Nuolatinė laikraščio skaitytoja Vitalija Markevičienė iš Norvaišų kaimo (Vilkaviškio r.) rašo: "Prieš kelerius metus seniūnijoje užpildžiau anketą dėl kompensacijos už pastatų sudeginimą per Antrąjį pasaulinį karą išmokėjimo, tačiau iki šiol negaunu jokių žinių. Mūsų šeimą išvežė į Vokietiją 1944 metais, o grįžome į Lietuvą 1945-aisiais. Deja, savo sodybos jau neradome - ir ūkiniai, ir gyvenamieji pastatai buvo sudeginti. Pildydama anketą buvau nurodžiusi du liudininkus (kaimynystėje gyvenusius asmenis), kurie pateikė parodymus. Labai norėčiau sužinoti (yra ir daugiau šiuo klausimu besidominčių asmenų), kada ir kas išmokės žadėtąją kompensaciją?"
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Danutė Akulavičienė paaiškino, jog visus klausimus dėl turto, turėto iki išvežimo (ištrėmimo), sprendžia savivaldybė. Konkrečiu atveju - Vilkaviškio rajono savivaldybė. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos įstatymais kompensacijų mokėjimas už karo veiksmų metu sudegintas sodybas, kitą sunaikintą turtą iš Lietuvos biudžeto nenumatytas. Pagal bendras teisės aktų nuostatas atlyginti žalą turėtų ją padaręs fizinis ar juridinis asmuo (šiuo atveju - Rusija arba Vokietija). Pavyzdžiui, Vokietija baigia mokėti kompensacijas asmenims, kurie vokiečių okupacijos metais buvo išvežti priverstiniams darbams. Tačiau derybos dėl kompensacijų už karo ir okupacijų metais padarytą žalą Lietuvos gyventojams kol kas nedavė teigiamų rezultatų. Tikėtina, jog laiško autorė seniūnijoje užpildė anketą apie 1997 metus, kai visose savivaldybėse buvo renkami duomenys apie Lietuvos gyventojams padarytus nuostolius. Pagal šiuos duomenis buvo skaičiuojama Lietuvai padaryta žala.
