Sigitas STASAITIS
Ar gali vienas prasigėręs inžinierius būti gudresnis už visą armiją įstatymų leidėjų?
- Ne tik gali, bet ir yra, - pasakė Šiaulių Lieporių 15-ojo daugiabučio namo butų savininkų bendrijos pirmininkė Genovaitė. - Mūsų namo 59-ajame bute gyvenantis Sigitas Einikis taip susitvarkė mirusių tėvų buto dokumentus, jog penkti metai gyvena nieko nemokėdamas! Juokingiausia ir liūdniausia, kad teismai ir antstoliai parazito negali nei priversti mokėti, nei parduoti buto iš varžytynių.
Katino dienos baigėsi
Kitados šiaulietis Sigitas Einikis gyveno lyg inkstas taukuose. Tremtiniai tėvai gavo didžiules pensijas, pats Sigitas turėjo gerą darbą "Telekome". Tačiau prieš kelerius metus tėvukai vienas po kito iškeliavo Anapilin. Nelaimės po vieną nevaikšto - netrukus buvo panaikintas S. Einikio etatas darbovietėje. Likęs vienas, be darbo, tuščiame tėvų dviejų kambarių bute S. Einikis ėmė labai gerti. Jis abstinentas niekada nebuvo, tačiau tapęs našlaičiu, bedarbiu, žmonos pamestas, tuščiame tėvų dviejų kambarių bute ėmė gerti tiesiog beprotiškai. Atleidžiamas iš "Telekomo" buvo gavęs solidžią išeitinę kompensaciją, tačiau tiek lakė, jog pritrūko pinigų užmokėti už buto šildymą, elektrą bei kitas paslaugas. Sigitas pralakė net visus vertingesnius daiktus, išnešė baldus - vėlgi viską prapylė iki paskutinio cento.
Elektros ir šilumos tiekėjai žino, jog tūkstančiai Lietuvos žmonių gyvena skurdžiai, tad niekada neskuba skolininkui grasinti. Matydamas, jog nemokant už butą jam nieko neatsitinka, S. Einikis ėmė į kas mėnesį augančią skolą nebekreipti dėmesio ir nuo to laiko gyvena lyg tranas avilyje - svetima sąskaita, toliau kone kasdien gerdamas vienas ar su visokiais valkatomis.
Nuosavybė tarp dangaus ir žemės
Kai S. Einikio skola namo butų savininkų bendrijai per kelerius metus išaugo iki keturženklio skaičiaus, bendrija parazitą padavė į teismą. Tada išaiškėjo paradoksas, dėl kurio ir gimė šita publikacija.
Mirus tėvams, S. Einikis, vienintelis jų sūnus, notarų kontoroje padavė prašymą priimti palikimą, tai yra butą. Notarai užvedė paveldėjimo bylą, kurią teko dėti į apatinį stalčių, nes Sigitas kontoroje daugiau nė karto nebesirodo.
Realybė jau penkti metai tokia: pagal dokumentus butas priklausė tremtiniui Valiui Einikiui, kuris jau seniai po žeme. Mirusieji, žinia, materialios nuosavybės neturi ir negali turėti, tad butas V. Einikiui nebepriklauso. O paveldėtojui Sigitui Einikiui butas... dar nepriklauso, nes jis taip ir nebaigė tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Tiesa, iš S. Einikio priteisti visi ieškiniai, teismo sprendimu butas už skolas areštuotas, tačiau skolininkui dėl to nei šilta, nei šalta, nes antstoliai gali išvaržyti tik įteisintą skolininko nuosavybę.
Stebuklas tikrai neįvyks
Mūsų įstatymų leidėjai, kurdami Civilinį kodeksą, daugumą įstatymų nurašė nuo demokratiškų Vakarų šalių. Tačiau arba jose tokių girtuoklių kaip Sigitas Einikis nėra, arba kažkas kažką pražiopsojo, nes Lietuvos įstatymai nenumato, ką daryti, jei padavęs prašymą paveldėti turtą paveldėtojas ilgam sustos. Pasak įstatymų, paveldėtojas bet kada gali kreiptis į teismą, kad jam būtų atstatytas terminas, per kurį reikia baigti sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Yra buvę, jog paveldėtojai atsišaukia tik po kelerių metų ir teismai privalo tenkinti jų prašymus paveldėti nuosavybę.
Jei įvyktų stebuklas ir S. Einikis baigtų paveldėjimo procedūrą, buto akimirksniu netektų - antstoliai už skolas jį parduotų iš varžytynių.
Tačiau stebuklas tikrai neįvyks dėl dviejų priežasčių. Pirma, S. Einikis neturi nei paso, nei pinigų, negalėtų net sumokėti paveldėjimo rinkliavų. Bet svarbiausia, girtuokliui gyventi "nepaveldėtame" bute žymiai geriau - negresia varžytinės!
Vandens užsukti negalima
Atėję elektrikai atjungė elektrą, dujininkai nupjovė dujų vamzdį. Na ir kas? Šilumos atjungti negalima, nes butas - ketvirtajame aukšte, tarp kitų butų. Užsukti skolininkui vandenį draudžia Higienos centras, kad daugiabutyje nekiltų šiltinės ar choleros epidemija.
Nemokamo nereikia taupyti - kartą jau buvo aplieti žemiau gyvenantys kaimynai. Padarytos žalos, aišku, niekas neatlygino. Tiesą sakant, nukentėję žmonės net nereikalavo - ką gausi iš girtuoklio, tuo metu jau pragėrusio net ir savo buto duris. Nebent pažadą, kad daugiau nebeapipiltų...
Taip ir gyvena S. Einikis jau nebe tėvo, bet dar ne savo bute. Be elektros, be dujų, tačiau šiltai ir nemokamai. Girtuokliai draugai Sigitui kartais įpila, kartais sumuša, retkarčiais supykę net išmeta pro duris primindami, jog jis - ne buto savininkas.
Raginimai mirusiajam
Nuvykęs pažiūrėti "nemokamo" 59-ojo buto, korespondentas rado slogų vaizdelį. Buto durys išspirtos, vos laikosi ant vyrių, spynos ir skambučio nėra. Įėjęs pakampėse pamatė krūvą skarmalų. Virtuvėje tik kriauklė ir dvi supuvusios spintelės. Kambariuose stovi po migį bei stalą. Nors buvo pats vidurdienis, vieno kambario migyje knarkė kažkoks statybininkas Edmundas, kito - gražuolė iš Aukštaitijos. Pažadinta mergina paaiškino esanti šiame bute gyvenančio Sigito sūnėno Sauliaus sugyventinė. Kur pats Sigitas? Kažkur Kelmės rajone uždarbiauja, kad turėtų už ką išgerti...
Ant palangės mėtėsi elektros tiekėjų raginimas... mirusiam buto savininkui Valiui Einikiui geruoju, be teismo sumokėti skolą už elektrą... Namo bendrijos pirmininkė pensininkė Genovaitė atsidususi prasitarė, jog "kol žemelė nešios smarkiai geriantį Sigitą, tol jo skolos augs ir vargu ar kas išspręs problemą".
Autoriaus nuotr.
Šiame name yra stebuklingas butas, už kurį nereikia mokėti.
(Einikio-0);
Paslaptingajame bute nakvoja kas tik netingi - pavyzdžiui statybininkas Edvardas
(Einikio-1, Einikio-1+);
Sigito bute nuo savo dviejų vaikų slapstosi ir ši iš Aukštaitijos į Šiaulius atsibasčiusi jauna moteris.
(Einikio-2, Einikio-2+);
Virtuvėje nupjautas dujų vamzdis, tačiau vanduo iš čiaupo bėga - naudokis nemokamai kiek nori.
(Einikio-3).
Aukštuosius mokslus baigęs, iki prasigerdamas gražus vyras buvęs Sigitas Einikis sugebėjo apmulkinti visus Lietuvos įstatymų leidėjus.
(Einikio-4).
