Remigijus RAINYS
Ukmergės rajono Siesikų miestelyje policijos rėmėjų grupė oficialiai įteisinta 2002 metų spalio mėnesį, tačiau ir anksčiau aktyviausi bendruomenės žmonės nebenorėjo taikstytis su seniūnijoje išplitusiomis negerovėmis. Apylinkėse siautėjo galvijų ir metalų vagys, buvo užpuldinėjami ar apvagiami atokesniuose kaimuose gyvenantys žmonės. Ypač daug teisėtvarkos pažeidimų buvo padaroma naktimis, kai visame Ukmergės rajone tebudėdavo vos keli policijos ekipažai. Tad prisišaukti benzino limitais suvaržytus uniformuotuosius į bėdą pakliuvusiems nelaimėliams buvo tikrai sudėtinga, o ir pagalba kartais atskubėdavo gerokai pavėlavusi. Gerai nuaugusių ir fiziškai stiprių vyriškių būrys, vėliau padidėjęs iki 12 narių, tapo nebloga parama šių vietovių policijos apylinkės inspektoriui Vidmantui Savukoniui.
Tiesa, veiklos pradžioje policijos rėmėjų grupės nariai: jos vadu išrinktas vienoje Ukmergės apsaugos firmoje dirbantis Saulius Kuliešius, bendruomenės pirmininkas, kultūros namų meno vadovas Kęstutis Motiejūnas, seniūnijos vairuotojas Virgilijus Karaliūnas, jo brolis Giedrius bei kiti jiems talkinantys vietos gyventojai, darė tai, ką Vakarų šalyse savo pilietine pareiga laiko kiekvienas doras pilietis. Vyriškiai domėjosi visais jų apylinkėse naktimis besisukiojančiais prašalaičiais, stebėjo, pas ką šie atvažiuoja, užsirašinėjo jų automobilių numerius. Informaciją teikdavo apylinkės policijos inspektoriui, kuris ją patikrindavo. Aktyvistai nepraeidavo pro šalį, pastebėję nederamai besielgiančius paauglius ar besiskeryčiojančius girtuoklius. Pradėję budėti drauge su policijos pareigūnais, vyrai vis dažniau nuošalesnius kaimus ir vienkiemius apvažiuodavo patys. Kartais net jų šeimininkams nežinant, kuklius policijos rėmėjų įgaliojimus turinti grupė nubaidydavo potencialius plėšikus ar galvijų vagis. Dažnai savo laisvalaikį aukojantys pareigūnų pagalbininkai susiruošdavo žvalgybon, išgirdę tolumoje lojant šunis. Tad šiuose kraštuose dabar jau gerokai rečiau žmonės skundžiasi, jog po nakties kažkur "išgaravo" kieme paliktas dviratis ar net vežimas, kad buvo "nusiaubtas" automobilis ar dingo mopedas. Ukmergės policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Butrimavičius pripažino, jog tai, kad pastaraisiais metais Siesikų seniūnijos apylinkėse beveik liovėsi galvijų vagystės iš ganyklų nemažas policijos rėmėjų nuopelnas. Grupės narius pradėjo gerbti net vietiniai padaužos, vis rečiau mėginantys įžūliai pažeidinėti viešąją tvarką ar sukelti muštynes šokiuose. Įgijus autoritetą, policijos rėmėjais pradėjo pasitikėti ir vietos gyventojai. Net po smulkių tarpusavio muštynių nukentėjėliai kartais mieliau patiki savo nuoskaudas S. Kuliešiui ar K. Motiejūnui, nei apylinkės inspektoriui. Šis gyvena už šešių kilometrų esančiame miestelyje, o policijos rėmėjai - visuomet šalia.
Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vietos "šerifai" dubliuoja policijos pareigūnų darbą. Rėmėjai tik talkina jiems. Policijos rėmėjams net nesuteikti įgaliojimai be policijos pareigūnų tikrinti ar sulaikyti įtartinus piliečius, jau nekalbant apie automobilių stabdymą. Todėl pasitaiko net kuriozinių situacijų. Vienas grupės narys, pastebėjęs kelyje stovintį įtartiną automobilį praviromis durelėmis ir išardytu užvedimo mechanizmu, pranešė policijos komisariato budėtojui bei išsikvietė savo kolegas. Nepraėjus nei dešimčiai minučių, prie automobilio sugrįžę vagys bandė juo nuvažiuoti, tačiau sutrukdė policijos rėmėjai. Neturėdami įgaliojimų ir specialiųjų priemonių, grupės nariai negalėjo sulaikyti įtariamųjų, tačiau bent jau automobilis liko nenuvarytas ir sugrąžintas vilniečiui savininkui. O po pusvalandžio pasirodę policijos pareigūnai jo taip ir nebūtų paviję. Tad policijos rėmėjai prašo didesnių įgaliojimų ne tam, kad galėtų pademonstruoti savo valdžią kitiems, o kad realiai užkirstų kelią daromam nusikaltimui. Kol kas teisėtvarkos pažeidėjų tramdymui jiems neleidžiama naudoti nei guminių lazdų, nei antrankių. Tad policijos rėmėjas "ginkluotas" tik specialia liemene, pažymėjimu ir pipirinių dujų balionėliu. Tiesa, kiek mena Siesikų grupės nariai, jiems tik kartą ginklu grasino užklupti medienos vagys. Tuomet konfliktą pavyko išspręsti žodiniu "apsišaudymu". Dauguma policijos komisariatų nesugebėjo savo talkininkus aprūpinti net įstatymu numatytais policijos rėmėjo ženkleliais, mat tam neužteko lėšų.
Jei jau taip baiminamasi, kad patys policijos rėmėjai nepažeistų įstatymų ir neviršytų savo įgaliojimų, tai bent jau derėtų pasirūpinti, kad jie turėtų būtinas priemones savo funkcijoms atlikti. Ir nebūtinai pinigų ieškoti nuolat skurstančios policijos biudžete ar laukti, kol vienas kitas kąsnis nukris iš Vyriausybės fondų. Siesikiškiai bandė dalyvauti vienoje labdaringoje Europos Sąjungos programoje bei pateikė paraišką, kad galėtų įsigyti įrodymų rinkimui būtiną diktofoną, gal net vaizdo kamerą. Tačiau rajono valdininkai šio projekto net nesvarstė, nusprendę, jog tai ne jų, o "jėgos struktūrų kompetencija", ir rekomendavo pinigus skirti kitkam. Net sovietmečiu, tuometinių "liaudies draugovių" nariai gaudavo papildomas trijų dienų atostogas, o jų vadai nemokamai į užduotis važinėdavo visuomeniniu transportu. Dabartiniai policijos talkininkai jokių lengvatų sau nereikalauja, o savo pilietinę pareigą atlieka naudodamiesi nuosavais automobiliais bei degindami už savo pinigus įsigytą kurą. Saulius Kuliešius paskaičiavo, jog kol benzinas nebuvo pabrangęs, jis savo grupės "reidams" per metus išleido mažiausiai 800 litų. Panašiai "išsikaštavo" ir kiti jo bendražygiai, tačiau už tai dažnai nesulaukdavo net paprasčiausio "ačiū". Priešingai, prie gero greitai priprantama. jei policijos rėmėjai budi viename seniūnijos pakrašty, o kas nors nutinka kitame, pasigirsta net priekaištai: "O kur jūs buvot, kai man padarė nuostolių?" Policijos rėmėjai tik nuosavais mobiliaisiais telefonais palaiko ryšį su apylinkės inspektoriais. O radijo stotelės - kol kas prabanga net komisariatų pareigūnams.
Aktyvi Siesikų policijos rėmėjų veikla patinka ne visiems. Tereikėjo vyrams kelias dienas pabudėti prie įtariamųjų svaigalus perpardavinėtojų namų, šie pradėjo skųstis klientų trūkumu. Apylinkės gyventojai puikiai pažįsta visus grupės narius, tad net ir labiausiai pagiringas pilietis jų akivaizdoje į "tašką" užsukti vengia. Net demaskuoti naminukės perpardavinėtojai mieliau pageidauja, kad darant kratą kviestiniais dalyvautų savi policijos rėmėjai. Jų nuomone, tuomet ir protokolą pareigūnai surašys objektyviau, ir slapčia "nepakiš" kaltę sunkinančio įkalčio.
Apie naktimis Siesikų apylinkėse budinčią "Zonder komandą" pasklido kalbos ir nusikalstamų grupuočių tarpe. Anksčiau šiomis nuošaliomis vietomis mėgo savo grobį gabenti automobilių ar metalo vagys iš sostinės ar Kauno į Panevėžį, į Kėdainius. Ne kartą budrūs policijos rėmėjai yra atsidūrę tokių niekadėjų kelyje greičiau nei policijos pareigūnai. Tiesa, jie tegali pasekti įtariamuosius ir pranešti pareigūnams apie galimus jų maršrutus, nes vėliau į gaudynes įsijungę policijos ekipažai ne visuomet nusikaltėlius paveja. Kai kuriems rėmėjams buvo priekaištaujama dėl per didelio aktyvumo, net grasinta su jais susidoroti ar sunaikinti jų turtą. Tokie incidentai nėra malonūs, o jeigu dar ir valdžios vyrai dels tobulinti Policijos rėmėjų įstatymą ir užtikrinti jiems realią paramą, tai pirminis aktyvistų entuziazmas veikiausiai išblės.
Mažėjantį policijos rėmėjų aktyvumą pastebėjo ir Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Butrimavičius, pripažinęs, jog kandidatams į policijos rėmėjus taikomi specialūs reikalavimai. Todėl rajone jų kol kas tik 75. Tie, kurie tikisi, kad, gavę policijos rėmėjo pažymėjimą, lengviau išsisuks, pažeidę eismo taisykles, ar išsikaulys kokių nors kitų lengvatų, šiame būryje nepageidaujami. Policijos komisariatas kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį rengia savo talkininkų susitikimus, kuriuose vyrai aptaria iškilusias problemas. Tačiau didesniems apmokymams ar metodinei literatūrai vis dar stinga lėšų.
