikų brigada tuoj pat ėmėsi darbo - vyriškį operavo. Nuteistojo kūne buvo rastos net 23 žaizdos, tačiau vidaus organai sužaloti nebuvo. Manoma, jog jis galėjo būti subadytas peiliu. Išvalius, susiuvus ir sutvarsčius žaizdas, A. Kubiliui buvo paskirtas atitinkamas gydymas. Trečiadienį ligoninės vyriausiasis gydytojas V. Fotinas patikino, jog ligonio būklė stabili, jo gyvybei pavojus negresia. Sustiprėjęs nuteistasis paprašė kuo greičiau jį išrašyti iš ligoninės, mat tikisi, jog šį penktadienį Vilniaus 3-iasis miesto apylinkės teismas išnagrinės klausimą dėl jo lygtinio paleidimo į laisvę (nuteistasis jau yra atlikęs pusę paskirtos bausmės). Minėtas teismo posėdis turėjo įvykti dar liepos pradžioje, tačiau tuomet teismas pareikalavo patikslinti kai kurias aplinkybes ir šio klausimo nagrinėjimą atidėjo.
Subadė tualete
Kolonijos vidaus tyrimų tarnyba iškart ėmėsi tirti šio įvykio aplinkybes. Nuteistojo žodžiais tariant, jis naktį nuėjo į tualetą, tačiau ten buvo užpultas bei stipriai subadytas. Kas tai padarė - A. Kubilius tvirtina nežinąs. Pagal paliktus kraujo pėdsakus galima daryti išvadą, jog sužalotas vyriškis atsisėdo ant suolelio prausykloje, vėliau dar ilsėjosi lauke. Kolonijos direktorius Algirdas Maknickas patikino, jog tiriamos kelios versijos, tačiau kol nėra galutinių rezultatų, jų neįvardijo. Blogiausia, jog pats nuteistasis nenoriai bendrauja su kolonijos darbuotojais, neaiškina įvykio aplinkybių, o tai labai apsunkina tyrimą.
Paskutinis nusikaltimas - savavaldžiavimas
A. Kubilius yra teistas 4 kartus, už grotų iš viso praleidęs 4 metus ir 8 mėnesius. Paskutinįsyk Klaipėdos apygardos teismas už savavaldžiavimą jį nuteisė puspenktų metų kalėti griežtojo režimo PDK bei paskyrė 5 000 litų baudą. Pritaikius Amnestijos įstatymą, ši bausmė buvo sušvelninta trečdaliu.
1999 metų liepos 22 dieną kelyje Klaipėda - Šilutė, prie Dituvos sodų bendrijos, A. Kubilius su bendrininku Mariumi Pratapu, grasindamas fiziniu smurtu, pareikalavo, jog E. Jogėla sumokėtų 2 000 JAV dolerių už informaciją apie asmenis, kurie sudarant sandorį (jį rengiant dalyvavo E. Jogėla) apgavo R. Murnikovą ir A. Budinavičiaus įmonę. Dėl to R. Murnikovas prarado 10 000 JAV dolerių. E. Jogėlai nusiderėjus iki tūkstančio dolerių ir pareiškus, jog jis tiek pinigų neturi, A. Kubilius paliepė įkeisti automobilį. Tos pačios dienos vakarą Klaipėdoje, prie Žvejų gatvėje esančios senosios keltų perkėlos, vėl susitiko A. Kubilius, M. Pratapas bei E. Jogėla. Matant R. Murnikovui ir A. Budinavičiui, M. Pratapas reikalaudamas pinigų įžeidinėjo E. Jogėlą. Vėliau, vyriškiui atsisakius sumokėti nustatytą sumą, M. Pratapas kartu su A. Kubiliumi jį sumušė bei suspardė. Po šio nusikaltimo A. Kubilius pasislėpė. 1999 metų gruodžio 30 dieną jis buvo sulaikytas Maskvoje, kur gyveno su suklastotais A. Paulaičio asmens dokumentais, ir pargabentas į Lietuvą. Nuo to laiko iki teismo jis buvo kalinamas tardymo izoliatoriuje. Šiemet, balandžio 11 dieną paskelbus nuosprendį, A. Kubilius atsidūrė Marijampolės GRPDK.
Skundėsi depresija
Atlikdamas bausmę šioje įkalinimo įstaigoje, nuteistasis neturėjo nei nuobaudų, nei paskatinimų, tačiau buvo linkęs lyderiauti, pasižymėjo stipria valia. Šių metų birželio 14-osios naktį kolonijoje buvo sužalotas vienas nuteistasis. Nors pats jis aiškino, jog susižeidė šokdamas per tvorą, buvo nustatyta, kad jis nukentėjo nuo kitų kalinių, kuriuos tai padaryti paskatino jau minėtas M. Pratapas, Klaipėdos gyventojas, nukentėjusiojo kraštietis. Po šio konflikto nuteistieji nepanoro, kad pastarasis grįžtų į jų būrį. Kadangi M. Pratapą, kaip paskutinio nusikaltimo bendrininką, užsistojo A. Kubilius, jis taip pat nukentėjo. Siekiant išvengti tolesnių incidentų bei galimų išpuolių, birželio mėnesį A. Kubilius buvo perkeltas į Vilniaus griežtojo režimo PDK. Pernelyg trumpas laiko tarpas kolonijos vadovams neleido gerai susipažinti su šio nuteistojo asmenybe. Tiesa, jis jau buvo spėjęs pareikšti prašymą dėl bausmės atlikimo sąlygų pagerinimo (tokią teisę turi kiekvienas nuteistasis, atlikęs pusę nustatytos bausmės), tačiau šio klausimo svarstymas buvo atidėtas. Prieš kurį laiką, skųsdamasis depresija, A. Kubilius kreipėsi į kolonijos medikus. Jis prašė paskirti kuo stipresnių medikamentų, konkrečiai - raminamųjų, už juos pats sumokėjo. Nors iš šalies neatrodė, jog nuteistasis jaudinasi, tačiau kartais atrodydavo sudirgęs, neramus. Matyt, nuteistąjį kankino kažkokie rūpesčiai, galbūt net susiję su pastaruoju įvykiu.
Medikų bei pareigūnų tvirtinimu, A. Kubiliui padarytos negilios ir gyvybei nepavojingos žaizdos leidžia daryti išvadą, jog jo nužudyti nenorėta, tiktai stengtasi suteikti didelį skausmą ar net pasityčioti. Nuteistasis labai išgyveno dėl to, kad buvo atidėtas teismo posėdis dėl jo lygtinio paleidimo. Jis labai norėjo kuo greičiu išeiti į laisvę.
