Aukščiausiasis Teismas trečiadienį panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo atmestas sostinės policijos vadovo Eriko Kaliačiaus brolio Jono Kaliačiaus ieškinys prašant įpareigoti dainininkę Ireną Starošaitę-Žvagulienę paneigti žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie J. Kaliačiui priskiriamą pasikėsinimą ją išžaginti.
Byla grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teisme. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė, kad tik taip galima ištaisyti procesinius šio ginčo trūkumus.
15 metų senumo istoriją I. Starošaitė-Žvagulienė viešame laiške prikėlė 2003 metų birželį, kai buvo paskelbti papildomi rinkimai į keturias laisvas Seimo narių vietas. Dainininkė teigė tarp kandidatų atpažinusi vyrą, kuris 1988 metais ją bandė išprievartauti. Anot I. Starošaitės-Žvagulienės, tai buvo J. Kaliačius. Šią informaciją paskelbė dienraščiai "Respublika", "Vakaro žinios", "Lietuvos žinios" bei LNK televizija.
J. Kaliačius kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis nebuvo pripažintas esąs kaltas dėl minėto nusikaltimo, todėl duomenys apie jam priskiriamą išžaginimą neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą ir turi būti ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti I. Starošaitės-Žvagulienės lėšomis.
Tačiau Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismas šių metų vasario 12 dieną J. Kaliačiaus ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija gegužės 17 dienos pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismai laikėsi nuostatos, kad I. Starošaitė-Žvagulienė veikė sąžiningai, siekdama supažindinti visuomenę su viešu asmeniu - kandidatu į Seimo narius - ir sąmoningai nesiekė įžeisti J. Kaliačiaus. Pabrėžta, kad šiuo atveju J. Kaliačiaus nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista, nes asmuo nebuvo paskelbtas padaręs nusikaltimą - pranešta tik apie vidinį I. Starošaitės įsitikinimą, kad asmuo, smurtavęs prieš ją, yra būtent tas vyras, kuris kandidatuoja į Seimo narius.
