Laikraščio skaitytoja D. Ž. iš Alytaus rašo, jog jai nuosavybės teise priklauso butas, kurį padovanojo sutuoktinis, tame bute tebegyvenantis iki šiol. Toje buto dovanojimo sutartyje yra nurodyta, kad "dovanos gavėja leidžia (reikėtų suprasti, butą dovanojusiam sutuoktiniui) neterminuotą laikotarpį gyventi šiame bute nemokant nuomos mokesčių". Laiško autorės sutuoktinis nesutinka išsikelti iš minėtojo buto, nors ji nori nupirkti jam kitą gyvenamąjį būstą (vyras sako, kad jam taip gyventi yra gera - jis nemoka jokių mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas). Už visas paslaugas sumoka jo sutuoktinė (laiško autorė), kuri yra antrosios grupės invalidė. Moteris pažymi, jog vyras yra alkoholikas, praeityje atleistas iš darbo, ir žmona jį išlaiko (šiuo metu sutuoktinis niekur nedirba). Todėl laiško autorė norėtų gauti atsakymus į šiuos klausimus: 1. Ar ji turi teisę parduoti arba keisti į kitą turtą butą, kurį jai padovanojo jos sutuoktinis? 2. Ar neturės pirkėjas problemų, jeigu jos sutuoktinis nesutiks iš to buto išsikelti ir panaikinti deklaravimo duomenis apie savo gyvenamąją vietą tame bute? 3. Ar nebūtų paprasčiau nutraukus santuoką tą butą parduoti arba išmainyti? 4. Kam atitektų nuosavybės teisė į nurodytąjį butą, jeigu atsitiktų nelaimė ir ji mirtų?
Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokį atsakymą: "Nuo 2001 metų liepos 1 dienos Lietuvos Respublikoje įsigaliojusio Civilinio kodekso normos numatė tokią naujovę kaip šeimos turtas. Šio kodekso 3.84 straipsnyje nustatyta, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, ji pripažįstama šeimos turtu, kuris turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nekilnojamojo turto savininkas gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio raštišką sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Esant tokiems įstatymo reikalavimams, net jeigu ir pavyktų perleisti šeimos turtą - butą - kitiems asmenims, kitas sutuoktinis turi teisę teismine tvarka ginčyti be jo rašytinio sutikimo sudarytą sandorį.
Iš laiško turinio suprantame, kad minėtam butui formaliai gali būti taikomi įstatymai, reglamentuojantys šeimos turto teisinį režimą - juk moters ir jos sutuoktinio santuoka nenutraukta, jie abu gyvena viename bute ir pan. Todėl nors nuosavybės teisė į butą ir registruota laiško autorės vardu, paminėtos aplinkybės gali sudaryti rimtą problemą dėl to buto perleidimo kitiems asmenims, jeigu tam perleidimui prieštarautų sutuoktinis. Santuokos nutraukimo atveju šeimos turto teisinis režimas pasibaigia. Todėl jeigu laiško autorės santuoka su sutuoktiniu būtų nutraukta, ji galėtų parduoti tą butą be problemų. Be to, pagal įstatymus iš gyvenamojo būsto iškeldinti jame gyvenantį asmenį galima tik teisminiu keliu ir esant tam tikriems įstatymuose nustatytiems pagrindams. Tenka priminti, jog teisminis procesas trunka ilgai ir iš ieškovo pareikalauja tam tikrų išlaidų bei pastangų. Todėl butų ar gyvenamųjų namų pirkėjai paprastai vengia įsigyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena jiems svetimi asmenys. Taigi jeigu laiško autorei ir pavyktų parduoti butą, pirkėjo lauktų aukščiau paminėtos problemos - arba susitaikyti su padėtimi, kad jame panaudos pagrindais gyvena kitas asmuo (iš laiško turinio matyti, jog sunku tikėtis, kad skaitytojos sutuoktinis sutiktų ar net sugebėtų mokėti buto savininką tenkinantį nuomos mokestį), arba pradėti teisminį procesą dėl likusio gyventi bute laiško autorės sutuoktinio iškeldinimo iš to buto.
Jeigu buvęs dovanotojas elgiasi taip, kaip nurodoma laiške, jis piktnaudžiauja prieš dovanos gavėją, dabartinę buto savininkę, savo civilinėmis teisėmis. Tai yra jis neprisideda prie komunalinių mokesčių už butą sumokėjimo (pagal dovanojimo sutarties sąlygas, jis atleistas tik nuo buto nuomos mokesčių, o ne nuo jam, kaip buto gyventojui, tenkančios mokėjimo už komunalines paslaugas dalies). Be to, nors laiško autorė siūlo nupirkti vyrui kitas gyvenamąsias patalpas, jis atsisako ieškoti kompromiso .
Iš laiško turinio aišku, kad skaitytojos vyras gyvena jos bute panaudos sutarties pagrindu. Ir nors ši sutartis yra neterminuota, tačiau Civiliniame kodekse nustatyta, jog kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties (panaudos sutarties) šalis turi teisę bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi prieš tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Pažymėtina, kad net ir terminuotos panaudos sutarties atveju panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, tačiau pastaruoju atveju taip sutartį nutraukti galima tik jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.
Vis dėlto norint konkrečiau atsakyti į pagrindinį laiško autorės klausimą, reikėtų susipažinti su nurodytos dovanojimo sutarties turiniu. Tačiau svarbiausia, jog jeigu moters (panaudos davėjos) santuoka būtų nutraukta, ji, įrodžiusi savo buvusio vyro (panaudos gavėjo) veiksmus - kad pastarasis ilgą laiką nemoka mokesčių už komunalines paslaugas ir pan., sugebėtų teisminiu keliu jį iškeldinti iš buto. Tai yra jai jau netrukdytų buto dovanojimo aplinkybės. Juo labiau kad, kaip suprantame iš laiško turinio, jo autorė ieško galimybės surasti kitą gyvenamąjį plotą tam buto gyventojui".
