Nuolatinė laikraščio skaitytoja R. Rimkutė iš Tauragės rajono rašo, jog buvęs sutuoktinis moka alimentus nepilnamečiui sūnui išlaikyti. Tačiau laiško autorė sužinojo, jog buvęs vyras ruošiasi išvykti nuolat gyventi į užsienį. Moteris prašo paaiškinti, kas tokiu atveju mokės alimentus ir ką daryti, kad būtų galima apsaugoti vaiko interesus.
Advokatas V. Kazakiūnas paaiškino, jog nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas numato žymiai platesnes galimybes reikalauti išlaikyti vaikus. Tai yra ir kitokie būdai, ir rimtesnės garantijos gauti alimentus, tačiau jeigu išlaikymas (t. y. anksčiau vadinti alimentai vaikams išlaikyti) priteisti pagal teisės normas, galiojusias iki šių metų liepos 1 dienos, šių lėšų, skiriamų vaikui išlaikyti, išieškojimas vykdomas pagal senąsias taisykles. Jeigu laiško autorė norėtų pasinaudoti naujojo Civilinio kodekso galimybėmis, turėtų kreiptis į teismą ir prašyti, kad teismas pakeistų išlaikymo vaikams dydį arba formą pagal jau dabar galiojantį Civilinį kodeksą. Tai būtų įmanoma, jeigu po teismo sprendimo ar teisėjo nutarimo, kuriuo buvo priteisti alimentai, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sakykim, buvęs sutuoktinis praturtėjo ar vaiko motina visiškai nuskurdo, arba atsirado kitokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos anksčiau (tarkim, vaiko ugdymui ar auklėjimui arba gydymui reikia papildomų lėšų). Jeigu tokių aplinkybių atsirado, tuomet teismas galėtų priteisti išlaikymą vaikui jau pagal naujojo Civilinio kodekso normas. Laiške minima priežastis - vaiko tėvo ruošimasis išvykti į užsienį. Kol jis to nepadarė, tai yra sunkiai įrodoma, nes ketinimas išvykti vargiai ar atsispindi kokiuose nors dokumentuose, o pats vaiko tėvas kažin ar pripažintų jam nenaudingą aplinkybę. Jeigu atsirastų pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos (arba ir vieno, ir kito) pakeitimo, tuomet galima reikalauti, kad išlaikymas būtų priteistas konkrečia pinigų suma, sumokama vieną kartą. Taip pat vaikui gali būti priteistas koks nors turtas (pvz., butas, namo dalis ar koks nors kitas svarbus objektas), taip pat galima reikalauti (esant aplinkybei, kad vaiko tėvas ketina išvykti į užsienį), kad priteisus vaikui išlaikymą teismas nustatytų skolininko, t. y. išlaikymą mokančio asmens, turtui priverstinį įkeitimą - hipoteką. Tokiu atveju, jeigu vaiko tėvas vengs mokėti išlaikymą, jis bus išieškomas iš įkeisto turto. Taigi dabar galimybės yra žymiai platesnės, tiktai reikalingas pagrindas reikšti ieškinį (kad būtų galima pakeisti ieškinio dydį, formą arba ir viena, ir kita jau pagal naujojo Civilinio kodekso nuostatas). Naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 27 straipsnyje dar yra pažadas, kad nuo 2002 metų sausio 1 dienos valstybė apsiims išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurie ilgiau kaip mėnesį negaus išlaikymo iš tėvo arba motinos. Civilinio kodekso trečios knygos 204-ajame straipsnyje nurodyta, jog valstybės teikiamą išlaikymo dydį, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Kol kas Vyriausybė to nėra nustačiusi, bet įstatymo nuostata tebegalioja ir reikia tikėtis, kad nuo 2002 metų sausio 1 dienos ilgiau kaip mėnesį negaunančių išlaikymo vaikų aprūpinimo klausimai bus sprendžiami žymiai sklandžiau.
