Laikinasis žemės įstatymas (taip sutrumpintai vadinamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas) supriešino dvi valstybines institucijas. Žemės ūkio ministerija atkakliai siekia, kad jis būtų kuo greičiau pradėtas įgyvendinti, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) perspėja, jog tai - neskaidrus įstatymas, keliantis grėsmę Lietuvos tautai. Kas atsitiko, kad dvi valstybės institucijos visiškai skirtingai vertina tą patį įstatymą?
"Esminis dalykas tas, kad žemės grąžinimo savininkams proceso finišo tiesiojoje susikirto du interesai, dvi viena kitai prieštaraujančios idėjos, - sako STT vadovas Povilas Malakauskas. - Vienas interesas - tai žemės grąžinimas, o kitas - žemės pardavimas ūkininkams. Problema susijusi su Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu. Įstatyme nurodyta: jeigu jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienerius metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už perkamą žemės sklypą sumoka iš karto, nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,6 koeficientas. Jeigu jaunasis ūkininkas žemės sklypą perka išsimokėtinai, nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,75 koeficientas".
Taigi valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduota tam tikromis lengvatinėmis sąlygomis tam tikram socialiniam sluoksniui - ūkininkams. O jie, jeigu atsisako lengvatinio koeficiento, mažesne nei rinkos kaina įsigytą žemę gali perparduoti jau kitą dieną. Jei neatsisako to koeficiento - gali perparduoti po penkerių metų. O naujasis savininkas jau gali pakeisti žemės paskirtį ir pradėti joje statyti namus ar ką kita. Vienu žodžiu, daryti ką nori.
"Mes to įstatymo vertinimą atlikome pernai ir pateikėme savo rekomendacijas - sako STT vadovas. - Mūsų pasiūlymas paprastas, susidedantis iš akivaizdžių tiesų: baigti žemės grąžinimo procesą, lygiagrečiai išnuomojant valstybės žemę pagal ilgalaikes 20-25 metų sutartis. Tai, kas lieka, turi būti parduota tik tuomet, kai bus sudarytas žemės fondas, įteisinta pirmumo teisė valstybei pirkti žemę. Finansų rinkoje aukso luitai yra stabilizatorius, kuriais reguliuojama finansinė rinka. O žemės rinkoje valstybė turi turėti tam tikrą žemės fondą, per kurį galėtų daryti įtaką svarbiausiems procesams. Parduoti valstybės žemę galima tuomet, kai bus atkurta nuosavybė, kai bus apsispręsta dėl žemės poreikio strateginiams ir visuomeniniams interesams, kai bus patvirtinti detalieji miestų, rajonų planai, išnuomota žemė ūkininkams, atlikti esminiai konsolidavimo darbai".