Petras IVANAUSKAS
Ketvirtadienį Seimas paskelbė amnestiją. Jei prezidentas šį įstatymą pasirašys, į laisvę išeis pirmą kartą teisti asmenys, vyresnio amžiaus kaliniai, nėščios moterys, invalidai, nepilnamečiai. Daliai kalinių gali būti sutrumpintas įkalinimo bausmės laikas. Įstatymas dėl amnestijos priimtas 64 parlamentarams balsavus už, 5 - prieš ir 13 susilaikius. Prieš Amnestijos įstatymą balsavęs socialdemokratas Alfonsas Macaitis sakė, jog visuomenė nėra pasirengusi priimti į laisvę išėjusių kalinių, todėl po kelių mėnesių jie vėl grįš į kalėjimus. Kad jis teisus, patvirtino ir Teisingumo ministras Vytautas Markevičius. Ankstesnių amnestijų patirtis liudija, kad į įkalinimo vietas iš laisvės sugrįžta trečdalis nutiestųjų. Nepaisant tokios statistikos, ministras palankiai vertino Seime priimtą Amnestijos įstatymą. Anot jo, parodytas dėmesys ir žmogiškumas suranda atsako, nuteistuosius skatina geriau elgtis įkalinimo įstaigose. Be to, pasak V. Markevičiaus, du trečdaliai nesugrįžusiųjų - taip pat geras pasiekimas.
Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę priimti jau keli amnestijos aktai. Per pirmąją amnestiją - 1990-aisiais - iš kalėjimų ir pataisos darbų kolonijų buvo paleisti 52 nuteistieji. Po trejų metų, Konstitucijos priėmimo proga, amnestuoti 295 kaliniai, 1995-aisiais laisvė dovanota 557, o po 1998 metų amnestijos į laisvę išleista tik 30 žmonių. Seimas priėmė įstatymą dėl asmenų, apkaltintų operacijų su užsienio valiuta pažeidimu, amnestijos, bet iš įkalinimo vietų nebuvo paleistas nė vienas kalinys, nes tokių paprasčiausiai nebuvo. Užtat 2000-ųjų amnestija buvo rekordinė. Per kelis mėnesius į laisvę buvo išleista apie 6 000 kalinių, iš kurių beveik 1 500 buvo amnestuoti. Toji amnestija pagrindinė. Ja buvo siekiama aptuštinti kalėjimus ir kolonijas, kurie buvo taip išsipūtę, kad galėjo bet kurią akimirką "sprogti". Tuometinis Pataisos reikalų departamento direktorius Jonas Blaževičius sakė: "Jeigu nebus amnestijos, neturės ko valgyti 4 000 kalinių. Jeigu nutarsime juos maitinti, nebus kuo mokėti už elektrą". Tad ir buvo valomos kolonijos - kas išėjo pagal Amnestijos įstatymą, kas sušvelninus keliasdešimt Baudžiamojo kodekso straipsnių. Iš buvusių apie 15 000 kalinių už grotų liko 9 000. Šiandien šis skaičius jau viršija 11 000. Pagal Amnestijos įstatymą, kuris, beje, priimtas Lietuvos Konstitucijos dešimtmečio proga, į laisvę turėtų išeiti apie 200 nuteistųjų. O kaip visuomenė vertina tokį Seimo sprendimą, ar reikia taip dažnai skelbti amnestijas?
Visuomenės dalis, sėdinčioji už grotų, nori, kad amnestijos būtų kiekvieną dieną, o naująjį Amnestijos įstatymą vertina ir palankiai, ir ne. Palankiai todėl, kad apskritai yra amnestija, o ne - kad labai jau mažai paleidžiama. Tokia kalinių nuomonė buvo pareikšta per penktadienį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus transliuotą TV4 laidą "Korida". Iš kalinių ypač išsiskyrė nuteistieji iki gyvos galvos. Kostiumuoti vyrai atrodė atėję čia ne iš kalėjimo kameros, o tiesiog iš Seimo posėdžio. Ir iškalba, ir pareikštomis mintimis jie nė kiek nenusileido Seimo nariams. Matyti, kad šie vyrai laiko veltui neleidžia ir yra gerai išstudijavę ir Žmogaus teisių gynimo aktus, ir Konstituciją, ir visus kitus dokumentus, kur yra bent žodis yra apie kalinių teises. Tik šie vyrai, matyt, pamiršta, kad visuomenė labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasisako už tai, kad būtų grąžinta mirties bausmė. Ir tie taip gražiai dabar kalbantys kostiumuoti žudikai yra labai didelė rakštis mums visiems. Vieno nusikaltėlio, nubausto iki gyvos galvos, išlaikymas mokesčių mokėtojams per metus kainuoja apie 6 000 litų. Tai ekonominė pusė. O moralinė? Žudikas iš savo aukos atima visas teises, todėl pagal teisių ir pareigų vienovės principą turėtų prarasti ir visas savo teises, o drauge ir teisę į gyvenimą. Tad šie žmonės neturi jokios teisės į jokius samprotavimus apie amnestiją ir panašiai. Jų paprasčiausiai tarp mūsų nėra ir gaila, kad televizijos suteikia jiems tribūną. Beje, tai gali tapti kasdienybe, nes jau šį penktadienį turėsime progos pasižiūrėti "Mis nelaisvės" rinkimus.
Gaila, kad apie amnestiją "Korida" klausė kalinių, o ne jų aukų, juk tik jos gali spręsti, verta pasigailėti ar ne. JAV prezidentas Dž. Bušas savo pirmąją prezidentinę amnestiją paskelbė, kad išsaugotų Padėkos dienai nupenėto kalakuto Liberty gyvybę. Kalakutas jo - ką nori, tą daro. Amnestuojant šimtus kalinių amoralu nepasiklausti tų, kuriuos jie nuskriaudė. O dauguma jų nepritaria amnestijoms. Galų gale ir vėl nėra lygybės: Konstitucijos proga kaliniai pamaloninti, o visi kiti? Atvirkščiai - turi saugotis tų pamalonintųjų.
Aišku, yra ir kita medalio pusė. Lietuvos baudžiamoji politika per griežta, bausmės už smulkius nusikaltimus per ilgos. Mokslininkai yra nustatę, kad jei žmogus pirmą kartą nusikalsta, norint, kad daugiau jis taip nesielgtų, užtenka 90 dienų palaikyti areštinėje. Ar girdėjote, kad tiek būtų teisiama Lietuvoje? Treji metai - mažiausiai. Dabar visi laukia naujų ir Baudžiamojo, ir Proceso kodeksų, kurie įsigalios nuo kitų metų pavasario. Tada už vištos papjovimą ar dviračio pavogimą 8 metams už grotų niekas nesodins. Beje, įsigaliojus naujiems kodeksams bus peržiūrėtos bei sušvelnintos bausmės ir anksčiau nuteistiesiems, tad ir vėl lyg ir amnestija. Vėl į laisvę pasipils buvusieji "zekai", kurių dalis tuoj pat sugrįš atgal. Ypač tie, kurių laisvėje niekas nelaukia, kurie neturi kur gyventi, kurie neturės ir ką valgyti. Tų 25 litų, kuriuos gauna išeinantieji, neužtenka net sugrįžti iki miesto, kuriame kitados gyveno. Kita vertus, už grotų praleidę 10 ir daugiau metų buvę kaliniai jau nebemoka gyventi laisvėje. Jie ir patys supranta, kad niekam nebereikalingi. Darbą sunku rasti visiems, o apie kalinius nėra ką ir kalbėti, nes dauguma jų ir dirbti nieko nemoka. Dešimt metų būdamas už grotų be darbo, valgydamas tik kalėjimo maistą, žmogus tampa invalidu. Visi supranta, kad darbas įkalinimo įstaigose būtinas, bet ką dirbti? Sovietmečiu kaliniai ne tik dirbdavo už grotų, bet ir išėję iš ten būdavo įdarbinami, gaudavo pašalpas, bendrabučius. Dabar irgi veikia regioninės pataisos darbų inspekcijos, bet ar jos kam nors padeda - neaišku. Seniai kalbama, kad būtina rūpintis buvusių kalinių integracija į visuomenę, bet kol kas beveik nieko nedaroma. Tokiu atveju ir amnestija netenka jokios prasmės. Jau girdime net ir apie tokius atvejus, kai nuteistieji dėkoja teisėjui už tai, kad šis skyrė laisvės atėmimo bausmę. Kai kam kalėjime geriau negu laisvėje.
