Daiva NORKIENĖ
Keturiolikmečio Aleksandro Selivanovo nužudymas sukrėtė visą Lietuvą. O ką jau kalbėti apie Visaginą - miestelis tūžo, šurmuliavo ir beveik troško kruvino keršto. Kriminalistai dėl viso pikto net įtariamojo apsaugą sustiprino, kai vežė jį įvykio vieton duoti parodymų.
Sportininko nužudymu kaltintas Semionas Kozlovas jau nuteistas. Ir niekas nesuabejojo, ar žmogus, kuris dešimtį metų turės praleisti už grotų, - tikrai žudikas? Šiandien "Akistata" skelbia taip ilgai ir atkakliai nuo visuomenės slėptus faktus.
Košmaras
2001 metų vasario 7- ąją Visagino miestelis atsimins ilgai. Tą vakarą "Klaipėdos" parduotuvės prieigose žmonės aptiko kraujo klane susirietusį jauno vaikinuko kūną. Teatleidžia skaitytojas už šiurpias detales, kurių pateiksime aprašydami įvykio vietą. Tačiau šiame žurnalistiniame tyrime jos yra svarbios. Aleksandro Selivanovo kūnas buvo subadytas peiliu net 58 vietose, perpjauta gerklė, o parduotuvės sienos tiesiog žmogaus aukštyje aptaškytos krauju.
Kitą dieną iš lūpų į lūpas buvo perduodama žinia: sportininkui, akrobatui, mergaičių numylėtiniui atkeršyta iš pavydo. Kažkas, galbūt ne toks mėgiamas, ne toks populiarus ir gražus, turbūt ilgai degė pavydu, kol ryžosi kruvinam akibrokštui.
Dideliam visuomenės džiaugsmui, nusikaltimą pavyko išaiškinti greičiau nei per parą! Jau kitą dieną buvo sulaikytas "Atgimimo" mokyklos devintokas Ilja Zambacevičius, pravarde Zombis. Šis paauglių tarpe jau seniai murmėjo, kad Selivanovą reikėtų pamokyti. Mat Zombio panelė Ž. kartkartėmis "pasižvalgydavusi" į sportiškąjį keturiolikmetį. I. Zambacevičius pareigūnams prisipažino, kad už 100 litų jis pasamdė Semioną Kozlovą (tada 17 m.) - vasario 7 d. 20 valandą nueiti prie "Klaipėdos" parduotuvės ir "pasikalbėti" su konkurentu.
Apie tai, kas, pasak liudininkų, įvyko tą vakarą, ne kartą rašyta. Keletas miestelio paauglių nuo ankstyvo vakaro gėrė alų apleistoje statybvietėje už 400 metrų nuo "Klaipėdos" parduotuvės. Tarp jų buvo ir S. Kozlovas su savo mergina Olga Koževnikova bei pažįstamu Aleksandru Michailovu. Artinantis 20 valandai vakaro ši trijulė patraukė link parduotuvės, kur S. Kozlovo laukė vadinama "strelka" su A. Selivanovu. S. Kozlovas iš pradžių piktai apsižodžiavo su trejais metais jaunesniu paaugliu, o paskui išsitraukė peilį ir ėmė jį badyti į įvairias kūno vietas. Vaikinui parkritus ant žemės, S. Kozlovas nesiliovė, perrėžė kaklą, o tuo tarpu įvykio liudininkai Olga ir Aleksandras stovėjo už 10 metrų ir visa tai stebėjo. Sadistiškai nužudęs jaunuolį, Semionas grįžo prie laukusių draugų, visi trys neilgam pasislėpė kažkokioje laiptinėje, o galiausiai grįžo į statybvietę pratęsti alaus gėrimo. S. Kozlovas, muzikuojantis jaunimo roko grupėje, aplinkinių charakterizuojamas tik patenkinamai. Teistas. Pasak kai kurių šaltinių, vadovavo Visagino paauglių gaujai.
Kur kraujas?
Nusikaltėlių tėvai tokie pat kaip ir visi gimdytojai: aklai myli, tiki ir užsistoja. Todėl visiškai nenuostabu, jog Semiono tėvas Aleksandras Kozlovas iki šiol nesusitaikė su mintimi dėl sūnaus kaltės. Nekeista ir tai, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus Apygardos teismas Aleksandro Kozlovo neiškvietė liudyti teisme. Visuotinės opinijos fone (žiniasklaida, remdamasi prokuratūros suteiktais duomenimis, skelbė Semioną esant žudiką) gimdytojas atrodė besiiriąs prieš srovę. Tad vargu ar kam nors rūpėjo išklausyti Kozlovo vyresniojo argumentus. Vistik gimdytojo teiginius patvirtina teismo ekspertizių duomenys, todėl jie anaipol neatrodo nei naivūs, nei kvaili.
- Vasario septintosios pavakarę Semionas išėjo pas draugus. Sakė, buvo apleistoje statybvietėje, kur jaunimas "įsteigęs" kažką panašaus į klubą ar pasimatymų vietą. Grįžo apie pusę aštuonių vakaro, pasiėmė dešimt litų alui ir vėl išėjo. Nors už nevisos valandos jis, kaip teigiama, dalyvavo kruviname nusikaltime, neatrodė nei susijaudinęs, nei keistas. Tiesiog - toks, kaip visada. Namo sugrįžo 23, 30 val. Pats jį pasitikau ir mačiau visą nuo galvos iki kojų: jokio kraujo ant drabužių, batų ar rankų nebuvo. Dar pats padžioviau ant radijatoriaus jo sudrėkusius batus.
O dabar prisiminkite nusikaltimo aprašymą. Žudikas nelaimingąjį paauglį kankino taip, kad gyvybiškai svarbus organizmo skystis čiurkšte čiurškė ant parduotuvės sienų. Liudininkė Olga Koževnikova parengtinio tardymo metu parodė, jog "kraujo buvo tiek daug, kad jai pasidarė bloga ir ji nusigręžė". Be to, žmogus, kuris nori peiliu suduoti smūgius gulinčiajam, turi visiškai žemai virš jo pasilenkti ar apsižergti. Anot liudininko, po egzekucijos Semionas kruviną peilį sulankstė ir įsikišo į striukės kišenę. Logiškai mąstant, S. Kozlovas po nusikaltimo turėjo būti kruvinas nuo kojų iki galvos. Jo kaltės įtarimus sustiprino ir tai, kad jau kitą dieną tie patys drabužiai kratos metu aptikti mirkstantys skalbimo mašinoje. Kriminalistai netgi įžiūrėjo ant jų kraujo dėmes. Tačiau teismo medicinos ekspertizė velionio A. Selivanovo kraujo ant minėtų drabužių neaptiko. S. Kozlovo panagėse ir ant aprangos neaptiko ir aukos mikrodalelių. Taigi ekspertų išvados nepatvirtina vyruko kaltės.
Trys peiliai
Rytdieną po nusikaltimo Semionas iš draugų sužinojo, kad jo jau ieško policija. "Einu, nuraminsiu motiną!" - tarstelėjo savo draugams ir patraukė namo. Jis visą vakarą gūžčiojo pečiais ir bičiuliams tikrai atrodė nesuvokiąs, kuo jį įtaria. Pakeliui užsuko pas tokį Andrejų Korobcovą ir ėmė jo klausinėti: gal šis žinąs. Andrejus irgi nežinojo. Bet patarė (dėl viso pikto) apsižiūrėti kišenes, ar jose nėra kokių nors įtarimą galinčių sukelti daiktų. "Rado" nedidelį lenktinį peiliuką, kurį Andrejus pasiūlė palikti pas jį. Įsidėmėkite: vėliau šis peiliukas, kaip galimas nusikaltimo įrankis, bus surastas ir pridėtas prie bylos.
Ilja Zambacevičius (tas pats, kuris už šimtą litų nusikaltimą užsakė, tačiau vėliau liko tik liudytoju) tardymą irgi "aprūpino" peiliu. I. Zambacevičiaus namuose buvo aptiktas jų "šeimai nepriklausęs peilis", kurį "galėjo atnešti ir tyčia primesti S. Kozlovas". Ir šis peilis tapo daiktiniu įrodymu byloje. Nors I. Zambacevičiumi vargu ar vertėjo tikėti. Mat iš pradžių jis pareigūnams teigė: "Vasario 8 dieną vėl nuėjau į mokyklą, kad susitikčiau su S. Kozlovu ir pasiteiraučiau, kaip sekėsi "strelka". O paskui, kai Iljos namuose per kratą buvo aptiktas minėtas įrankis, vyriokas kalbėjo kitaip: "Vasario 8 dienos rytą pas mane atėjo S. Kozlovas ir turbūt slapčia įkišo tą peilį į virtuvės spintelę".
Trečią peilį, kuris taip pat tapo daiktiniu įrodymu, pareigūnai rado paties S. Kozlovo namuose.
Liudytojai - į krūmus
O. Koževnikova, A. Michailovas parengtinio tardymo metu davė parodymus prieš S. Kozlovą. Neilgai spyriojosi ir jis pats: praėjus savaitei po įvykio jau rašė nuoširdų prisipažinimą. Tačiau sklandus bylos tyrimas truko neilgai. Dar po savaitės, dėl suėmimo pratęsimo atsidūręs prieš teisėją, Semionas jau guodėsi, esą jis save apkalbėjo iš baimės. Mat pareigūnai jį mušė, sudarė nepakenčiamas sąlygas, grasino supūdyti kalėjime, o už prisipažinimą - išleisti. Nuo tos dienos Semionas nuolatos neigė savo savo kaltę, neprisipažino ir Vilniaus Apygardos teisme. beveik tuo pat metu O. Koževnikova irgi visiškai atsisakė savo parodymų, teigdama, kad ją liudyti prieš Semioną privertė pareigūnai. Grasindami, naudodami psichologinį smurtą. Keistai pasielgė ir A. Michailovas: atsidūręs prieš Vilniaus Apygardos teismo teisėjų kolegiją, staiga pamiršo viską, kas įvyko vasario 7 dieną. "Neatsimenu, ir viskas. Ir daugiau nieko pridurti nebegaliu", - sakė vaikinas.
Liko vienintelis I. Zambacevičius, savo parodymų nekeitęs iki pat galo. Tačiau šis devintokas irgi labai įdomus. Teismas įvyko 2001m. rugsėjo 28 dieną, o jau lapkritį Zambacevičius (Zombis) vaikščiojo po Visaginą ir tauškė, kad jis pats apsimelavo teisme. Praėjusį rudenį Generalinė prokuratūra gavo visaginiečio Andrejaus Vaščilo laišką, kuriame nurodytos kai kurios gana įdomios aplinkybės: "Nuėjau į "Orbitos" klube vykusią diskoteką, kurioje susitikau su I. Zambacevičiumi. Jis ėmė manęs klausinėti, kaip Semiono reikalai. O paskui prisipažino, jog visi jo parodymai yra neteisybė. Ir kad "taip kalbėti" jį privertė prokuratūroje".
Paskui apie smurtu išgautus melagingus parodymus miestelyje ėmė kalbėti ir A. Michailovas. "Jis tą pasakojo man, mano žmonai, taip pat A. Korobcovo mamai, keliems mūsų miestelio vaikinams, - "Akistatai" tvirtino A. Kozlovas. - Jei reikėtų, daugelis patvirtintų tokius Michailovo žodžius. Ne veltui vėliau teisme jis nieko "nebeprisiminė".
Semiono Kozlovo gynėjas advokatas Gintautas Būga "Akistatai" papasakojo apie šiurkščius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, padarytus tiriant A. Selivanovo nužudymo bylą. Tyrimo pradžioje atliekant tardymo veiksmus, įtariamajam S. Kozlovui, jo draugei O. Koževnikovai ir A. Michailovui nebuvo užtikrinta teisė į realią gynybą! Mat tiek Semioną, tiek Olgą, tiek Aleksandrą gynė vienas ir tas pats advokatas L. Volkas. O tai prieštarauja BPK 54 str. 2 daliai. Anot G. Būgos, "teismas negalėjo remtis parodymais, kurie išgauti esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą".
Meilė, narkotikai ar ...
A. Selivanovas buvo pavyzdingas vaikinas. Sportavo, priklausė Skautų organizacijai, turėjo daugybę draugių ir draugų. I. Zambacevičius (Zombis) charakterizuojamas patenkinamai, būta liudijimų, kad jis - narkomanas. Kaip atsitiko, kad gerietis ir visų numylėtinis A. Selivanovas pats paskyrė "strelką" vėlų ir tamsų vakarą. Ir dar kam? Dvejais metais vyresniam vyriokui. Mat keli moksleiviai ir pedagogai jau anksčiau žinojo (ir teisme paliudijo): A. Selivanovas prisipažino skirsiąs pasimatymą Zombiui. Ar iš tikrųjų jaunuoliai nepasidalino tiktai mergaitės?
A. Selivanovo nužudymo byloje ir tokio Artūro Čiuvašovo parodymai apie iš kito vyrioko nugirstas kalbas: akrobatas galėjo būti nužudytas ir dėl konkurencijos prekiaujant tramadolu (psichotropiniu vaistu)! Pagal šiuos parodymus, "mylimos mergaitės versija" išgalvota, kad neatskleisti tikrųjų nesutarimų priežasčių. Tačiau šis vyrukas, kaip ir keli kiti liudytojai, į teismą iškviesti nebuvo.
- Prokurorai žiniasklaidai paskubėjo pranešti apie mūsų sūnaus kaltumą. Žudiku jis buvo įvardytas dar tada, kai net nebuvo apklaustas, o tuo labiau - prisipažinęs. Gal todėl vėliau nebuvo tiriamos kitos versijos? Juk prokurorams, per anksti paviešinus savo sėkmę, kelio atgal nebuvo, - svarsto Semiono artimieji. - Teismo taip pat nedomino liudininkės, kurios tą lemtingą vakarą prie "Klaipėdos" matė tik du besiginčijančius vaikinus (jeigu Olga ir Aleksandras laukė už dešimties metrų, būtinai turėjo pastebėti ir juos). Beje, narkotikų mūsų sūnaus kraujyje ekspertai taip pat nerado, nors skelbta, kad nužudė apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.
Nuoširdžiame S. Kozlovo prisipažinime prisipažįstama ne tik dėl žmogžudystės, bet ir dėl vieno tiesiog fantastiško dalyko: Semionas prieš nusikalsdamas esą prigėręs ir fosforo rūgšties, ir rūgštynių rūgšties. Kratos metu šių medžiagų buvo aptikta, tačiau pirmasis prepartas naudojamas litavimui, o antrasis - kriauklėms plauti. Ir naiptol jie nepadeda apsvaigti! "Gal sūnus buvo verčiamas prisipažinti ir dėl pavartotų narkotikų, todėl taip kvailai apkalbėjo save?" - svarsto A. Kozlovas. Kaip ten bebūtų, jokių narkotikų ekspertai Semiono kraujyje nesurado.
A. Kozlovas mano, kad Semionas apkaltintas nekalta, o tikrasis žudikas tebevaikšto laisvėje. Juo labiau, kad praėjus porai dienų po Semioną nuteisusio teismo Visagine buvo įvykdyta dar viena tokio pat braižo žmogžudystė: bevei trisdešimčia peilių dūrių nužudytas 26 metų žmogus. Jo gerklė lygiai taip pat, kaip ir jaunojo akrobato, buvo perrėžta peiliu. Nusikaltėlis, A. Kozlovo teigimu, nenustatytas.
P. S. Nesiryžtame teigti, kad nuteistasis S. Kozlovas nekaltas. Tačiau, kaip matote, byloje apstu prieštaravimų, neaiškumų, ir apie tai nutylėti nevalia. Juk netrukus jaunuolio likimą lems paskutinės instancijos, Aukščiausiasis, teismas. Iki šiol antroji pusė, tai yra Semiono artimieji išklausyti nebuvo. Nors ir kaip būtų gaila žiauriai nužudyto Visagino mergaičių numylėtinio A. Selivanovo, norisi įsitikinti ir dešimčiai nelaisvės metų nuteisto jaunuolio kaltumu. O tiesa - deivės Temidės rankose, ir tik ji pasvers visus "už" ir "prieš".
