Irena ZUBRICKIENĖ
Praėjusiame "Akistatos" numeryje rašėme, kad avarijoje Sūsninkų kaime (Kalvarijos savivaldybė) žuvo kalvarijietė Kristina Sakalauskienė (23 m.). Pirminio tyrimo duomenimis, automobilį vairavo žuvusioji. Bent taip teigė kartu važiavę policininkai Gintaras Grigas (27 m.) ir Arūnas Lukoševičius (29 m.) bei Kristina Markelytė (21 m.). Tačiau "Akistatos" žurnalistė surado liudytojų, kurie teigia, kad prie vairo sėdėjo vienas iš policininkų.
"Holivudas" buvo pražūtingas
Apie tai, kad Marijampolės ligoninėje mirė po avarijoje patirtų sunkių sužalojimų skubiai operacijai ruošta Kristina Sakalauskienė, jaunos moters artimieji, nesulaukę jos pareinant visą naktį, sužinojo ankstyvą rytą. Netikėtą, skaudžią ir tarsi suparalyžiavusią staigmeną pranešė į Kristinos namus pasibeldę Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai. Medikė Kristinos motina, negalėdama ir nenorėdama tuo patikėti, pritildė policininkus, kad žinios neišgirstų motinos staiga netekę pusantrų metukų Kristinos sūnelis ir šešiametė duktė.
Tą naktį Kristina, išvykusi į, anot artimųjų, kažkokį renginį, užtruko už keliasdešimties kilometrų nuo Kalvarijos esančiuose Lazdijuose, pramogomis garsėjančiame naktiniame klube "Holivudas". Moteris ten buvo atsidūrusi dviejų pažįstamų vyrų ir iki tol nepažįstamos merginos, bendravardės Kristinos (21 m.) iš Marijampolės, draugijoje. "Akistatos" žiniomis, visi, išskyrus marijampolietę, kuri tą vakarą sirguliavo ir buvo vartojusi antibiotikų, šiek tiek išgėrė šampano, alkoholinių kokteilių. Praėjus porai valandų po vidurnakčio, ketvertukas patraukė namų link. Visiems buvo pakeliui - į Kalvariją, Marijampolę.
Oficiali versija: pareigūnai "švarūs"
Kaip buvo pranešta tuoj po įvykio ir oficialiai skelbiama iki šiol, tamsiame, vingiuotame, asfaltuotame Leipalingio - Lazdijų - Kalvarijos kelyje, ties Sūsninkų kaimu, automobilis "Citroen XM" , važiavęs nesaugiu greičiu, posūkyje nulėkė nuo kelio, keliasdešimt metrų skrido oru ir, išlaužęs dalį sodybos tvorelės, apvirtęs nukrito prie pat Albinai Šikarskienei priklausančios gražios sodybos, kruopščiai prižiūrimame gėlyne. Sodybos gyventojai pusnuogiai išbėgo į kiemą ir pamatė prie sumaitoto automobilio nervingai vaikščiojančius tris žmones. Kaip vėliau paaiškėjo, marijampoliečiai Kristina, Gintaras Grigas (27 m.) bei kalvarijietis Arūnas Lukoševičius (29 m.) atsipirko tik išgąsčiu ir lengvais sumušimais - pirmyn atgal žingsniavo sutrikę ir ragino kuo skubiau kviesti greitąją. Medikų pagalbos reikėjo prie automobilio be sąmonės gulėjusiai jaunai moteriai - Kristinai Sakalauskienei. Maždaug po dvidešimties minučių ji atgavo sąmonę, skundėsi, kad labai sunku, ir bandė sėstis, tačiau į avarijos vietą atskubėję jaunuoliai, kurie kaip tik tuo metu važiavo pro šalį iš šokių, patarė nesijudinti. Kaip žinia, po kelių valandų K. Sakalauskienė ligoninėje mirė.
Įvykį pradėjęs tirti Kalvarijos komisariato tardytojas Algimantas Jaškauskas, vadovaudamasis pirminiais visų trijų likusių sveikų automobilio ekipažo dalyvių parodymais, nustatė, kad vairavo labiausiai susižalojusi K. Sakalauskienė. Kalvarijos ligoninės medikai netrukus konstatavo, kad visi sveikieji avarijos dalyviai blaivūs. Tai buvo itin aktualu, nes abu vyrai - Kalvarijos policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo kontrolės policininkai. Atrodė, nebuvo prie ko prikibti - pareigūnai važiavo ne tarnybos metu, neuniformuoti, blaivūs. Jie - tik gyvybę nusinešusios avarijos kaltininkės (?) liudininkai.
Žuvusiosios tėvas suabejojo
Kretingoje gyvenantis Zenonas Stankevičius (45 m.), Kristinos Sakalauskienės tėvas, vos tik jam buvo pranešta apie dukters žūtį avarijoje, kurioje esą ji pati vairavo svetimą automobilį, buvo šokiruotas - kada Kristina, nuo mažens nelinkusi prie technikos ir vaikystėje net dviračio nemėgusi, išmoko vairuoti? Su dukra bendraudavęs tėvas, nors gyvena už kelių šimtų kilometrų, įsitikinęs, kad tai melas, siekiant nueiti lengviausiu keliu - kaltę "nurašant" žuvusiajai, jau negalinčiai apsiginti.
- Nors Kristina su savo vyru turėjo automobilį, tačiau ji niekada nevairavo ir jokio vairuotojo pažymėjimo neturi, - buvo kategoriškas Z. Stankevičius, per dukters laidotuves pats pradėjęs tirti, anot jo, melu rėkiančią nelaimę. - Netikiu, kad Kristina galėjo sėsti prie mašinos vairo. O jeigu jau dėl kokių nors man nesuvokiamų priežasčių, patikėkime, ir būtų sėdusi, tai sveiku protu nesuvokiama, koks nepatyręs vairuotojas naktį siaurame kelyje skristų tokiu milžinišku greičiu - jį išduoda keliasdešimties metrų trajektorija, kuria nesuvaldytas automobilis skriejo pro sodybą. Susipažinęs su pirminio tyrimo medžiaga, mačiau, kad mažai kas padaryta, o tai, kas padaryta, - netiesa. Štai aš jau išsiaiškinau, kad kartu važiavę abu policininkai negalėjo būti blaivūs, nes "Holivude" gurkšnojo. Ar kas iš įvykį tiriančių pareigūnų pabandė paieškoti žmonių, galinčių paliudyti šį faktą?
Į policijos daržą - akmenys
Iš tiesų, sunku paaiškinti, kodėl kelių policininku dirbantis Gintaras Grigas, kuris paprastai važinėdavo ne jo vardu įregistruotu automobiliu "Citroen XM", jeigu tą lemtingą naktį pats buvo blaivus, kaip oficialiai teigiama, leido mašiną vairuoti teisių neturinčiai moteriai gana pavojingomis sąlygomis. Juk kas kitas, jei ne kelių policininkai, stabdo mašinas ir ieško kelių eismo taisyklių pažeidėjų?
Zenonas Stankevičius įsitikinęs, kad bet kokį įvykį, kuriame dalyvavo policijos pareigūnai, privalo nuo pat pradžių tirti jei ne kito rajono teisėsaugininkai, tai bent jau to paties rajono prokuratūra - tik ne kolegas, draugus ar net giminaičius apginti suinteresuoti (gal net priversti) šališki to paties komisariato darbuotojai, kaip buvo šiuo atveju.
Liudininkų parodymai - prieš policininkus
Tardytojo A. Jaškausko surinkti avarijos dalyvių parodymai, kaip minėta, liudija jų naudai. Žuvusiosios tėvas, pats apvažiavęs tragedijos vietovę, surado žmonių, jau dabar kalbančių kitaip - ne policininkų naudai. Netolimame Turlojiškės kaime gyvenantis Valius Dumčius (20m.), kuris tą naktį su dviem jaunesniais draugais tuo pačiu keliu važiavo iš šokių į namus ir bene pirmasis atsidūrė avarijos vietoje, kol dar nebuvo nei medikų, nei teisėsaugininkų, ir korespondentei patvirtino girdėjęs, kaip vienas vyras po avarijos įkalbinėjo nesusižalojusią marijampolietę Kristiną prisiimti kaltę. Mergina, pasak Valiaus, purtė galvą, nenorėjo sutikti, to laikėsi ir atvykus policijai, nors buvo bandyta rodyti į ją - esą vairavusi ji. Kristina korespondentei prisipažino apskritai nemokanti vairuoti. Tas pats Valius girdėjo, kaip vienas avarijos dalyvis vyras kaltino kitą, esą ką šis padaręs.
Nelaime paženklintos sodybos gyventojai taip pat, nors labai atsargiai, teigė girdėję, kad buvęs kažkoks pokalbis dėl vairavimo, tačiau kas ką įkalbinėjo, tamsoje jie esą nesuvokė.
Bene kebliausia šioje istorijoje dabar yra marijampolietės Kristinos padėtis. Žuvusiosios tėvui pakalbinus ją, dalyvaujant "Akistatos" korespondentei, sutrikusi mergina, nors ne iš karto, išsitarė, kad lemtingą naktį automobilį vairavo ne K. Sakalauskienė - šioji tik sėdėjo šalia vairavusio policininko. Kurio - suglumusi mergina nenorėjo pasakyti, bet, kelis kartus paprašyta patikslinti, kur kuris iš keturių ekipažo dalyvių sėdėjo, susipainiojo ir įvardino (kol kas palikime tai įvykį tiriantiems pareigūnams). Suprantama, jai, anot pačios, atsidūrusiai ne laiku ir ne vietoje, nejauku dabar keisti parodymus, išduoti draugą, kuris pats savo kaltės nepripažįsta. Jeigu tolesnis tyrimas minėtus faktus patvirtins, bus galima drąsiai teigti, kad abu pareigūnai melavo, nuslėpė tikrąsias avarijos aplinkybes.
Ar tiesa jau nelaikoma vertybe?
Kaip "Akistatai" sakė Marijampolės apylinkės prokuratūros vadovo pareigas laikinai einantis prokuroras Rimantas Jonaitis, visus taškus šioje painioje istorijoje stengsis sudėlioti prokuratūros pareigūnai, kurie, suskubus įsikišti žuvusios moters artimiesiems, iškėlė baudžiamąją bylą dėl avarijos ir patys perėmė ją tirti. Prokuroro teigimu, kol įvykis atrodė aiškus, prokuratūrai kištis į policijos tyrimą nebuvo reikalo.
- Bet juk pirminis tyrimas, mano nuomone, labai svarbus, - svarstė Zenonas Stankevičius. - Kai jau užsukta vienaip, vis sunkiau pakreipti kitaip. Apmaudu dėl daug ko. Pirmiausia, netekome dukters. Be motinos liko du mažiukai. Ir štai dar man netikėta staigmena - duktė pati pražudė savo gyvenimą. Negi nusikaltimuose tiesos ieškantys policininkai nepagalvojo, kad tikroji tiesa išlįs ir jų atveju? O gal apskritai tiesa kuo toliau, tuo sparčiau iškrenta iš vertybių sąrašo? Galų gale policijos pareigūnai tegu liaujasi jaustis viršesni už kitus, nebaudžiami. Man nesuvokiamas jų mąstymas: galiu kitą stabdyti - galiu pats išgėręs važiuoti.
