"Laukiuosi seniai planuoto ir labai laukto pirmojo kūdikio, - rašo G. L. iš Panevėžio rajono. - Šiuo metu esu nėščia šeštą mėnesį. Gydytoja, pas kurią nuolat lankausi, sako, jog kūdikis vystosi normaliai, jokių realių grėsmių nei jo, nei mano sveikatai nėra. Tačiau kuo arčiau gimdymas, tuo dažniau apima baimė - vaiko atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu nerimu, kartais išaugančiu į savotišką košmarą. Mane kankina nuojauta, kad atsitiks kažkas blogo. Norėčiau išgirsti patarimą, kaip save nuraminti? O galbūt reikėtų kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą?"
Kaip teigia psichoanalitikas R. Milašiūnas, tokia baimė - ne be pagrindo. Mat kiekviena besilaukianti motina gali jausti tam tikrą nerimą, gali išgyventi tam tikrą krizę, kuri dažnai būna pasąmonės priežastis - baimė tarsi netekti savo kūno dalies, baimė numirti gimdymo metu ar kas nors panašaus. Iš tiesų laiško autorei nereikėtų kankintis - geriausia kreiptis į psichologą ar pasikalbėti su psichoterapeutu. Tiesa, apie savo išgyvenimus būtų galima papasakoti gydytojai, pas kurią lankosi. Galbūt šios medikės teiginiai, jog nėštumas vystosi normaliai, jog iš tiesų nėra jokių grėsmių, padės būsimai mamai nugalėti ją kankinančią baimę.
