Remigijus RAINYS
Mažų miestelių ir kaimų parduotuvių savininkai spėlioja, ar Šilutės rajone sulaikius plėšikų gaują Vakarų Lietuvoje atslūgs dažniausiai pakelėse esančių parduotuvių plėšimų banga, pasiekusi net Kauno rajoną. Per nepilną paskutinį praėjusių metų mėnesį buvo apiplėštos nedidelės maisto prekių parduotuvės Šilutės rajono Vilkyčių, Saugų, Žemaitkiemio kaimuose, Šilutės pakraštyje esančioje Klaipėdos gatvėje, Klaipėdos rajone Dituvoje, Priekulėje, Kauno rajone Ringauduose ir Raudondvaryje, keliose Plungės rajono pakelėse. Nusikaltėliai paprastai veikdavo beveik pagal tą patį scenarijų: artėjant parduotuvės uždarymo metui į vidų užeidavo keli vaikinai ir grasindami pardavėjai ar pardavėjoms "daiktais, panašiais į pistoletus", priversdavo atidaryti kasą bei susišluodavo visas dienos pajamas. Dažnai užpuolikai papildomai pasiimdavo alkoholinių gėrimų, rūkalų, mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo kortelių ir kitokių patikusių prekių. Prigrasinę pardavėjoms dar kurį laiką nejudėti ir nesišaukti pagalbos plėšikai dingdavo naktyje.
Gelbėjimasis - pačių skęstančiųjų reikalas?
"Akistatos" kalbinti nedidelių pakelių parduotuvių savininkai kone vieningai teigė, kad visiškai apsisaugoti nuo plėšikų neįmanoma. Jų manymu, efektingiausiai veikia vietinė garsinė signalizacija (pavojaus atveju pardavėja nuspaudžia po prekystaliu įrengtą mygtuką ir pradeda kaukti sirenos). Dažniausiai tokio triukšmo neišlaiko nusikaltėlių nervai ir jie sprunka šalin, tačiau ne visuomet pardavėjos suspėja nusigauti iki mygtuko. Smulkieji prekybininkai pastaruoju metu stengiasi savo kioskus ir parduotuvėles įsirengti nuosavuose namuose ar bent jau prie jų, kad prireikus galėtų sulaukti bent šeimynykščių pagalbos. Valandą ar pusantros prieš uždarant parduotuves savininkai stengiasi pabūti jose patys, o pardavėjoms į talką atskuba jų vyrai ar vyresnieji sūnus. Tačiau ne kasdien būrys žmonių gali saugoti kiekvieną prekybos tašką nuo galimo užpuolimo. Profesionalų pagalba prekybininkams dažniausiai per brangi - elementariausios apsaugos sistemos įrengimas ir abonentinis mokestis už ją kainuoja apie 100 litų per mėnesį. Be to, tolėliau nuo rajonų centrų nutolusių parduotuvių apsaugos ekipažai tikrai nepasieks per reklamuojamas dvi minutes, o už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, bent jau Apsaugos policija, priskaičiuoja mokestį, analogišką taksi tarifui. Pigiau kainuoja tik paslauga, kai, tarkim, Apsaugos policijos ar privačios saugos tarnybos pulte gavus aliarmo signalą, apie tai parduotuvės šeimininkui pranešama telefonu.
Šiais bedarbystės laikais mažų miestelių ir kaimelių pardavėjos savo darbo vietas ypač brangina, todėl sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis. Kai kurios kalbintos moterys pasisakė, kad nešiojasi dujų balionėlius, tačiau abejojo, ar išdrįstų prireikus juos panaudoti. O ir teisėsaugininkai pataria užpuolus plėšikams nesipriešinti ir klusniai vykdyti visus jų reikalavimus. Ne visuomet parduotuvių plėšikai mojuoja "tik panašiais į pistoletus daiktais" - didžioji dauguma apsirūpinę tikrais ginklais, kurie kiekvieną akimirką gali iššauti. Garsiai šaukti rekomenduojama tik jeigu parduotuvėje ar netoli jos yra daugiau žmonių. Plėšiant parduotuvę Raudondvaryje išsigandusi darbuotoja pagalbos nesišaukė net tada, kai į parduotuvę užėjo atsitiktinis pirkėjas. Moteris pamanė, kad tai dar vienas iš plėšikų. Policijos pareigūnams vėliau tiriant plėšimą pravers kiekviena smulkmena, todėl jie prašo, aišku, kiek tai įmanoma ištiktai šoko moteriai, įsiminti užpuolikų aprangos detales, kalbos manierą. Drąsesnėms pardavėjoms net rekomenduotina apsimesti naivuolėmis ir vilkinti laiką bandant užmegzti dialogą su niekdariais. Dauguma pardavėjų dirba nebaigusios specialių mokslų ar bent kursų, tačiau prekybos mokykloms rekomenduotina psichologinio pasiruošimo ekstremalioms situacijoms disciplina. Kuo daugiau detalių įsimins nukentėjėlė, tuo daugiau šansų, kad plėšikai bus sulaikyti. Nors ir paradoksalu, tačiau saugiausiai jaučiasi visą parą alkoholiu prekiaujančių parduotuvių pardavėjai, nes dažniausiai pirkėjus nuo prekystalių ir aptarnaujančiojo personalo skiria grotos. Nei stacionarinės, nei pakabinamos grotos estetinio grožio prekybos taškui nesuteikia, tačiau darbuotojams taip tikrai saugiau. Kitose parduotuvėse alkoholis ir kitos dažniausiai grobiamos prekės paprastai sustatomas kuo toliau nuo prekystalio, kad jas būtų sunkiau pasiekti.
Padėjo pardavėjos pastabumas
Tik pardavėjos pastabumas padėjo sulaikyti plėšikų gaują, pagrobusią pinigus iš Stoniškų parduotuvės. Apie 19 valandą į parduotuvę užėję du vaikinai įrėmė keturiasdešimtmetei pardavėjai į galvą pistoletus ir pareikalavo atidaryti kasą. Moteris pakluso, ir netrukus įsibrovėliai jau išbėgo pagrobę visas dienos įplaukas ir mobilųjį telefoną. Pardavėja suspėjo įsidėmėti, kad plėšikai nuvažiavo automobiliu "Mitsubishi Lancer" su itališkais registracijos numeriais. Nubėgusi pas kaimynus ji paskambino Pagėgių ir Šilutės policijai, todėl netrukus bėglius persekiojo net kelios operatyvinės grupės. Įtariamieji sulaikyti, kai sprogo jų automobilio padanga. Laukais nuo pareigūnų pasprukti nepavyko dviem 19 ir 21 metų klaipėdiškiams bei 46 metų amžiaus Italijos piliečiui. Paaiškėjo, kad italas į Klaipėdą pas savo draugę, su kuria susipažino Italijoje, atvažiavo dar vasarą. Draugės giminaičiai dažnai prašydavo paslaugaus užsieniečio "pavėžinti" ir šis nugabendavo plėšikus į jų būsimų nusikaltimų vietas. Teismas leido suimti ne tik klaipėdiškius, bet ir italą, nors jam kaltinimai plėšikavimu kol kas nepateikti.
