Remigijus RAINYS
Beveik padieniui Kaune, Vilijampolės mikrorajone, aptikti dviejų nužudytų moterų kūnai. Smarkiai apirusį pirmosios nelaimėlės kūną policijos pareigūnai ištraukė iš šiluminės trasos šulinio, esančio Panerių gatvėje, netoli tilto per Nerį. Nors pirminės apžiūros metu buvo manoma, kad į rusvos spalvos antklodę suvyniota nužudytoji galėjo būti 45-50 metų amžiaus, tačiau dabar beveik neabejojama, jog pagaliau atrasti maždaug prieš pusantro mėnesio pradingusios 55 metų kaunietės palaikai. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi moters pasą, kurį atnešė jos artimieji, tačiau šimto procentų tikslumu asmenybę būtų galima nustatyti tik sutikrinus jos dantų formulę pas moterį gydžiusį stomatologą. Vis dėlto abejojama, ar, kaip spėjama, audringą gyvenimą gyvenusi moteris dažnai lankėsi pas dantų gydytoją, todėl gali prireikti ir DNR tyrimo.
Tačiau įtariamasis šiuo nužudymu jau suimtas ir uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių, mat anksčiau ne kartą teistas vyriškis įtariamas kitu, jau vėliau įvykdytu nusikaltimu. Pirminiais duomenimis, nelaimėlė viešėjo pas savo draugę viename Panerių gatvės name. Ten per išgertuves kilo konfliktas. Pobūvyje dalyvavęs keturis kartus už smurtinius nusikaltimus teistas 39 metų vieno to buto kambario nuomininkas sugriebė po ranka papuolusį sunkų daiktą ir smogė moteriai per galvą. Moteris netrukus mirė. Jos kūnas tris paras buvo slepiamas name, po to buvo susuktas į antklodę ir perneštas į šiluminės trasos šulinį. Liepos pabaigoje tame pačiame bute minimas vyriškis vėl smurtavo ir nesunkiai sužalojo jau kitą auką, už ką buvo suimtas ir uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių. Sulaikyta buto šeimininkė Nina Č. (58 m.) po apklausos paleista, tačiau jai pareikšti įtarimai nusikaltimo slėpimu. Įtariamasis iš Tardymo izoliatoriaus artimiausiu metu bus etapuotas į Kauną ir apklaustas ikiteisminio tyrimo tardytojo.
Ne iš karto buvo atpažintas ir po poros dienų aptiktas kitos moters kūnas. Net labai patyrusius operatyvininkus bei prokurorą suglumino į Pikulo gatvės 49-uoju numeriu pažymėto namo tvorą atremtas stovintis moters lavonas. Kadangi moters galva buvo nenatūraliai persisvėrusį per tvorą į kiemo pusę, kitoje gatvės pusėje gyvenančiam vyriškiui iš tolo pasirodė, kai tai tik ant tvoros padžiauti skalbiniai. Ant nelaimėlės veido ir pasmakrėje buvo aptiktos kraujosruvos, todėl pradžioje buvo manoma, jog moteris pasmaugta. Vėliau detali teismo medicinos ekspertizė tai paneigė, tačiau patvirtino, kad nelaimėlės mirtis - smurtinė. Gali būti, jog moteris mirė per muštynes pastumta ant tvoros arba pati į ją atsirėmė, kai pasidarė bloga. Tačiau aplinkiniuose namuose gyvenantys žmonės naktį jokio triukšmo gatvėje negirdėjo.
Nustačius nužudytosios asmenybę paaiškėjo, kad tai Zofija Markūnienė (48 m.), anksčiau dirbusi apylinkės inspektore Žaliakalnio policijos komisariate. Pasak jos buvusių kolegių, moteris ir tuomet nevengdavo taurelės, o išėjusi iš policijos girtaudavo vis dažniau. Ją pažinojusiųjų teigimu, pardavusi savo butą moteriškė nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ir nakvodavo tai šen, tai ten, o dienomis dažnai sukiodavosi šiame mikrorajone ieškodama dosnių vaišintojų. Maždaug prieš mėnesį ją iš savo namų išvarė toje pačioje Pikulo gatvėje, tame pačiame sklype, tik skirtinguose nameliuose, su pensininke motina gyvenantis "Kauno staklių" metalo pjaustytojas Saulius Stankevičius (43 m.). Jo kaimynas Zoją vėl pamatė tik dieną prieš jos žūtį. Gerokai įkaušusi moteriškė slampinėjo Pikulo gatve ir garsiai rėkavo. Viena iš kaimynių matė, kaip ji norėjo užeiti į Sauliaus namus, tačiau šis ją vėl išvarė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai aiškinasi, ar tą vakarą Zojai pavyko įsiprašyti pas savo anksčiau policijai niekuo neužkliuvusį draugą ir kas tarp jų įvyko, mat viengungis vyriškis gyvena vos už kelių žingsnių nuo nužudytosios kūno radimo vietos. Buvęs boksininkas buvo sulaikytas, kai ryte grįžo į namus. Saulius gerokai anksčiau nei priklauso nuskubėjo į savo darbovietę, tačiau smarkiai įkaušusį vyriškį vadovai iš karto atleido iš pareigų. Pirminės apklausos metu Saulius Stankevičius savo kaltę neigė. Nors kaimynai neslėpė, kad metalo pjaustytojas dažnai smarkiai išgeria, tačiau abejojo, ar jis galėtų nužudyti žmogų.
