Pirkdami turguje medžioklinio šuns jauniklį, visų pirma patikrinkite jo dantis. Jei šunytis įkando į mažąjį pirštelį, bet jums nė truputėlio neskauda, su tokiu į medžioklę neisi. O jei skauda, neisi su juo į namus. Todėl išsirinkite aukso vidurį - kad labai neskaudėtų ir kad iš namų kartu su tuo šunimi neišvytų.
Prieš imdamasis pradinės dresūros, prisiminkite, koks jūs pats buvote, kai jums buvo trys mėnesiai. Nekankinkite savo šunyčio antkakliais, komandomis "Fu!" ir "Sėdėk!" Leiskite jam daryti viską, ką tik nori: graužti antikvarinę sofą (juk vis vien reikės greitai išmesti), kramtyti didžiųjų klasikinių kūrinių tomus (kiek galima skaityti tas pačias knygas), ryti jūsų gintarines sąsagas (juk jau trisdešimt metų kaip nebemadingos). Pažiūrėkite, koks jūsų šunytis mielas ir gražus tarp jūsų dokumentų draiskanų.
Nemaitinkite šunelio šuniškais džiūvėsiais, barščių likučiais ar makaronais. Juk jis - pats tikriausias šeimos narys! Nupirkite jam rūkytos kiaulienos, šviežių dešrelių, cukrinių kaulų.
Suprantama, tai nėra pigu. Bet ką daryti? Juk šuo - gyvas padaras, jis irgi nori ėsti. Susiraskite papildomo darbo, meskite rūkyti. Maitinkitės tais pačiais makaronais arba šuniškais džiūvėsiais. Sako, juose nemažai vitaminų...
Norėdamas įskiepyti šuneliui elementariausias elgesio taisykles, naudokitės pasaulinės pedagogikos patyrimu. Tai yra visur ir visada rodykite šuneliui asmeninį pavyzdį. Užsisekite antkaklį, pasivaikščiokite keturpėsčias šen bei ten.
Vaikštinėdamas gatve nepamirškite kruopščiai apuostyti visus krūmus ir kaimynų katiną...
