Daugelis pasakytų: aišku, šunys! O kuo tuomet paaiškinti perpildytas psichiatrijos ligonines, visokio plauko maniakų ir nusikaltėlių gausybę?
Kaip paprastai šuniui nustatoma pasiutligė? Šuo įkanda žmogui. Žmogui nustatoma pasiutligė, tuomet, patikrinę šunį, pasiutligę nustato ir jam. Iš to daro išvadą, jog šuo užkrėtė žmogų.
O jei įkandimo metu šuo užsikrėtė nuo žmogaus? O gal jis tiesiog jaučia, kad tas žmogus pavojingas (serga pasiutlige), ko mes kol kas nė neįtariame?
Iš tikrųjų taip ir yra. Šuo turi labai gerą uoslę, todėl jaučia, kad žmogus pasiutęs. Ir šuo, kaip geriausias mūsų draugas, aukoja savo gyvybę (juk pasiutusius šunis sunaikina) dėl to, kad parodytų žmogų, keliantį pavojų aplinkiniams. Beje, valdžia seniai tai suprato ir sėkmingai šunis naudoja policijoje ir pasienio tarnyboje. Esmė ta, kad visų nusikaltimų šaltinis - pasiutimo virusas, kurį sugeba pajusti tik šuo. Nežudykite pasiutusių šunų - gydykite juos ir paleiskite laisvėn, tegu jie kandžioja (pažymi) tuos, kurie serga ir kelia grėsmę aplinkiniams.
