Esu įkopęs į septintąją dešimtį. Kaip ir visi mano amžiaus žmonės, sąžiningai daugiau kaip 40 metų atidirbau savo tėvynės labui. Anksčiau priklausėme Sovietų, o dabar žadame priklausyti Europos Sąjungai. O gal galime apsieiti be jos?
Visiems suprantama, kad ir mažiausia pasaulio valstybė nori būti laisva ir nepriklausoma, kurioje visi žmonės būtų laimingi. Apie tokią nepriklausomą Lietuvą svajojome visi, jokių stebuklų nesitikėjome. Gerai žinojome, kokie sunkumai ir išbandymai mūsų laukia.
Šiandien, praėjus 12 metų po atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės, lenkiu galvą prieš tuos, kurie, gindami Parlamento rūmus, Spaudos rūmus, televizijos bokštą, žuvo po sovietinių tankų vikšrais, tūkstančiai liko sužeisti. Jų žygdarbio tauta tikrai nepamirš.
Mieli signatarai, kaip įvertinti jūsų indėlį į Nepriklausomybės atkūrimą? Gerbiamieji, jūs šiltuose Parlamento rūmuose su savo vadu V. Landsbergiu priešakyje pasirašėte Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atsistoję sugiedojote tautinę giesmę, nukabinote sovietinį herbą ir paskelbėte visam pasauliui, kad Lietuvoje atkuriama Nepriklausomybė. Visa tai aplaistėte šampanu. Ačiū jums. Nejaugi už tai prašote, kad jums būtų 6 kartus padidintos pensijos? Tai daugiau negu juokinga!
Mes tikėjome ir jautėme, kad tikrai būsime nepriklausomi nuo sovietų. Sovietų Sąjungoje prasidėjo M. Gorbačiovo paskelbta perestroika, tuo pasinaudojo Lietuvoje susikūręs "Sąjūdis". Bet kokiu atveju sovietinei imperijai atėjo galas, neišvengiamas žlugimas. Ar buvo būtina "Sąjūdžio" lyderiui V. Landsbergiui šaukti žmones, kad nuo sovietų gintų Parlamentą ir kartu jį patį? Ar buvo tos aukos reikalingos? Tai yra mano nuomonė. Man atrodo, tuo metu V. Landsbergiui buvo labai svarbu parodyti visam pasauliui: "Gelbėkit! Sovietai puola!" Labai madinga reklama. Sovietams ir jų kariuomenei jau buvo suskaičiuotos dienos.
Tuometinės Nepriklausomos Lietuvos valdžios šulai beveik visi buvo komunistai. Jie po truputį pradėjo skaldytis ir kurti kitas partijas (Konservatorių, LDDP, Krikščionių ir daugelį kitų). Kailius pakeitė, o vidus liko toks pat ir tai - didžiausia mūsų nelaimė. Jų rankose liko dideli pinigai, jie vadovauja bankams, įvairioms firmoms, jie iki šiol sėdi Seime, maitina tautą pažadais ir vėl yra renkami į Seimą. Visa Lietuva jų rankose.
Mūsų pačių išrinktieji ponai iš mūsų atėmė viską, ką davė okupacinė sovietų valdžia: darbą, nemokamą gydymą, aprūpintą senatvę, negana to, dar ir uždirbtas pensijas nukarpė, kurias savo prakaitu uždirbome. Sugriovė tūkstančiams žmonių gyvenimus. Vargu ar šiandien daugiau kaip pusei milijono žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, reikalinga tokia Nepriklausomybė?
Ponai išrinktieji, tai nusikaltimas prieš tautą. Jums prie sovietų buvo gerai, tik tada neturėjote daug valdžios, prisibijojote Maskvos ponų, o dabar vardan Lietuvos nurašote viską. Štai kam reikalinga Nepriklausomybė. Tik jums, mieli ponai.
Sutinkame, kad įvairiausių prekių pilna, didžiausios parduotuvės, žodis "deficitas" išgaravo, tai tiesa, bet ką gali nupirkti gaudamas apie 400 litų, jeigu už butą atiduodi visus. Įdomu, ar tai kam rūpi? Tokio tautos nuskurdimo Lietuva nesitikėjo. Vienintelis klausimas - kada pagerės eilinio lietuvio gyvenimas?
Mano nuomonė tokia: kol Lietuvoje klastės korupcija, kol tautai vadovaus sau naudos trokštantys vadovai, kol nebus sunaikintos nusikalstamos gaujos, jokio pagerėjimo tikrai nebus, nebent įstotume į Europos Sąjungą. Viltis miršta paskutinė.
Norisi tikėti, kad naujai išrinktam prezidentui R. Paksui pavyks kita linkme pasukti Lietuvos žmonių gyvenimą, nors ir jis turės sunkumų.
V. Juodis, Ukmergė
