Komunistų ir nacių nusikaltimus tiriantis Lenkijos Tautos atminties institutas pateikė kaltinimus generolui Wojciechui Jaruzelskiui už karo padėties įvedimą. Generolas tikina, kad tai politinis užsakymas, nes šiuo atveju galima kalbėti apie moralinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Tačiau jeigu Jaruzelskis išvengs teismo, faktų apie karo padėties įvedimą ir susidorojimą su antikomunistine opozicija išviešinimas turės neigiamos įtakos generolo vaidmens Lenkijos istorijoje vertinimui.
Vadovavo nusikalstamam susivienijimui
Tautos atminties instituto prokurorams teko spręsti sudėtingą teisinį galvosūkį: kaip pritaikyti šiuolaikinį baudžiamąjį kodeksą veiksmams, padarytiems autoritarinės valstybės sąlygomis, kuomet visa tuometinės teisės sistema buvo pagrįsta beteisiškumu. Gal todėl tik dabar, praėjus 15-kai metų nuo komunizmo žlugimo, imta ieškoti būdų , kaip nubausti generolą Jaruzelskį.
Tai ne pirmas bandymas patraukti karo padėties įvedimo autorių atsakomybėn. 1995-aisiais Konstitucinės atsakomybės komisija surinko pakankamai įkalčių, kad pastatyti generolą Jaruzelskį prieš Valstybės tribunolą, tačiau Seimas kairiųjų daugumos balsais atmetė tokį teikimą. Tad kito žingsnio teko laukti net devynerius metus. Tik šįkart kalbama ne apie politinę, bet apie baudžiamąją atsakomybę. Tautos atminties institutas W. Jaruzelskiui pateikė du kaltinimus, susijusius su karo padėties įvedimu. Pirmas - dėl vadovavimo organizuotam susivienijimui, t.y. Nacionalinio išsigelbėjimo karinei tarybai (Wojskowa rada Ocalenia Narodowego), kuris rengėsi padaryti nusikaltimą. Už šį nusikaltimą numatyta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Antras kaltinimas pagrįstas išvada, kad karo padėties įvedimas buvo neteisėtas, kadangi sprendimą priėmė Valstybės taryba. Pagal Lenkijos Konstituciją tokios svarbos sprendimą gali priimti tik Seimas. Generolas Jaruzelskis kaltinamas tuo, kad kurstė Valstybės tarybos narius viršyti įgaliojimus ir priimti neteisėtą sprendimą dėl karo padėties įvedimo.
Dėl karo padėties įvedimo žuvo apie šimtas žmonių, keli tūkstančiai buvo internuoti ir neteisėtai laikomi kalėjimuose, persekiojami antikomunistiniai veikėjai ir jų šeimos, bei ribojama Solidarumo profsąjungų veikla.
Reikia priminti, kad karo padėties įvedimas nėra vienintelis kaltinimas Jaruzelskiui. Nuo 2001 metų Varšuvos apygardos teismas nagrinėja bylą dėl 44-ių Gdansko darbininkų mirties, o Jaruzelskis ir dar šeši tuometinės vyriausybės atstovai šioje byloje kaltinami nužudymo vadovavimu ir organizavimu.
Generolo vertinimą palikti istorijai
Tuo įsitikinęs pirmiausiai pats W. Jaruzelskis. Anot jo, negali būti kalbų apie baudžiamąją atsakomybę, nes šiuo atveju galima kalbėti tik apie moralinę atsakomybę. Generolas atmeta Tautos atminties instituto kaltinimus, ir sako tikįs, kad „nepriklausomas teismas sugebės įvertinti skaudžią tiesą“.
Ta tiesa - anot generolo - tai mažesnio blogio pasirinkimas. W. Jaruzelskis įsitikinęs, kad jo sprendimas 1981 metų gruodžio 13 d. įvesti karo padėtį išgelbėjo lenkų tautą nuo Sovietų Sąjungos karinės intervencijos. Tačiau tai neigia lenkų istorikai, kurie neranda dokumentų, patvirtinančių generolo tezę. Priešingai, yra įrodymų, kad W. Jaruzelskis pats kreipėsi į Maskvą, prašydamas ekonominių ir karinių garantijų karo padėties paskelbimo atveju.
Kad generolo nereikia traukti baudžiamojon atsakomybėn įsitikinęs ir buvęs Solidarumo veikėjas ir bei pirmosios nekomunistinės vyriausybės gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius. Politikas įsitikinęs, kad praėjus 26 metams W. Jaruzelskio veiksmus reikia palikti istorijos vertinimui.
Generolas turi būti teisiamas
Už teisminę generolo atsakomybę pasisako daugelis dešinės politikų. „Taip, kaip Čilėje teisiamas Pinočetas, taip Lenkijoje yra būtinas ne tik politinis ar moralinis, bet ir teisinis karo padėties ir jos pagrindinių autorių įvertinimas“ - teigia „Pilietinės platformos“ politikas Bronislawas Komorowskis. Tautos atminties instituto istoriko Antoni Dudeko nuomone, generolo Jaruzelskio „mažesnio blogio“ pasiteisinimas yra nepriimtinas.Jaruzelskio atsakomybę apsunkina ir tai, kad po karo jis buvo Karinės informacijos (įstaigos, atsakingos už karo metu veikusio lenkų antikomunistinio pogrindžio dalyvių likvidavimą), bendradarbis.
Tačiau ar sukauptų įrodymų pakaks, kad generolas už savo veiksmus atsakytų kaip paprastas mirtingasis? Tuo abejoja daugelis. Tačiau net ir išvengus baudžiamosios atsakomybės, naujų faktų, susijusių su karo padėties įvedimu ir susidorojimu su antikomunistine opozicija išviešinimas turės neigiamos įtakos generolo vaidmens Lenkijos istorijoje vertinimui.
Nes lenkai ir neserga komunizmo nostalgija, tačiau nemaža dalis visuomenės vis dar tiki „mažesnio blogio“ teorija.
Živilė Makauskienė „Omni.laikui“ iš Varšuvos
