"Odoje atsirado keistų išbėrimų. Darugė sako, jog tai žvynelinė. Parašykite apie šią ligą plačiau", - prašo skaitytojas Vytaras R. iš Vilniaus.
Psoriazė - tai lėtinė pasikartojanti odos liga, pažeidžianti odą ir sąnarius. Liaudiškai vadinama žvyneline. Ji vargina apie 3 proc. Europos gyventojų, Lietuvoje sergančiųjų yra apie 120 tūkstančių. Žvynelinė reaguoja į sezoną, stresą, persirgtą ligą. Kartą pasirodžiusi - gali išnykti, bet vėl atsinaujinti net po 10-15 metų. Vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys. 2004 metais spalio 29-oji paskelbta Pasauline psoriazės diena.
Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Yra įvairių teorijų (virusinė, medžiagų apykaitos sutrikimų, nervinė ir kt.), aiškinančių žvynelinės atsiradimą. Nustatyta, kad didelę reikšmę turi paveldėjimas: daugiau nei 70 proc. ligonių šeimose yra arba buvo sirgusių žvyneline. Ligos išsivystymui, jos eigai didelę įtaką turi įvairūs provokuojantys veiksniai: infekcija (ypač viršutinių kvėpavimo takų), emocinė įtampa, alkoholio vartojimas, rūkymas, vaistai (skirti depresijos, reumatinių, širdies ir kraujagyslių ligų gydymui), mechaninis odos dirginimas (spaudimas, trynimas, traumos, nudegimai), ultravioletinių spindulių poveikis.
Pirmas žvynelinės požymis - pamažu didėjantis plokščias rožinės spalvos mazgelis, gana greitai pasidengiantis sausais sidabro spalvos žvyneliais. Ligos pradžioje odos "pakilimas" gali būti taško, lašo ar monetos dydžio, vėliau atskiri bėrimai paprastai susilieja ir sudaro delno didumo ar didesnius nelygiais kraštais bėrimų židinius. Susirgus dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis, kuri, daugelio klaidingu įsitikinimu, nenuplinka. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta ant skruostų, ausų ar sprando, tačiau bėrimai niežėjimo paprastai nesukelia. Jis atsiranda tik tuomet, jei prasideda uždegimas.
Kadangi ši liga dažnai akivaizdžiai matoma, ji gali įtakoti ligonio gyvenimą, riboti jo socialinį aktyvumą. Žmogus gali vengti rodytis viešumoje, bendrauti su draugais, bet, svarbiausia, liga įtakoja ligonio emocinę būklę. Niežulys, pleiskanojimas, sąnarių skausmai ir nemaloni išvaizda gali sukelti daug psichologinių problemų. Tokie ligoniai neretai būna net diskriminuojami, manant, jog jie gali užkrėsti ir yra nevalytvi. Nukenčia ir šeimyninis gyvenimas - pvz., šeima negali išvykti atostogų dėl sergančiojo būklės, patiria nemažai finansinių išlaidų vaistams, sanatorijoms ir pan. Jauni žmonės dažnai patiria patyčias mokykloje, liga riboja jų lytinį aktyvumą. Ligoniai jaučia gėdą, kaltę, net 3 kartus dažniau nei kiti žmonės mąsto apie savižudybę.
Sergant žvyneline, 5-7 proc. ligonių pažeidžiami sąnariai. Sąnarių pažeidimas dažniausiai būna asimetrinis, gali būti pastebimi vieno sąnario ar daugelio sąnarių pažeidimai. Ryškiausias psoriazinio artrito požymis yra rankų ir kojų tarppirštakaulinių sąnarių pažeidimas, nors šios ligos metu gali būti pažeistas bet kuris sąnarys, kaklo ar juosmens stuburas, klubų kryžmeniniai sąnariai. Pažeistuose sąnariuose juntamas skausmas, pabrinkimas, odos paraudimas. Sąnariai būna karšti, jų funkcija ribota.
Kiekvieno ligonio gydymas yra individualus ir priklauso nuo įvairių veiksnių: ligos stadijos, pažeidimų išplitimo, vietos ir formos, ligonio amžiaus, gretutinių ligų. Yra taikomas vietinis, sisteminis gydymas ar gydymas spinduliais.
Pirmiausia labai svarbu yra išmokti kasdien prižiūrėti kūno odą, stiprinti jos apsauginę funkciją. Jei odos bėrimai yra padengti žvynais, pirmiausia reikia juos pašalinti. Tam tikslui galima naudoti keratolitikus (jie padeda pašalinti negyvas suragėjusios odos ląsteles). Pavartojus šiuos preparatus, kitus vaistus galima tepti tik po kelių valandų, prieš tai gerai nuplovus pateptą vietą. Gydytojas paskiria tinkamą vaistą individualiai, atsižvelgdamas į bėrimų pobūdį ir odos tipą. Sisteminis gydymas paskiriamas, esant itin sunkioms psoriazės formoms, šios ligos komplikacijoms gydyti.
Šiuo metu Lietuvoje ypač populiarėja gydymas ultravioletiniais spinduliais. Šią įrangą turi ir Santariškių klinika, Kauno 2-oji ligoninė, Klaipėdos ligoninė, kai kurie privatūs dermatologiniai kabinetai. Gydytojas nustato procedūrų dažnį, spindulių stiprumą, stebi gydymo efektyvumą. Tačiau yra ligonių, kuriems šis gydymo metodas netaikomas, nes sukelia ligos paūmėjimą ar pasunkina jos eigą. Skandinavijos šalyse vis daugiau pacientų gydomi klimato terapija, dažniau šiltuose kraštuose. Klimato terapija (pvz., Izraelyje prie Negyvosios jūros) daugumai pacientų padeda - visų pirma, ligonis, išvažiavęs toli nuo namų, atsipalaiduoja, dingsta stresas, be to, labai padeda saulės vonios, dažnos maudynės sūrioje jūroje.
Norintiems apsisaugoti nuo šios ligos patariama kuo mažiau vartoti alkoholio, kuo mažiau rūkyti, vengti emocinės įtampos, išmokti susinervinus atsipalaiduoti, susireguliuoti dienos režimą, intensyviai dirbant daryti pertraukėles, neperdžiovinti odos. Pastebėjus pirmuosius neaiškios kilmės bėrimus, odos negalima trinti ir kasyti, nes tai skatina naujų bėrimų atsiradimą. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
