Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pastaruoju metu vis daugiau mūsų tautiečių keliauja po pasaulį. Deja, Lietuvą pasiekia nelinksma statistika - nemažą keliauninkų dalį užsienyje ištinka įvairios bėdos - žmonės netikėtai suserga, praranda dokumentus, pinigus, kartais - visus asmeninius daiktus ar net žūva. Svetimoje žemėje rasti išeitį iš keblios situacijos visuomet sunku. Ir ašaros čia nepadės - reikalingi skubūs ir išmintingi veiksmai bei ištiesta pagalbos ranka. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Anusas tikina, jog dar prieš vykdamas į bet kurią užsienio valstybę, mūsų šalies pilietis iš anksto turi pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu, o ištikus nelaimei kreiptis pagalbos į mūsų diplomatines atstovybes - ambasadas ar konsulatus... Tačiau svarbiausia - niekuomet neprarasti blaivaus proto ir nuovokos...
Konsulas - ne visagalis
Šiuo metu Lietuva turi 51 diplomatinę atstovybę, iš jų - 35 ambasadas, 7 misijas prie tarptautinių organizacijų ir 9 konsulatus. Misijos prie tarptautinių organizacijų konsulinių paslaugų neteikia, todėl konsulinės pagalbos galima tikėtis tiktai 44 diplomatinėse atstovybėse. P. Anuso teigimu, vis dėlto konsulas nėra visagalis ir ne visuomet gali padėti tiek, kiek norėtų. Pavyzdžiui, jis negali suteikti finansinės paramos - turi teisę tiktai nukentėjėliui padėti susisiekti su artimaisiais, kurie per konsulą gali nusiųsti pinigų. Konsulas negali suteikti gyvenamojo ploto, atlikti vertėjo paslaugas (nebent išversti tik keletą sakinių) ir advokatauti. Tiesa, sulaikytasis Lietuvos pilietis, pažeidęs tos šalies įstatymus, gali kreiptis į mūsų šalies atstovybę (jeigu nori, nes yra bandančiųjų tokius dalykus nuslėpti) ir mūsų konsulas pasirūpins, kad sulaikytasis nebūtų diskriminuojamas ir areštinėje laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti sulaikyti asmenys, kad jam būtų suteikta teisė į gynybą (jeigu turi pinigų, gali pats samdytis advokatą) ir vertėjo paslaugos... Savaime suprantama, svečioje šalyje derėtų elgtis taip, kaip reikalauja jos įstatymai, tada nekils panašių problemų...
Svarbu žinoti kelionės tikslą
Ką būtina atlikti prieš vykstant į užsienį? Visų pirma, reikėtų gerai pasiruošti kelionei - bent minimaliai susipažinti su ta šalimi, būtinai sužinoti joje įsikūrusios Lietuvos ambasados ar konsulinės tarnybos adresus bei telefonus, kad, esant reikalui, būtų galima skubiai susisiekti su konsuliniais pareigūnais. Norint išvengti nemalonių situacijų, svarbu iš anksto žinoti, koks yra kelionės tikslas - atostogos, darbas ar viešnagė. Turistais visiškai pasirūpina keliones organizuojančios turistinės agentūros, o pavienius keliautojus gali ištikti visai kitoks likimas. Atsitikus nelaimei, jiems viskuo teks pasirūpinti patiems. Konkrečiu atveju būtų naudingas patarimas - būtinai apdrausti savo sveikatą ir gyvybę. Susirgus ar (dar baisiau) numirus gydymo ar palaikų pargabenimo reikalais pasirūpins draudikai. Beje, visi puikiai žino, jog šios paslaugos kainuoja tūkstančius litų...
Apvilia net giminės
Labai dažnai nukenčia asmenys, išvykstantys į užsienį uždarbiauti, bet iš anksto nežinantys nei kur, nei ką dirbs, nėra pasirašę darbo sutarties. Reikėtų iškart nusiteikti dirbti legalų darbą ir jį susirasti per įdarbinimo agentūras. Ar jos yra patikimos, ar turi licencijas, galima patikrinti tiek regioninėse, tiek Centrinėje darbo biržoje. Kilus daugiau neaiškumų reikiamą informaciją gali pateikti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai.
Visiems gerai žinoma Lietuvos jūrininkų, "įstrigusių", Angoloje, gelbėjimo ir sugrąžinimo į tėvynę, operacija, kuriai vadovavo |URM Konsulinio departamento pareigūnai. Beveik trejus metus dirbę be atlygio, jūrininkai buvo priversti grįžti namo tuščiomis kišenėmis. Tokia bėda mūsų šalies piliečius ištinka tada, kai jie pasirašo kontraktą neįvertinę sąlygų, atsiskaitymo tvarkos, uždarbio dydžio ir t. t. Todėl jūreiviai dirbti į užsienio piliečiams priklausančius laivus turėtų išvykti tik per asocijuotas struktūras - kad vėliau netektų vargti konsulatų darbuotojams vedant derybas ir gelbstint savo piliečius bei švaityti valstybės lėšas. Beje, būna atvejų, kuomet tokie "maišininkai", kaip šiuo metu Angolos sostinėje Luandoje vietos teismuose dėl negauto atlygio už sunkų kelerių metų darbą bylinėjasi grupė mūsų jūreivių, tiesiog išmetami už borto...
Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas ypač atsargiai pataria elgtis moterims, vykstančioms į užsienį dirbti padavėjomis ar šokėjomis, nes neretai jos tampa juodojo prostitucijos verslo aukomis. P. Anusas prisiminė neseną atvejį, kuomet Jungtinėje Karalystėje vieną merginą nusikaltėlių grupuotei pardavė jos pusseserė. Tai rodo, jog kartais negalima pasitikėti net giminėmis. Beje, Anglijoje itin klesti prekyba žmonėmis. Todėl labai svarbu žinoti, jog niekas, juo labiau darbdavys, negali paimti piliečio paso - to nedaro nė viena normali įdarbinimo agentūra. Asmens dokumentą galima tiktai parodyti, jei to reikalauja jėgos struktūrų ar migracijos tarnybos pareigūnai, tačiau net ir jie neturi teisės jo paimti. Išaiškėjus, jog gali atsitikti kažkas panašaus, būtina kuo skubiau sprukti ir kreiptis į vietos policiją, o esant galimybei - į Lietuvos ambasadą bei konsulatą. Beje, dėl nepasisekusių darbinių santykių nukenčia ne vien dailiosios lyties atstovės. Net ir vyrai palūžta, jeigu nepavyksta susirasti darbo, susiklosto blogi santykiai su darbdaviais arba į neviltį varo kitos asmeninės problemos - tada jie prieš save išdrįsta pakelti ranką. P. Anuso teigimu, Lietuvą maždaug kas dvi savaites pasiekia žinios apie mūsų piliečių savižudybes. Daugiausia tokių liūdnų pranešimų atkeliauja iš Ispanijos, Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos - iš tų regionų, kur daugiausia apsistoja lietuvaičių... Tada, be netekties skausmo, savižudžių artimieji būna priversti susidurti su daugeliu sudėtingų problemų - ypač nukenčia finansiškai. Be to, neretai mūsų piliečiai patenka į avarijas, per kurias sunkiai sužalojami ar net žūsta. Tad nenuostabu, jog išvykęs į užsienį pailsėti ar aplankyti draugų, žmogus namo gali grįžti karste - jį pakerta netikėta liga ar nelaimingas įvykis...
Vedybos su užsieniečiais - didžiulė loterija
Beje, moterys taip pat turėtų gerai pasvarstyti prieš priimdamos sprendimą ištekėti už užsieniečių - ypač už islamo šalių piliečių. Nereikia pamiršti, jog šiose šalyse veikia visai kiti įstatymai, yra kultūros, religijos skirtumų, su daugeliu islamo valstybių Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių, todėl išspręsti asmenines mūsų tėvynainių problemas būna labai sudėtinga. Ypač dėl to kenčia vaikai, nes pagal daugelį minėtų šalių įstatymų ten gimęs vaikas įgyja tos valstybės pilietybę ir, sudužus rožinio gyvenimo svajonėms, Lietuvos pilietėms būna labai sudėtinga savo atžalas parsivežti į tėvynę... P. Anusas primena, jog jeigu santuoka yra loterija, tai santuoka su islamo šalies piliečiu - dešimt kartų didesnė loterija...
Kelionei reikia deramai pasiruošti
Vis dėlto dažniausiai užsienyje žmonės patenka į vagių, sukčių ar kitų nusikaltėlių pinkles, per juos praranda arba pameta dokumentus, pinigus ar net asmeninius daiktus... Savaime suprantama, ne visko galima išvengti, tačiau reikėtų bandyti bent kiek nuo to apsidrausti... Kad neapkarstų kelionė, visų pirma būtina pasitikrinti, ar tvarkingi dokumentai, koks jų galiojimo laikas. Jei kyla abejonių, jog dokumentų galiojimas pasibaigs anksčiau nei kelionė, geriau išsiimti naują pasą... Daugelis problemų išnyks, jeigu išvykdami kelionėn apsidrausime sveikatą ir gyvybę. Susirgus ar ištikus skaudesnei nelaimei, viskuo pasirūpins draudikai. Visiems gerai žinoma, jog ligonių gydymas užsienyje ar žuvusiųjų palaikų pargabenimas į Lietuvą kainuoja didžiulius pinigus. Išvykstant į užsienį reikėtų pasiimti ne tik pasą, bet ir asmens tapatybės kortelę, keletą nuotraukų, kokį nors kitą dokumentą (pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą) su nuotrauka. Mat pametus ar kitokiu būdu netekus paso ar asmens tapatybės kortelės, visuomet būna daug greičiau ir paprasčiau gauti asmens grįžimo pažymėjimą turint kokį nors kitą dokumentą... Žinoma, kišenėje reikėtų turėti mažiausiai 5 eurus, kurių prireiks konsuliniam mokesčiui sumokėti už asmens grįžimo pažymėjimo išdavimą.... Ištikus bėdai, pirmiausia reikia kreiptis į vietos policijos pareigūnus, kurie tikrai padės susisiekti su ambasados ar konsulato darbuotojais. Užpildžius atitinkamą anketą bei atlikus kitus formalumus, dar teks keletą parų palaukti, kol šie duomenys bus patikrinti Lietuvoje. Gavus asmens grįžimo pažymėjimą, kad ir kaip būtų gaila, teks grįžti namo, nes jis neleidžia tęsti kelionės. Pasitaiko atvejų, kai žmogus praranda viską. Tada grįžimo į namus procesas kiek užsitęsia. Nesėkmingi ir tie atvejai, kai nelaimė ar bėda ištinka savaitgalį ar švenčių dienomis, kuomet nedirba nei ambasados, nei konsulinis departamentas...
- Norėčiau, kad žiniasklaida nepriešintų konsulinių tarnybų su piliečiais, - nuoširdžiai prašė P. Anusas. - Mūsų darbuotojai - tiek Vilniuje, tiek Lietuvą atstovaujantys užsienio valstybėse - visuomet pasiruošę padėti žmogui... Tiktai dar kartą norisi priminti, kad svečioje šalyje reikėtų vengti konfliktų, nepamiršti, jog ten veikia kitokie įstatymai, kitoks požiūris ir galbūt keliami kitokie reikalavimai. Svarbiausia elgtis nepriekaištingai, todėl iškilusias problemas bus galima išspręsti daug paprasčiau ir greičiau...
Primename, jog konsulinę informaciją galima gauti adresu: WWW.urm.lt arba tel. (85) 2 36 24 00 Šventinėmis dienomis ir savaitgaliais iškilus problemai pagalbos sulauksite paskambinę tel. (85) 2 36 26 64.
Liūdna statistika
Pabaigai norisi pateikti šiek tiek statistikos. Konsulinio departamento duomenimis (beje, jie nėra visiškai tikslūs) praėjusiais metais užsienio šalyse žuvo ar mirė 340 Lietuvos piliečių: Jungtinėje Karalystėje - 32, Kaliningrade - 43, Ispanijoje - 30. Iš užsienio į Lietuvą deportuoti 672 asmenys (2003 metais iš viso buvo deportuota 2 435 piliečiai). Daugiausia jų išsiuntė Švedija (251) ir Ispanija (128). Šiuo metu užsienio įkalinimo įstaigose bausmę atlieka 650 tautiečių, dar 2 584 - suimti. Lietuvaičiams labai patinka Švedijos kalėjimai, nes juose kali 82 asmenys; Prancūzijoje - 80, Jungtinėje Karalystėje - 63.
